Italijoje archeologai atrado paslėptus rūmus, kuriame kažkada galėjo gyventi Romos popiežiai
Pažymima, kad toks radinys buvo aptiktas atliekant keleto Romos dalių, tarp jų ir San Giovanni in Laterano aikštės, restauravimo darbus.
Restauruojant, mokslininkai po aikšte aptiko sudėtingos architektūros statinius, tarp jų ir užmūrytas konstrukcijas.
Paaiškėjo, kad sienos buvo sudarytos iš didelių vulkaninės uolienos arba tufo plytų, kurios, greičiausiai, buvo naudojamos kitose konstrukcijose, kurios dabar nebeegzistuoja.
„Kai kurie ant sienos rasti elementai, pavyzdžiui, blokų apvyniojimas, rodo, kad jie buvo restauruoti. Vakariniuose sienos ruožuose archeologai pastebėjo netaisyklingą statybos techniką“, – teigiama straipsnyje.
Todėl mokslininkai mano, kad šie statiniai galėjo priklausyti patriarchatui – vadų rezidencijai, kurią sudarė didelė priėmimų salė, vadinta monumentalia bazilika.
Viduramžiais statinys buvo keletą kartų išplėstas ir atnaujintas, po to tapo popiežiaus arba oficialia Romos popiežiaus rezidencija, pranešė Italijos kultūros ministerija.
Ekspertai sako, kad tai buvo neramių laikų tarp Romos aristokratų šeimų, ką patvirtina siena aplink senovinę baziliką, kuri, galbūt, tarnavo kaip gynybinė siena aplink ją.
„Tik ką aprašyto pastato statyba vyko ilgą laikotarpį, kai Roma buvo saracėnų antpuolių objektas, o joje vyko nuolatinė, kartais žiauri kova tarp aristokratų šeimų“, – pažymėjo Italijos ministerija.
Ministerija pridūrė, kad tik 1305 m. popiežiaus sostinė buvo perkelta iš Patriarchato į Prancūzijos Avinjoną.
Kai popiežiaus rezidencija buvo perkelta į Vatikaną, poreikis Patriarchatą apsaugoti išnyko, todėl siena prarado savo funkciją ir buvo palaidota kartu su visais ją menančiais prisiminimais.
„Atradimas San Giovanni in Laterano aikštėje yra dar vienas įrodymas, kad Roma yra turtinga teritorija, neišsenkanti archeologinių lobių kasykla“, – pabrėžė Italijos kultūros ministras Gennaro Sangiuliano.
Italijos ministerija pažymėjo, kad toks atradimas yra „itin svarbus“ Romai ir jos istorijai, nes šioje vietovėje nebuvo vykdytų jokių kitų tokio masto archeologinių kasinėjimų.
„Kiekvienas akmuo mums kalba ir pasakoja savo istoriją: dėka šių svarbių radinių archeologai galės daugiau sužinoti apie mūsų praeitį“, – pažymėjo D. Sanjuliano.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą