Maskvai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ėmė riboti susisiekimą sausuma su Rusijos teritorijos eksklavu.
Jau tada Kremlius pareiškė, kad Kaliningradas „visada bus“ šalies forpostas prie Baltijos jūros.
Iki šiol šis eksklavas išliko prijungtas prie Maskvos kontroliuojamo elektros tinklo.
Tačiau vasario 7-9 d. Baltijos šalys atsiribojo nuo Rusijos kontroliuojamo elektros energijos tinklo ir tuo pačiu atkirto Kaliningradą.
„Po Baltijos energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa Kaliningrado sritis veiks salos režimu“, – anksčiau sakė Lietuvos elektros tinklų operatorius „Litgrid“, kuris kartu su kolegomis iš Baltijos šalių yra atsakingas už tinklo atjungimą.
Energetinės salos – tinklai be išorinių jungčių – Europoje yra retas reiškinys, pastebėjo „Euractiv“.
Tokius tinklus eksploatuoti sudėtingiau, nes jie negali pasikliauti tarpvalstybiniais srautais, kad subalansuotų energijos pasiūlos ir paklausos svyravimus.
„Rusija nepritarė šiam perėjimui“, – įvertino Berlyno Helmholco centro energetikos ekspertė Susanne Nies ir pridūrė, kad Maskva „taikė įvairias taktikas“, siekdama sutrikdyti atsiskyrimo procesą, pradedant kibernetinėmis atakomis ir baigiant dezinformacijos kampanijomis apie didėjančias sąskaitas už energiją.
„Rusija taip pat gali pareikšti, kad Kaliningradui, jos eksklavui ir buvusiam Karaliaučiaus miestui, gresia pavojus“, – atkreipė dėmesį Lenkijos analitinio centro „Forum Energii“ Europos programų koordinatorius Maciejus Jakubikas.
Anot jo, Baltijos šalys tuo pačiu ruošėsi ir reakcijai iš Rusijos.
„Reaguodamos į pastarojo meto incidentus, Lietuva ir Lenkija sustiprino [tarpvalstybinio elektros kabelio] „LitPol Link“ apsaugą, – pažymėjo M.Jakubikas. – Tai reiškia, kad sustiprinta priežiūra, fizinė apsauga ir sustiprintas koordinavimas.“
„Visos šalys taip pat sustiprino kibernetinio saugumo tarnybų darbą“, – pridūrė jis.
Bendrovė „Litgrid“ patvirtino „Euractiv“, kad Kaliningradas jau kurį laiką pats apsirūpina elektros energija.
Iš tikrųjų eksklavui pavojus negresia, pažymėjo S.Nies, nurodydama keturias jo elektrines: „Viena anglimi kūrenama elektrinė ir trys dujomis kūrenamos elektrinės“.
Smulkmena, bet maloni
Politologas Tomas Janeliūnas socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalių įgyvendinta sinchronizacija be šiaip jau svarbaus galutinio atsiribojimo nuo Rusijos energetinių sistemų turi ir dar vieną „malonią smulkmeną“ – papildomą svertą prieš Maskvą.
Pasak jo, tapęs energetine sala, Kaliningradas turės visiškai autonomiškai apsirūpinti elektra: su Lenkija jokių jungčių sritis neturi, iš Lietuvos (ar per Lietuvą) taip pat nieko nebegaus.
„Ir čia mes įgauname (arba galime prisiminti) gana svarbų potencialaus spaudimo Rusijai svertą – dujų tranzitą į Kaliningradą“, – rašė T.Janeliūnas.
Politologas paaiškino, kad Kaliningrado sritis ruošėsi Baltijos šalių sinchronizacijai ir iš anksto pasirūpino papildomomis dujomis kūrenamomis elektrinėmis.
Jo teigimu, jų yra daugiau nei esama poreikio t.y. jų galia maždaug dvigubai didesnė nei suvartojamas elektros kiekis piko metu.
Jie taip pat „pastatė žiauriai brangią „niet analogov v mirie“ dujų saugyklą (apie 800 mln. kub. metrų dujų dabar turėtų talpinti).
Lenkų ekspertai teigė, kad investicijos į tai siekė 780 mln. eurų“, pažymėjo T.Janeliūnas.
Be to, eksklave, pasak jo, buvo pastatytas ir suskystintų dujų terminalas „Maršal Vasilevskij“, kainavęs apie 300 mln. JAV dolerių: „Šis teoriškai turėtų užtikrinti pilnai Kaliningrado srities aprūpinimą dujomis, „jeigu kas“.
Rusai rašo, kad galėtų per metus tiekti iki 3,7 mlrd. kub. m. dujų“.
Tačiau dabar būtent Lietuva užtikrina dujų tranzitą į Kaliningrado sritį ir tai yra pagrindinis elektros gamybos resursas šioje „energetinėje saloje“, pabrėžė T.Janeliūnas.
„Ambergrid“ nurodo, kad 2023 m. Kaliningradą pasiekė 23,9 TWh dujų.
„Jei gerai suskaičiavau – apie 2,3 mlrd. kub. metrų per metus. Tai yra visas Kaliningrado dujų vartojimas (plius – kažkiek eina į saugyklą). Būtent toks yra Kaliningrado dujų poreikis. Ir jis visas užtikrinamas per Lietuvą.
Jei Lietuvoje įvyktų koks nors netikėtumas...
Na, netyčia inkarą koks ūkininkas pamestų per tą dujotiekį.. Arba šiaip girtas fūros vairuotojas nuvažiuotų nuo kelio...
Tai Kaliningrado aprūpinimas dujomis būtų, pasakykime taip – šiek tiek apsunkintas“, – ironizavo politologas.
Nors, „Maršal Vasilevskij“, jo teigimu, kaip ir galėtų nuolat kursuoti į Kaliningradą, tačiau dar 2019 m. lenkai paskaičiavo, kad šita alternatyva rusams kainuotų apie 4,5 karto brangiau.
Iki šiol tas tanklaivis vis periodiškai gabendavo suskystintas dujas ir kažkam į Graikiją ar Turkiją: „Tačiau jis pas rusus toks vienintelis.
Jei jam kažkas atsitiktų, ar audros kur nors užlaikytų – na, jau atsirastų tikrai nemaža įtampa.
Dujos iš saugyklos gali greit išsekti...
Kaip sakoma, gal ir smulkmena, bet maloni“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą