Japonijoje rasti unikalaus pterozauro, turėjusio 3 metrų sparnus, liekanos

Pažymima, kad Kiūšiū saloje buvo rastas anksčiau nežinomos rūšies pterozauro kaklo slankstelio fragmentas. Mokslininkai nustatė, kad jis turėjo iš viso šešis kaklo slankstelius.

Savo tyrime mokslininkai pabrėžė, kad pterozaurai buvo pirmoji stuburinių dinozaurų grupė, išmokiusi skristi. 

Japonijoje tokių radinių beveik nėra, todėl šis atradimas yra ypač svarbus.

Paleontologai pirmą kartą Nipponopterus mifunensis rūšį aptiko 1990-aisiais Mifune geologinėje formacijoje Kumamoto prefektūroje. Tyrime dalyvavo mokslininkai iš Kinijos, Brazilijos ir Japonijos.

Tyrėjai naudojo pažangias kompiuterinės tomografijos technologijas, suteiktas Kumamoto universiteto, ir filogenetinę analizę, kad išsamiai ištirtų fosilijas. 

Mokslininkai identifikavo liekanas kaip priklausančias naujai genties ir rūšies Azhdarchidae šeimai. 

Jie nustatė, kad šiuolaikinės Japonijos teritorijoje gyveno vieni didžiausių pterozavrų.

Paleontologai spėja, kad Nipponopterus rūšies dinozaurai gyveno Japonijoje vėlyvojo kreidos periodo turon-koniaco periode. 

Jų sparnų ilgis siekė nuo 2,7 iki 3,5 metrų.

Mokslininkai pasidalijo, kad šių pterozaurų kaklo slanksteliai turėjo unikalių savybių. Visos rūšys skyrėsi kaulų struktūra.

Mokslininkai atrado vieną iš seniausių plėšriųjų dinozaurų rūšių

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kokiai dinozaurų rūšiai priklausė suakmenėjusios liekanos, rastos 1980-aisiais Indijos uolienose. 

Paaiškėjo, kad jos priklausė Maleriraptor kuttyi rūšiai, gyvenusiai Žemėje maždaug prieš 220 milijonų metų.

Maleriraptor kuttyi buvo šiek tiek daugiau nei vieno metro aukščio ir apie du metrus ilgio.

Ši rūšis buvo priskirta Herrerasauria genčiai, kuri yra viena iš seniausių žinomų plėšriųjų dinozaurų.