Ši žinia, nors ir glaustai iškomunikuota įmonės vidaus laiške, sulaukė milžiniško atgarsio visoje šalyje. Darbo netekę darbuotojai – tai ne tik statistika, bet realūs žmonės, kuriuos paliečia didesnės kainos, mažėjanti perkamoji galia ir augantis netikrumas dėl rytojaus.
Tuo pačiu metu akcijų rinkose matomas laisvas kritimas. Investuotojai traukiasi, pensijų fondų vertė traukiasi, o daugelis vyresnio amžiaus amerikiečių, turinčių 401(k) kaupimo planus, su nerimu seka besikeičiančias savo sąskaitas. Infliacija, kuri pastaruoju metu buvo kiek atslūgusi, vėl ima įsibėgėti – o kaip rodo patirtis, kai kainos pakyla, jos linkusios nelabai skubėti grįžti atgal.
Tačiau tarp visų šių neigiamų ženklų vis dažniau girdime ir kitą požiūrį: tarifų karas – nors trumpuoju laikotarpiu skausmingas – gali tapti strateginės transformacijos pradžia.
Daugelis ekonomistų sutaria, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos yra priklausomos nuo globalių tiekimo grandinių, ypač iš Kinijos, kurios kontrolė kritinėse srityse (mikroschemos, baterijos, vaistai) kelia tiek ekonominių, tiek nacionalinio saugumo klausimų.
Jei šis laikotarpis bus išnaudotas apgalvotai, JAV turi galimybę susigrąžinti strateginę gamybą ir tapti atsparesnė išoriniams sukrėtimams.
Ekonominis nacionalizmas, žinoma, nėra pigus ar paprastas kelias. Gamybos grąžinimas į šalį reiškia investicijas į infrastruktūrą, darbo jėgos perkvalifikavimą, automatizavimą ir inovacijas.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali ne tik sukurti geriau apmokamas darbo vietas JAV, bet ir mažinti pažeidžiamumą nuo geopolitinių įtampų.
Jei visa tai bus įgyvendinta protingai, gali atsirasti naujas JAV augimo modelis – technologiškai pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis.
Šiandien JAV stovi ties strategine kryžkele. Viena kryptis – ekonominis nuosmukis, didėjanti nelygybė ir pasaulinės izoliacijos grėsmė.
Kita – permainos, kurios per skausmą gali išjudinti šalies ekonomiką į naują vystymosi etapą. Istorija ne kartą parodė, kad būtent krizės suformuoja naują lyderystę, jei tik išdrįstama mąstyti toliau nei vieneri metai į priekį.
Tą mąstymą, regis, jau bando parodyti ir dabartinė JAV administracija.
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie milžinišką – 7 trilijonų dolerių – investicijų paketą, skirtą vietos technologijų įmonėms, puslaidininkių (lustų) gamybai, dirbtinio intelekto plėtrai ir nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginėse srityse.
Anot jo, tai ne tik atsakas į tarifų iššūkius, bet ir ilgalaikės vizijos pradžia, siekiant sukurti naują, technologijomis grįstą JAV ekonomikos stuburą.
Jei visa tai bus įgyvendinta protingai, gali atsirasti naujas JAV augimo modelis
Šis sprendimas leidžia manyti, kad tarifų karas nėra vien destrukcija – jis gali būti pradinis impulsas platesnei transformacijai.
Jei investicijos bus paskirstytos tikslingai, o politika derės su inovacijomis ir švietimo reforma, JAV turi realią galimybę išsikapstyti ne tik be nuostolių, bet ir su ilgalaike nauda.
Kitaip tariant, skaudi pradžia dar nereiškia tragiško finalo – ji gali reikšti naujos eros pradžią.

Laimonas Jakas
Rašyti komentarą