Viskas pasikeitė dėl Volodymyro Zelenskio, kuriuo Europa ne tik pasitiki, bet ir žavisi

Tai ne pirmas kartas pastaraisiais metais, kai Rusija užpuola Ukrainą.

Buvo įsilaužta į šalies rinkimus, nutrauktas dujų tiekimas, pažeista jos teritorija. Tačiau iki naujausio Rusijos prezidento Vladimiro Putino išpuolio likusi Europa nieko nedarė.

2004 m., kai Oranžinė revoliucija pažadėjo proeuropietišką vyriausybę, ir 2014 m. per Euromaidano protestus, kurie vėl reiškė glaudesnius Ukrainos ir Europos ryšius, buvo netikrų aušrų, tačiau jos iš esmės išblėso.

Šį kartą viskas pasikeitė dėl Volodymyro Zelenskio, kuriuo Europa ne tik pasitiki, bet ir žavisi bei seka paskui jį, kitaip nei ankstesniais Ukrainos prezidentais.

Tik pažiūrėkite, kaip Europos lyderiai, kurių apklausos rodo silpnumą, važiuoja į Kijevą nusifotografuoti su iškilmingai atrodančiu 44 metų vyru, vilkinčiu dabar jau kultiniais tapusiais alyvuogių žalumo marškinėliais.

Stovėdami šalia jo politikai trokšta būti matomi.

Zelenskis įtikino likusią Europą, kad jos ateitis yra susijusi su Ukrainos ateitimi - tuo mažai kas tikėjo prieš Rusijos invaziją vasario mėnesį.

Jo bendravimo įgūdžiai buvo labai svarbūs.

Jo retorikoje aiškiai išdėstytas Rusijos režimo, prieš kurį jis kovoja, piktavališkumas, išsklaidant daugumos Europos, ypač Berlyno ir Paryžiaus, tikėjimą, kad Maskva gali būti partnerė.

Zelenskis sumaniai naudojasi socialine žiniasklaida, tradicine žiniasklaida ir Vakarų kultūros institucijomis (pvz., pasirodymai "Grammy" apdovanojimuose ar Kanų kino festivalyje), todėl karas Vakaruose tapo akivaizdus, įtikindamas lyderius ir visuomenę, kad jo kova yra ir jų kova.

Tai suteikia jam autoritetą priversti Europą daryti tai, ko jis nori.

Jei jis nori ginklų, jis juos gauna, net jei tai reiškia, kad reikia pakeisti ilgametę Vokietijos politiką jų neparduoti.

Jei jis nori sankcijų, jis jas gauna, net jei tai reiškia, kad Europa išgyvena energetikos krizę ir sunkią žiemą su didelėmis dujų kainomis.

Nesvarbu, ar tai būtų sėklos, sunkvežimiai Ukrainos grūdų produkcijai gabenti, ar nuliniai tarifai, prašymai greitai patvirtinami.

Jam netgi pavyko įveikti aklavietę dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą, kuri buvo įšaldyta nuo 2013 m. Birželio mėn. bloko vadovai suteikė Ukrainai galimybę tapti ES nare.

V. Zelenskio vadovavimas taip pat reiškia, kad į bet kokias Ukrainos vidaus problemas - plačiai paplitusią korupciją, silpną ekonomiką, socialinę atskirtį tarp ukrainiečių ir rusakalbių - nekreipiama dėmesio.

Šiuo metu Vakarai mato tik jo, kaip atviro karo prezidento, kovojančio už gerą kovą, reputaciją. Jam patikima ginkluotė, dotacijos ir žvalgybos parama, kuri, tikėtina, tik didės, nes Vakarai svarsto galimybę perduoti oro gynybos sistemas.

Kol V. Zelenskis gyvas, jis ir toliau judins Europą norima kryptimi.

Šaltinis: politico.eu