Vienam leidinyje radau tokią mintį: „Vienas esminių demokratinės visuomenės elementų yra nuomonių raiškos ir žodžio laisvė, o spartus technologijų skaitmenizavimas atvėrė plačias žodžio sklaidos galimybes ir sustiprino jo galią. Tačiau galima pastebėti, kad vis daugiau informacinio lauko užvaldo propagandinės, dezinformuojančios, netikros naujienos, darančios žalą objektyvių žinių skaidai ir teisingam įvykių suvokimui.“ Pasekmė – 2020 m. vasarą pasitikėjimas žiniasklaida siekė 30,7 proc. respondentų, ir tokių buvo vos 1,6 proc. punkto daugiau, nei nepasitikinčių - 29,1 procento. „Žiniasklaida šiuo metu pasiekė žemiausią pasitikėjimą nuo 1998 metų, kai mes tiriam, čia žemiausias rezultatas, vos vos arti nulio tas balansas", - BNS sakė tomis dienomis sakė „Vilmorus" vadovas V.Gaidys.
Pagrindinė nusivylimo žiniasklaida priežastis yra jos nusiritimas nuo žinių bei nuomonių iki propagandos priemonių. Tai, deja, vyksta visame pasaulyje, nors nuo to ir pas mus ne geriau. Pagrindinė propagandos ypatybė yra gražiakalbis ir triukšmingas manipuliavimas emocijomis ir jausmais, nukreiptais į kurią nors grupę, asmenį ar problemą. Efektyvi propaganda skirta panaikinti mūsų kritinio mąstymo sugebėjimus, paskatinti mus veikti tik pagal jausmus, baimes ir (arba) norus. Paprastai ji yra labai neigiama, tačiau kartais gali būti teigiama. Mes taip pat lengvai pasikliaujame tik žiniasklaidos priemonėmis ar interneto tinklaraščiais, kad gautume informacijos, kuri padėtų susidaryti nuomonę. Mes visi pernelyg dažnai nesvarstome pateikiamos informacijos teisingumo. Propaganda užgožia tiesą žaisdama tuo.
Aišku, kad propagandos užduotis - užtikrinti tikrą vienos ar kelių socialinių žmonių grupių dominavimą visuomenėje. Tam naudojami specialūs poveikio būdai, kuriuos sudaro neetiškos, o kartais ir gana bjaurios technikos bei įrankiai. Viena dažnai nesuvokiama kaip propagandos priemonė yra reikalavimas „išklausyti ir kitą pusę“. Tai yra tada, kai kažkas bando teigti, kad yra tik dvi klausimo pusės ir kad abi pusės turi būti vienodai pristatytos, kad būtų galima įvertinti. Ši technika naudojama siekiant paskatinti mus manyti, kad yra tik vienas būdas pažvelgti į problemą, nors iš tikrųjų gali būti daug alternatyvių požiūrių ar „pusių“. Kaip ir dauguma propagandos metodų, tai supaprastina tikrovę ir todėl ją iškreipia, dažnai kalbėtojo naudai.
Propagandos sąvoka plati, ji apima tiek asmeninę, tiek visuomeninę erdvę. Nesiimu giliai nagrinėti viso klausimo, tam yra parašyta daug knygų, sukurta filmų. Plačiau paminėsiu tik keletą dalykų.
Pirmoji technika – „etikečių klijavimas“, neigiamą prasmę turinčių simbolių panaudojimas, susiejimas su oponentais. Pasak politinės komunikacijos ekspertų, šią techniką sėkmingai naudoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Apie oponentus galima išgirsti tokius apibūdinimus: liberastas, gėjus, fašistas, KGB agentas, komunistas ir t.t.. Būna dar bjauresnių, bet aš jų nekartosiu.
Antroji - „manipuliavimas asociacijomis“, kai be argumentavimo vieni faktai perkeliami, o kiti nutylimi. Neretai ištraukti paskiri dalykai be jų konteksto atrodo visai priešingos reikšmės, nei yra iš tiesų. Tai lyg bandymas paveikslą suprasti iš vienos mažos jo dalies.
Kita itin paveiki technika – „ekspertų rekomendacijos“ – apeliavimo į autoritetą būdas, siekiant įtikinti tam tikra informacija, dažnai naudojama politinėse ir kitokiose reklamose, pasitelkiant garsius žmones, autoritetus ar statistiką.
Propaganda paplitusi reklamoje, religijoje, politikoje ir žiniasklaidoje. Ir ji pasirodo įvairiomis formomis, pavyzdžiui, užrašytu žodžiu, sakomu žodžiu ir vaizdo įrašu. Tai visur. Ir jei jūs to nežinote, jums tikriausiai subtiliai daroma įtaka tikėti ir imtis veiksmų dėl priežasčių ar žmonių, su kuriais nesate susiję ir vargu tai darytumėte, jei visi faktai būtų pateikti neutraliai.
Apibendrintai pasakysiu, kad propaganda nuo informavimo ryškiai skiriasi tuo, kad propagandistas pirmiausia sukelia tam tikrą įtampą, priverčia paveikiamąjį jaudintis, tuomet mėgsta pateikti iškreiptas žinias, nepamirštant priešininkus išvadinti neigiamais vardais ( etikečių klijavimas), pasiremiama autoritetais ar net „dokumentais, galiausiai atrandami priešai, jie gali būti ne tik išoriniai, bet ir vidiniai.
Ką reikėtų daryti? Norėdami kovoti su propaganda, turite kritiškai mąstyti ir abejoti viskuo, ką girdite ir skaitote, kol rasite duomenų, kurie jums nurodo, kokia gali būti tiesa. Labai svarbu ištirti alternatyvias kiekvieno klausimo perspektyvas, kad suprastumėte, kiek skirtingų interpretacijų (paaiškinimų) gali būti tai, ką girdite ir skaitote. Tiesa slypi kažkur toje kolekcijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą