Jupiteris

Jupiteryje pastebėtas keistas judėjimas: mokslininkai nežino, kas vyksta

(2)

Pagrindinį Jupiterio bruožą - Didžiąją raudonąją dėmę - astronomai stebi jau kelis dešimtmečius, tačiau aptiktas įvykis - beprecedentis.

Naudodamiesi „Hubble“ kosminiu teleskopu astronomai nustatė, kad didžiausias Saulės sistemos atmosferos sūkurys - Didžioji raudonoji dėmė Jupiteryje - mažėja ir didėja maždaug kas 90 dienų. 

Kodėl milžiniška anticikloninė audra, kurios plotis siekia 14 750 km (tai daugiau nei Žemės skersmuo), elgiasi būtent taip, lieka paslaptis. 

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „The Planetary Science Journal“, rašo „Space“.

Astronomai nustatė, kad pagrindinė Jupiterio ypatybė - Didžioji raudonoji dėmė - tai mažėja, tai didėja, o atmosferoje juda tai greičiau, tai lėčiau. Ir kol kas mokslininkai negali paaiškinti šio reiškinio.

Naudodamiesi „Hubble“ kosminiu teleskopu astronomai nustatė, kad didžiausias Saulės sistemos atmosferos sūkurys - Didžioji raudonoji dėmė Jupiteryje - mažėja ir didėja maždaug kas 90 dienų./ Nuotrauka: NASA

Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė

Astronomai beveik 90 dienų stebėjo Didžiąją raudonąją dėmę ir aptiko periodišką atmosferos sūkurio dydžio kitimą. 

Mokslininkai sako, kad nesitikėjo pastebėti jos dydžio pokyčių keliaujant atmosferoje.

Didžioji raudonoji dėmė yra 22 laipsniai į pietus nuo Jupiterio ekvatoriaus ir ją iš šiaurės ir pietų nuolat veikia galingi reaktyviniai srautai, t. y. labai stipraus vėjo sritys. 

Šios srovės juda aplink planetą 428 kilometrų per valandą greičiu. 

Dėl reaktyvinių srovių anticikloninė audra nepersikelia į kitas platumas, nors ir juda į vakarus. 

Toks judėjimas, kaip nustatė mokslininkai, vėliau tai sulėtėja, tai pagreitėja maždaug 90 dienų. 

Mokslininkai spėja, kad galbūt su tuo susijęs besikeičiantis Didžiosios raudonosios dėmės dydis.

Didžioji raudonoji dėmė yra 22 laipsniai į pietus nuo Jupiterio ekvatoriaus ir ją nuolat veikia galingi reaktyviniai srautai, t. y. labai stiprių vėjų zonos, iš šiaurės ir pietų / Nuotrauka: NASA/ESA

Įdomu tai, kad kai atmosferos sūkurys sulėtina savo judėjimą, jo plotis padidėja, o kai judėjimas pagreitėja, plotis sumažėja. 

Mokslininkai spėja, kad taip gali būti dėl to, kaip Didžioji raudonoji dėmė sąveikauja su aplinkine atmosfera.

Dabar mokslininkai nori panaudoti Webbo kosminį teleskopą, kuris gali pažvelgti giliau į Didžiosios raudonosios dėmės vidų ir pabandyti suprasti, kas vyksta Jupiterio atmosferoje.

Astronomai mano, kad atmosferos sūkurys turi stabilių periodų, kai jo dydis nekinta, tačiau norint tai išsiaiškinti reikia naujų duomenų.

Ša;tinis: focus.ua

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder