Ukrainos krizės sprendimas neįmanomas iki 2026 metų? Kremliui parengtame dokumente išdėstyta griežta derybų pozicija

Dokumente, kurį vasario mėn. parengė Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) artimas įtakingas Maskvoje įsikūręs analitinis centras, išdėstyti maksimalistiniai Rusijos reikalavimai dėl bet kokios konflikto Ukrainoje pabaigos. 

Jame atmetami prezidento Donaldo Trumpo preliminarūs planai sudaryti taikos susitarimą per 100 dienų kaip „neįmanomi įgyvendinti“ ir teigiama, kad „taikus Ukrainos krizės sprendimas neįmanomas iki 2026 m.“.

Dokumente taip pat atmetami bet kokie planai siųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas, kaip siūlė kai kurios Europos šalys, ir primygtinai reikalaujama pripažinti Rusijos suverenitetą jos užgrobtose Ukrainos teritorijose.

Jame taip pat raginama dar labiau padalyti teritoriją sukuriant buferinę zoną Ukrainos šiaurės rytuose prie sienos su tokiais Rusijos regionais kaip Brianskas ir Belgorodas, taip pat demilitarizuotą zoną pietų Ukrainoje netoli Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. Pastaroji zona turėtų įtakos Odesos regionui.

Be to, dokumente aptariama būtinybė „visiškai išardyti“ dabartinę Ukrainos vyriausybę.

Dokumente, kurį gavo Europos žvalgybos tarnyba ir kurį peržiūrėjo laikraštis „The Washington Post“, pabrėžiami iššūkiai, su kuriais vis dar susiduria D. Trumpas, siekdamas bet kokio susitarimo su Rusija dėl taikos sutarties dabar, kai Kijevas pritarė Vašingtono siūlymui dėl 30 dienų paliaubų, taip, regis, siekdamas sumažinti nesutarimus tarp abiejų šalių.

Nors Rusija dar nepranešė, kad pasirašytų bet kokias paliaubas, analitikai perspėjo, kad Maskva vis dar turi daugybę būdų, kaip galėtų vilkinti sutikimą net laikinai sustabdyti karo veiksmus, ir sakė, kad kelias į bet kokį ilgalaikį taikos susitarimą tebėra klastingas.

Rusija „nesuinteresuota greitai išspręsti Ukrainos krizę“, - sakė Tomas Grehemas (Thomas Graham), Džordžo Bušo (George W. Bush) Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Rusijos klausimams, o dabar dirbantis Užsienio santykių taryboje. 

„Jie nuolat kalba apie pagrindines priežastis, kurios, kaip žinote, yra susijusios su Ukrainos vidaus politika, o dar svarbiau - su Europos saugumo architektūra, o tai būtų NATO vaidmuo. 

O paprastos paliaubos, kuriose į tai neatsižvelgiama, Rusijos nedomina. Ir panašu, kad Trumpas to nesupranta.“

Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius „nežinojo apie tokias rekomendacijas“, pavadino jas „itin prieštaringomis“ ir pridūrė: „Mes dirbame su labiau apgalvotais variantais“.

© Dmitrijus Peskovas. Soc. tinklų nuotr.

Dokumentą parengė analitinis centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su FSB Penktąja tarnyba - padaliniu, prižiūrinčiu operacijas Ukrainoje, - likus savaitei iki Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybų Rijade (Saudo Arabija), kurios įvyko vasario 18 d. 

Vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, teigė, kad pagrindinė rekomendacijų esmė atspindi platų sutarimą Maskvoje, tačiau pridūrė, kad niekada nėra aišku, kiek Kremliaus vadovybė reaguoja į jai rengiamus dokumentus.

Nors šaltakraujiškai nusiteikę Rusijos elito nariai spaudė Kremlių tęsti karą ir „pasinaudoti dabartine padėtimi, kad būtų galima toliau žengti į priekį“, kitos grupės ragino greičiau išspręsti konfliktą ir „bent jau nutraukti ugnį“, sakė jis.

Su FSB susijusiame dokumente išdėstyti būdai, kaip Rusija galėtų sustiprinti savo derybines pozicijas didindama įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos bei Europos Sąjungos ir siūlydama JAV prieigą prie Rusijos naudingųjų iškasenų, įskaitant jos okupuotose Ukrainos teritorijose, pavyzdžiui, rytiniame Donbaso regione, kur, jos teigimu, yra retųjų žemių metalų atsargų.

Vasario 24 d. duodamas interviu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė beveik tą patį, kai pasiūlė, kad Maskva galėtų pakviesti JAV bendroves eksploatuoti Rusijos naudingųjų iškasenų telkinius, taip pat ir okupuotose Ukrainos teritorijose. 

Atrodo, kad tai buvo bandymas pakenkti siūlomam Ukrainos ir JAV susitarimui dėl naudingųjų iškasenų išteklių plėtros.

Dokumente teigiama, kad Rusijos pastangos pirmiausia turėtų būti sutelktos į Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimą, atkuriant abiejų šalių ambasadose visą diplomatinį personalą ir paskiriant Aleksandrą Darčiovą Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose - šie pasiūlymai viešai pasirodė po vasario 27 d. Stambule vykusių Rusijos ir JAV pareigūnų derybų, kuriose, matyt, daugiausia dėmesio buvo skiriama jų diplomatinių atstovybių veiklai.

Dokumente buvo siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, prie sienos su Europos Sąjunga, o Jungtinės Valstijos mainais sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų žemyne.

Jame taip pat siūloma, kad Rusija nutrauktų ginklų tiekimą Jungtinėms Valstijoms „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, o Jungtinės Valstijos mainais nustotų ginkluoti Ukrainą, tačiau priduriama, kad nutraukti Rusijos ginklų tiekimą Maskvos sąjungininkėms būtų „sunkiai įgyvendinama“.

Dokumente atmetami, kaip teigiama, D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai, į atsargą išėjusio generolo leitenanto Keitho Kelloggo (Keith Kellogg), pateikti pirminiai pasiūlymai dėl taikos susitarimo, kurio vienas iš siūlomų elementų būtų Ukrainos atsisakymas Rusijos užgrobtų teritorijų ir Kijevo sutikimas ateityje nebandyti jų susigrąžinti karinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis.

Tačiau su FSB susijusiame dokumente teigiama, kad net ir toks susitarimas nėra pakankamas ir kad oficialiai nepripažinus Rusijos suvereniteto užgrobtame regione, „gana tikėtina“, kad ginkluotas konfliktas atsinaujins vidutinės trukmės laikotarpiu, „pavyzdžiui, po kito administracijos pasikeitimo JAV“.

Dokumente taip pat atmetamos bet kokios galimos Ukrainos politinės nuolaidos, pavyzdžiui, Kijevo atsisakymas narystės NATO ir rinkimų, kuriuose būtų leista dalyvauti prorusiškoms partijoms, surengimas, nes jos nėra pakankamai toli siekiančios. „Iš tikrųjų dabartinio Kijevo režimo neįmanoma pakeisti iš šalies vidaus. Reikia jį visiškai išardyti“, - sakoma pranešime.

Taikos palaikymo kontingento buvimas Ukrainoje taip pat atmetamas kaip „visiškai nereikalingas“, nes bet kokios pajėgos patirtų „rimtą Vakarų įtaką“, o JAV planai toliau ginkluoti Ukrainą po bet kokio taikos susitarimo yra „absoliučiai nepriimtini“, kaip ir Ukrainos kariuomenės išlaikymas dabartiniame 1 mln. karių skaičiuje.

Dokumente taip pat atmestos pastangos įtikinti Rusiją sudaryti taikos susitarimą siūlant iš dalies panaikinti sankcijas. 

„Neaišku, kokia būtų nauda Rusijai“, - sakoma jame, nes ‚sankcijų prieš mūsų šalį veiksnio svarba buvo aiškiai perdėta".

Ženevoje dirbantis buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas sakė, kad Rusija bando suvilioti D. Trumpą į derybas demonstruodama savo „atvirumą ir lankstumą“, o V. Putinas bandys vilkinti derybas pozicionuodamas save kaip „tikrą, tikrą Donaldo Trumpo draugą, kuris jį visiškai supranta, kuris nori jam padėti, kuris nori padėti jam pasiekti jo tikslus Jungtinėse Valstijose. 

Bet, žinoma, jam kažko iš jo reikės, nes jis negali to padaryti tiesiog laisvai“.

Dmitrijus Alperovičius, nacionalinio saugumo analitinio centro „Silverado Policy Accelerator“ pirmininkas, sakė, kad V. Putinui gali būti sunku iš karto atmesti paliaubų pasiūlymą nerizikuojant galimu Maskvos suartėjimu su Vašingtonu. 

„Dabar [jo nuomone] statoma daug daugiau nei tik Ukraina - didesnis prizas yra JAV ir Rusijos diplomatinis normalizavimas, sankcijų panaikinimas, pleišto įkalimas NATO viduje“, - sakė A. Alperovičius savo pranešime X.

Catherine Belton, Robyn Dixon, washingtonpost.com