Vytautas Valevičius: Baimių pardavėjai (3)

Žmogiškieji jausmai yra skirtingi: vieni malonūs, kiti ne. Mąstytojai netgi teigė, kad gyvenimas yra tų, gerųjų, jausmų siekimas. Tiesa, šį teorija nepasiteisino, nors daug kam ir dabar ji atrodo patraukli. Bet žymiai įtakingesnė yra kita veiklos sritis, kuri pagrįsta baimių pardavimu.

Reikia pradėti nuo to, kad baimės jausmas yra visuotinis ir natūralus. Jo paskirtis  – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis išvengti pavojaus. Baimė kyla iš savisaugos instinkto, tai prigimtinė reakcija, atsirandanti dar vaikystėje. Šis jausmas gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo priežastį, šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.

Labiausiai paplitusios baimės - demonų, vaiduoklių, piktųjų jėgų, tarakonų, vorų, gyvačių, aukščio, vandens, uždarų erdvių, tunelių, tiltų ,socialinės atskirties, egzaminų nesėkmės, viešo kalbėjimo ir t.t. Akivaizdu, kad šis jausmas yra neracionalus, tačiau jis labai dažnai konkuruoja su protu ir jį nugali.

Baime galima politiškai ir kultūriškai manipuliuoti, siekiant įtikinti piliečius idėjomis, kurios kitu atveju būtų atmestos, arba atgrasyti piliečius nuo idėjų, kurios būtų plačiai remiamos. Tiesa, baimė paprastai sukeliama per tarpininką - nerimą.

Šis jausmas nukreipia žmones nuo racionalios analizės gryno pojūčio link. Išjudintas emocinis pasaulis nesunkiai pasitarnauja prekeiviams netikromis grėsmėmis. Lengviausia tai pamatyti analizuojant sveikatos paslaugų ir vaistų rinkas.

Štai staiga randasi stebuklinga dieta (juk dauguma rūpinasi savo kūno formomis) ar nustatomas vitamino D trūkumas. Nerimas sukeltas, rūpestis padidėjo, o jei dar pridedama baimė dėl gyvenimo trukmės, prekės bei paslaugos parduodamos su dideliu pelnu.

Baimės naudojamos ir politinėse kovose. Dažniausia čia naudojama ateities baimė. „Gyvenome gerai ir kam tai keisti?“ „Mes už tradiciją!“, „Nepamirškime protėvių papročių“ ir t.t. Išties, papročių pamiršti nereikėtų, gerbkime savo praeitį, tačiau ateitis yra skirta mūsų vaikams ir anūkams.

Gyventi senoviškai dauguma nenorės ir nesugebės. Bet dabarties politikams ir politikieriams pasikeitimų baimė leidžia krautis politinį kapitalą čia ir dabar. Dar vienas pavyzdys. Neretas laikraštis mėgsta publikuoti žemėlapius su užtvindytomis teritorijomis, kurios, anot jų, rasis dėl visuotino atšilimo.

O yra šalis, kuri šimtmečiais gyvena žemiau jūros lygio. ir neblogai gyvena. Užliejami miestai, Venecija ir Peterburgas, buvo ir iki visuotinio atšilimo teorijos. Gąsdinimai tarnauja tik tiražo didinimui ir reklamos pinigų gausinimui.

Naujosios technologijos padeda sugebantiems tiesiogiai pardavinėti baimes. Telieka  kreiptis į „You Tube“, „Tik Tok“ ar „Pinterest“, sugebėti pritraukti tūkstančius sekėjų, ir pinigai teka autoriui. Esu ne kartą girdėjęs vieno Maskvos profesoriaus žodžius, jis lyg lakštingala (čia jo pavardė) kartoja, kad Putinas mirs po mėnesio ar net kelių savaičių.

Tai tęsiasi ne vieną penkmetį. Kitas, buvęs KGB pareigūnas, gyvendamas už Atlanto aiškina apie korupciją Ukrainos vadovybėje, neišmokamus atlyginimus ir parduodamus ginklus. Turi kelis šimtus tūkstančių sekėjų ir iš to neblogai gyvena. Lietuva kiek mažesnė, todėl dideliu sekėjų kiekiu gali pasigirti tik nedaugelis baimių pardavėjų.

Tiesa, yra internetinių ir TV kanalų, kuriuose „ekspertai“ ar buvę žurnalistai kuria sąmokslo teorijas, aiškindami gėdingą ir kenksmingą valdančiųjų politiką, klaidingą gynybą ar kvailą sveikatos sistemos reformą. Jų pajamas užtikrina kiti mechanizmai, vien verslininkų paramos dažnai neužtenka. Bet tai ne mano klausimas.

Baimė - nuolatinis žmogaus palydovas. Jei yra daiktas, jį galima pirkti ir parduoti.

Baimių pardavimas anksčiau nebuvo labai populiarus, bet dabartinėje masinėje internetinėje visuomenėje šis verslas suklestėjo.

Kaip žinome, elektroniniai pinigai nekvepia.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder