Karas Ukrainoje: Vokietija slapta perdavė Ukrainai didelį ginklų paketą (nuolat pildoma)

Karas Ukrainoje. 2022-ųjų vasario 24 d. Rusija, neapsiribojusi Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įsteigimu ir Krymo aneksija, užpuolė Ukrainą. Sekite naujausių įvykių kroniką kartu su didžiausiu Vakarų Lietuvoje naujienų portalu VE.lt.

Atnaujinta 22:52 val.

Žiniasklaida: Vokietija slapta perdavė Ukrainai didelį ginklų paketą

Vokietija slapta perdavė Ukrainai didžiulį karinės pagalbos paketą, į kurį įėjo sunkiosios šarvuotosios mašinos. Apie tai praneša Vokietijos leidinys. Merkur.

"Kad Ukraina galėtų toliau gintis nuo tarptautinę teisę pažeidžiančio puolimo, Berlynas birželio pabaigoje ir liepos pradžioje beveik slapta ir beveik nepastebimai nusiuntė Kijevui didžiulį karinį paketą savo kariuomenei.

Be kita ko, kalbama apie 39 tankus.

Be to, praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Vokietijos gavo dar dešimt pagrindinių kovos tankų "Leopard 1A5" ir dvidešimt BMP "Marder".

Tai reiškia, kad Vokietijos tiekiamų "Marder" skaičius padidėjo iki 120, o perdirbtų "Leopard" - iki 50.

Be amunicijos "Leopard 1" ir "Marder", Ukraina taip pat gavo du papildomus tiltus tiesiančius tankus "Biber", du papildomus inžinerinius tankus "Dachs", du evakuacinius tankus ir keturis papildomus išminavimo tankus "Wisent 1".

Iš viso Vokietija siekia pristatyti iki 105 atnaujintų "Leopard 1A5".

Savo ruožtu Ukraina tikisi iš "Leopard" ir "Marders" sukurti puolamųjų operacijų brigadą.

Vokietija taip pat pristatė papildomą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM ir dar vieną oro gynybos sistemą IRIS-T SLS, skirtą apsaugoti svarbią infrastruktūrą ir miestus nuo klastingų Rusijos oro atakų.

Pristatytos ginkluotės sąraše atsirado sensacingi pavadinimai: trys daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai HIMARS.

Bundesveras neturi HIMARS, tačiau anksčiau perdavė Ukrainai keturis techniškai labai panašius daugkartinius raketų paleidimo įrenginius.

Gegužės pradžioje po derybų su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu federalinis gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) paskelbė, kad Vokietija sumokės už trijų raketinės artilerijos sistemų HIMARS pristatymą iš Jungtinių Valstijų Ukrainai.

Susitarimas jau įgyvendintas.

Vokietijos pagalba: naujausios žinios

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad šiemet du trečdaliai Vokietijos ginklų eksporto buvo skirti Ukrainai, jis pasiekė rekordinį lygį.

Birželį pranešta apie raketų sistemų HIMARS, priešlėktuvinės gynybos, tankų ir kitų ginklų perdavimą Ukrainai.

Rusus vis labiau erzina neįprasta ir itin sėkminga ukrainiečių kovos su okupantų dronais priemonė

Per tris mėnesius du „Jak-52“ lakūnai – priekyje sėdintis pilotas ir gale sėdintis šaulys – numušė mažiausiai 12 rusų bepiločių orlaivių – jei tikėsite žymėmis, kurias įgula nusipiešusi ant savo seno 1970-ųjų metų lėktuvo šono.

„Ar ne laikas jį numušti?“ – rašo vienas rusų tinklaraštininkas.

Tačiau rusų problema yra ta, kad „Jak-52“ sunku numušti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis yra tokia veiksminga platforma šautuvu ginkluotam įgulos nariui, šaudančiam į netoliese skrendančius dronus.

„Jak-52“ yra tvirtas ir nepastebimas.

Sraigtiniais varikliais varomas „Jak-52“ nepalieka ryškaus pėdsako Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos baterijų radarų ekranuose.

Ir net jei „Jak-52“, tarkime būtų taranuotas bepiločiu, kurį lėktuvas medžioja, įgula vis tiek tikriausiai galėtų jį nutupdyti.

Anksčiau šį mėnesį kitas rusų tinklaraštininkas skundėsi, kad virš Odesos miesto pietų Ukrainoje „Jak-52“ įgula „šaudo į mūsų bepiločius orlaivius kaip tire“.

 

r rusams tai nėra nauja problema. Matyt, ieškodami efektyvaus būdo, kaip sunaikinti 100 000 dolerių kainuojančius rusų bepiločius orlaivius, nešaudant į juos 4 milijonus dolerių kainuojančiomis raketomis „Patriot“ (ar kita brangia oro gynybos amunicija), balandį ukrainiečiai pradėjo kilti į orą su „Jak-52“, manevruodami šaudymo atstumu nuo įsibrovusių bepiločių orlaivių – ir naikindami juos ore.

Tai pasiteisino taip gerai, kad šio mėnesio pradžioje Ukrainos žvalgybos direktoratas pradėjo mokyti šaulius medžioti rusų bepiločius iš vietoje pagamintų sportinių lėktuvų „Aeroprakt A-22“. Sėkmingos „Jak“ įgulos medžioklės įkvėpė visiškai naują kovos su dronais taktiką.

Rusai praranda kantrybę, nes jų nuostoliai vis didėja. „Jak-52“ skraido virš Odesos ir labai efektyviai savaitę numušinėja mūsų žvalgybinius bepiločius, sukeldamas juoką kai kuriuose sluoksniuose, – rašo tinklaraštininkas. – Bepiločių orlaivių operatoriams ir mums tai jau seniai nebejuokinga“.

Tačiau neaišku, ką Rusijos kariuomenė gali dėl to padaryti. „Jak-52“ patruliavimo zona yra mažiausiai už 80 kilometrų nuo artimiausios Rusijos pozicijos.

Tačiau artimiausios rusų priešlėktuvinės gynybos baterijos tikriausiai yra gerokai toliau – nes ukrainiečių bepiločių ir raketų antskrydžiai ir toliau mažina jų skaičių bei tolina jas nuo fronto linijos.

Bet kuriuo atveju. „Jak-52“ gali būti sunku aptikti.

Rusijos operatoriai, valdantys tuos pačius dronus, kuriuos medžioja „Jak-52“ įgula, gali bandyti taranuoti Ukrainos lėktuvą.

Ir tai nebūtų precendento neturintis atvejis – per 28 mėnesius trunkantį Rusijos plataus masto karą su Ukraina Rusijos ir Ukrainos įgulos ne kartą numušė priešingos kariaujančios pusės bepiločius, įsirėždamos į juos savo pačių bepiločiais.

Vis didėjantis išdavysčių ir šnipinėjimo bylų skaičius Rusijoje

Prieš 30 metų išdavystės atvejai Rusijoje buvo reti – kasmet išaiškėdavo tik kelios išdavystės, tačiau per pastarąjį dešimtmetį ir ypač po 2022 m. invazijos į Ukrainą šis skaičius išaugo.

Tai suvilioja piliečius ir užsieniečius. Pastarosios aukos – nuo ​​Kremliaus kritikų ir nepriklausomų žurnalistų iki mokslininkų veteranų, dirbančių su šalimis, kurias Maskva laiko draugiškomis.

Viena teisių grupė 2023 m. suskaičiavo daugiau nei 100 žinomų išdavystės bylų, o dar 100 – apie kurias niekas nežino.

Vyras sviedė granatą į Ukrainos kariuomenės šaukimo biurą

Vakare Ukrainos vakariniame Busko mieste nenustatytas asmuo sviedė granatą į kariuomenės šaukimo biurą ir sukėlė sprogimą.

Laimei, niekas nenukentėjo, pranešė policija.

Vakarinio Lvovo regiono policija pranešė, kad sprogimas apgadino pastato fasadą ir jo langus. Pasak jų, granatą išmetęs žmogus pabėgo.

Per visą karą buvo nuolatinių atvejų, kai vyrai bėga iš Ukrainos, kad išvengtų karinės tarnybos. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos žiniasklaidoje taip pat pasigirdo pranešimų apie smurtą, nukreiptą prieš šauktinių biurus ir karo pareigūnus.

Paklausti, ar jiems neramu, Ukrainos kariuomenė „Reuters“ sakė, kad visuomenės pasitikėjimo išlaikymas yra „svarbi (ginkluotųjų pajėgų) veiklos sudedamoji dalis, be kurios bus nepaprastai sunku pasiekti pergalę prieš priešą“.

V. Zelenskis: Ukrainai reikia mažiausiai 25 „Patriot“ sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kiek mažiausiai „Patriot“ sistemų, jo duomenimis, reikia, kad būtų galima apsaugoti visą šalį. „Kad Ukraina būtų visiškai apsaugota, mums, mūsų kariuomenės nuomone, reikia 25 „Patriot“ sistemų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive.

V. Zelenkis neatskleidė, kiek „Patriot“ sistemų jau yra Ukrainoje. Be to, jis pabrėžė, kad kompleksinei oro gynybai reikia ir kitokio nuotolio ir pajėgumo sistemų.

Prezidentas priminė, kad Kyjivui praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvo pažadėtos penkios papildomos „Patriot“ baterijos arba panašios sistemos. Prieš mėnesį V. Zelenskis Italijoje G7 viršūnių susitikimo kuluaruose teigė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių tokių sistemų.

Nuo karo pradžios Ukraina gavo mažiausiai keturias „Patriot“ sistemas, įskaitant tris iš Vokietijos. Tačiau, anot žiniasklaidos, keli raketų paleidimo įrenginiai per Rusijos oro smūgius buvo sunaikinti arba apgadinti.

Ispanija siunčia Ukrainai naują tankų „Leopard 2“ partiją

Ispanija pradėjo naujos karinės pagalbos siuntos, kurioje – dešimt tankų „Leopard 2A4“, keletas ekskavatorių ir nemažas kiekis prieštankinių raketų perdavimo Ukrainai procesą.

Apie tai rašoma Ispanijos gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Prasidėjo dešimties tankų „Leopard 2A4“ pristatymo Ukrainai skirtingų rūšių transporto priemonėmis procesas. Tankai buvo visapusiškai suremontuoti, sureguliuoti ir parengti naudoti bendrovės „Santa Barbara Sistemas“ gamykloje Alkalos de Gvarairos mieste (Sevilija), buvo atlikti atitinkami bandymai, skirti įsitinkinti, kad jie yra visiškai tinkami naudoti“, – teigiama pranešime.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad nauja pagalbos partija šį savaitgalį pasieks Lenkiją ir iš ten bus pristatyta Ukrainos kariams.

Skaičiuojant šią tankų „Leopard 2A4“ siuntą, Ispanija bus suteikusi Ukrainai jau 20 šio tipo tankų, o antruoju 2024 m. pusmečiu planuoja jų pristatyti dar daugiau.

Ispanija gegužės gale pranešė suteiksianti Ukrainai karinės pagalbos už 1,1 mlrd. eurų.

Vokietija dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi.

„Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit. „Nors naikintuvai iš išorės gali atrodyti panašūs, jų valdymas labai skiriasi. Jo reikia ilgai mokyti“, – pridūrė jis.

F. Merzas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ARD dar kartą pareikalavo suteikti Ukrainai daugiau pagalbos.

„Man atrodytų įmanoma dabar padėti Ukrainai bent jau susigrąžinti nuosavos oro erdvės kontrolę. Nes vis dažnesnių raketinių atakų prieš infrastruktūrą, elektros tinklus ir vandentiekį, prieš ligonines, globos namus, vien nuo žemės nesukontroliuosi“, – kalbėjo jis.

F. Merzas pridūrė: „Štai kodėl daugelis pasaulio, taip pat Europos šalių jau priėmė sprendimą suteikti Ukrainai naikintuvų. Mes, vokiečiai, neturėtume nuo jų atsilikti“.

S. Hebestreitas pirmadienį pasakė, kad F. Merzas nieko naujo nepasiūlė ir kad jis turėtų žinoti, jog Vokietija negali suteikti Ukrainai šios rūšies orlaivių.

Vieno Vokietijos gynybos ministerijos atstovo teigimu, Vokietija turėtų toliau teikti Ukrainai specializuotą pagalbą. „Praeityje tapo aišku, kad, kalbant apie pagalbą Ukrainai, nėra gerai, kai kiekvienas mėgina viską padaryti. Vietoje to turėtume sutelkti dėmesį į tai, ką kiekviena šalis ar šalių grupė sugeba geriausiai“, – pasakė jis.

V. Zelenskis: Rusija turėtų dalyvauti antrajame Ukrainos taikos viršūnių susitikime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau kaip dvejus metus užsitęsusio karo.

Dešimtys pasaulio lyderių išreiškė paramą teisingai taikai Ukrainoje po praėjusį mėnesį V. Zelenskio Šveicarijoje surengto viršūnių susitikimo, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.

„Manau, kad antrajame viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive, kur papasakojo apie naujo susitikimo parengiamuosius darbus.

Prieš antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą V. Zelenskis paskelbė apie atskirus susitikimus svarbiausiais klausimais; susitikimas dėl energetinio saugumo vyks Katare, o dėl maisto saugumo – Turkijoje.

Daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai birželio 15 dieną susirinko Šveicarijos kalnų kurorte į dviejų dienų susitikimą, skirtą didžiausiam Europos karui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išspręsti.

Kremlius pareiškė, kad bet kokios diskusijos dėl karo užbaigimo, kuriose nedalyvauja Rusija, yra „absurdiškos“.

Rusijos ir JAV žurnalistei M. Gessen už akių skirta 8 metų kalėjimo bausmė

Rusijos ir Jungtinių Valstijų pilietybę turinčią žurnalistę, apkaltinusią rusų armiją Ukrainoje vykdžius nusikaltimus, vienas Maskvos teismas pirmadienį nuteisė kalėti aštuonerius metus.

Nuolatinė leidinio „The New Yorker“ bendradarbė Masha Gessen praėjusiais metais Rusijoje buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašus, mat apkaltino Maskvą tuo, kad jos kariai 2022 m. kovą Ukrainos Bučos mieste žudė civilius. Kremlius šį kaltinimą neigia.

Teismas M. Gessen aštuonerių metų įkalinimo bausmę skyrė už tai, kad „žinodama skleidė melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenės veiksmus“, teigiama Maskvos miesto teismo tarnybos pareiškime.

Netrukus po to, kai prasidėjo Ukrainos puolimas, Rusijoje uždrausta skelbti nepriklausomą informaciją apie konfliktą bei kritikuoti jos ginkluotąsias pajėgas.

Šiuo metu Jungtinėse Valstijose gyvenanti M. Gessen yra žinoma LGBTQ aktyvistė ir ilgametė prezidento Vladimiro Putino kritikė, 2012 m. parašiusi kandžią jo biografiją.

Maskvos teismas pirmadienį taip pat nuteisė septynerius su puse metų kalėti ir vieną buvusį savivaldybės deputatą, neva skleidusį „melą“ apie rusų armiją.

Tuo tarpu iš Rusijos dabar jau pabėgusi Elena Kotenočkina buvo nuteista po to, kai užtarė savo kolegą miesto taryboje Aleksejų Gorinovą, kuriam už tai, kad per tarybos posėdį pasiūlė tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos konflikte, buvo skirta septynerių metų kalėjimo bausmė.

V. Zelenskis sako „nebijantis“ naujo D. Trumpo prezidentavimo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jam nekelia susirūpinimo naujo Donaldo Trumpo prezidentavimo Jungtinėse Valstijose perspektyva, nepaisant požymių, kad jo administracija gali būti palankesnė Kremliui.

D. Trumpo pergalė JAV lapkritį vyksiančiuose rinkimuose keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau trečius metus kariauja su Rusijos pajėgomis.

„Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, mes bendradarbiausime. Aš dėl to nesijaudinu“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.

Respublikonų partijos kandidatas yra užsiminęs, kad labai greitai užbaigtų karą, jei vėl laimėtų prezidento rinkimus, o to baiminasi Kyjivas, nes mano, kad būtų priverstas derėtis su Maskva iš susilpnintų pozicijų.

V. Zelenskis sakė, kad būdamas JAV, kur ką tik vyko NATO viršūnių susitikimas, jis susitiko su respublikonų gubernatoriais ir buvo patikintas, kad partija jį remia.

„Yra šalininkų, kurių idėjos yra dešinesnės arba radikalesnės, – sakė V. Zelenskis žurnalistams. – Tačiau noriu jums pasakyti, kad dauguma Respublikonų partijos narių remia Ukrainą ir Ukrainos žmones.“

D. Trumpas anksčiau per debatus su JAV prezidentu Joe Bidenu yra sakęs, kad jei būtų išrinktas, jis „sureguliuotų“ karą Ukrainoje iki kadencijos pradžios 2025 metų sausio mėnesį.

Apklausa: tik geras trečdalis ukrainiečių atmeta derybas su Rusija

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, tik geras trečdalis ukrainiečių griežtai atmeta derybas su Kremliumi.

Daugiau kaip 40 proc. yra už taikos pokalbius su Rusija, rodo reprezentatyvi apklausa, kurią portalo „Dzerkalo Tižnia“ užsakymu atliko Razumkovo centras.

Geras penktadalis respondentų sakė šiuo klausimu nesantys apsisprendę.

Už tai, kad su Maskva būtų pradėtos oficialios derybos, pirmiausiai pasisakė centrinių ir pietinių Ukrainos teritorijų gyventojai (49 proc. centrinėse ir 60 proc. pietinėse teritorijose).

Šalies rytuose, kur vyksta ypač smarkūs mūšiai, Charkivo, Dnipropetrovsko, Donecko ir Luhansko srityse po trečdalį gyventojų buvo už arba prieš derybas, arba neapsisprendę.

Kartu didelė dauguma apklaustųjų atmeta Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygas dėl taikos tarp kaimyninių valstybių.

Daugiau kaip 80 proc. pareiškė esantys prieš V. Putino reikalavimą Ukrainai atsisakyti savo teritorijų.

Apklausą Razumkovo centras atliko birželio pabaigoje – visuose Kyjivo kontroliuojamuose šalies regionuose apklausti 2 027 vyresni nei 18 metų amžiaus ukrainiečiai.

Statistinė paklaida yra ne daugiau kaip 2,3 proc.

Ukraina daugiau kaip dvejus metus priešinasi Rusijos agresijai. Maskva ne kartą tikino esanti atvira taikos deryboms.

Tačiau Maskva kelia sąlygą – kad Ukraina atsisakytų daugiau kaip penktadalio savo teritorijos.

Ypač Kremliui rūpi Krymas, taip pat Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys. Tačiau rusams iki šiol tik iš dalies pavyko užkariauti šias sritis.

Be to, Kyjivas, anot Maskvos, turėtų atsisakyti Konstitucijoje įtvirtinto siekio prisijungti prie NATO.

Vakarų Ukrainoje į naujokų ėmimo centrą mesta granata

Oficialūs Ukrainos asmenys pirmadienį pranešė, kad šiuo metu ieškoma įtariamojo, metusio granatą į naujokų ėmimo centrą šalies vakaruose.

Ukrainoje pradėjus aktyviau į kariuomenę šaukti naujokus, šalyje kilo pasipiktinimo ir baimės banga, iš šalies neteisėtai sprunkant pagauta dešimtys šaukiamojo amžiaus vyrų, o naujokų ėmimo pareigūnai praneša sulaukiantys visuomenės užgauliojimų.

Vakarinio Lvovo regiono policija nurodė gavusi pranešimų, kad į naujokų ėmimo centrą Busko mieste netrukus po vidurnakčio buvo mesta granata.

„Per įvykį niekas nenukentėjo. Apgadintas pastato fasadas ir langai“, – paaiškino regiono policijos tarnyba.

„Teisėsaugos pareigūnai imasi priemonių nustatyti kaltininko tapatybę ir jį sulaikyti“, – teigiama policijos pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad įvykio vietoje dirba teismo medicinos ekspertai.

Vietos policijos pareigūnas papasakojo valstybinei žiniasklaidai, kad po sprogimo netoli pastato liko nedidelis krateris, išdužo du namo langai.

Nuo 2022 m. vasario, kai Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą, rusų valdžia dėl išpuolių prieš karinius komisariatus ir karinius objektus yra sulaikiusi dešimtis asmenų.

Tačiau Ukrainoje, kur valdžia ėmė agresyviai šaukti naujokus į per daugiau nei dvejus karo metus išretėjusias kariuomenės gretas, tokio pobūdžio išpuolių pasitaiko retai.

Rusijos gynybos ministerijos korupcijos bylos liudininkai rasti negyvi

Du potencialūs pagrindiniai liudininkai didelio atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje, susijusioje su buvusiu Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, įtartinomis aplinkybėmis mirė. Tai šeštadienį pranešė „Defence Blog“.

Tą pačią dieną buvo pranešta apie 52 metų verslininko Igorio Kotelnikovo ir 61 metų Gynybos ministerijos valstybinės ekspertizės skyriaus vadovo generolo pulkininko Magomedo Khandaevo mirtį.

I. Kotelnikovas buvo laikomas Maskvos sulaikymo centre Nr. 4, kur tariamai mirė nuo „širdies problemų“. Jis buvo įtariamas kyšininkavimo byloje, susijusioje su buvusiu gynybos viceministru Timuru Ivanovu, kuris tariamai veikė vadovaujant S. Šoigu.

Tyrėjų teigimu, I. Kotelnikovas buvo tarpininkas, užtikrinęs pelningus kontraktus verslininkams, bendradarbiaujantiems su Gynybos ministerija, mainais į atatrankas.

Generolas pulkininkas M. Khandajevas, anksčiau dirbęs Specialiosios statybos vyriausiojo direktorato generaliniu direktoriumi ir tiesiogiai pavaldus T. Ivanovui, buvo apklaustas kaip liudytojas byloje, tačiau nebuvo sulaikytas. Jo mirties priežastis lieka neatskleista.

T. Ivanovas savo darbo vietoje buvo sulaikytas balandį.

Gegužės 12 dieną Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nusprendė atstatydinti beveik 12 metų ministerijai vadovavusį Sergejų Šoigu ir į jo vietą paskyrė A. Belousovą.

Šių dviejų asmenų, kurie abu buvo glaudžiai susiję su korupcijos byla, žūtis sukėlė plačias spekuliacijas ir susirūpinimą dėl galimų nešvarumų ir platesnių pasekmių kyšininkavimo tyrimui aukščiausiuose Rusijos kariuomenės lygmenyse.

Britų žvalgyba: praradusi ES rinkas, Rusija didina dujų kainas vidaus rinkoje

Rusijos režimas buvo priverstas padidinti dujų kainas šalyje, nes dėl karo Ukrainoje prarado eksportą į Europos Sąjungą (ES), sakoma atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje.

„Nuo liepos 1 d. Rusija 11,2 proc. padidino dujų kainas šalyje. Beveik neabejotina, kad taip siekiama padidinti pajamas iš Rusijos vidaus rinkos, sumažėjus gamtinių dujų eksportui į Europą.

Jis sumažėjo dėl Rusijai įvestų sankcijų už įsiveržimą į Ukrainą, o taip pat dėl pačios Rusijos tyčia sumažinto dujų tiekimo Europai. 2023 m.

„Gazprom“ metiniai nuostoliai siekė maždaug 629 mlrd. rublių (6,9 mlrd. JAV dolerių) ir buvo didžiausi per 25 metus“, – sakoma pranešime.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pridūrė, kad „Gazprom“, viena iš valstybinių energetikos įmonių, laikoma monopoliste vidaus dujų tiekimo rinkoje, todėl kainų augimą reguliuoja Rusijos valdžia.

„Tai netaikoma kitiems gamintojams, tokiems kaip „Novatek“, užimantiems mažesnę rinkos dalį“, – teigiama ataskaitoje.

Labai tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį infliacija Rusijoje viršys centrinio banko prognozuojamus 4 procentus.

„Iš dalies taip yra dėl padidėjusių dujų kainų vidaus rinkoje, kitų didėjančių namų ūkių sąskaitų ir padidėjusių vyriausybės išlaidų, kurias daugiausia lėmė augančios Rusijos gynybos išlaidos karui Ukrainoje.

Nuo invazijos pradžios dujų kainos Rusijos namų ūkiams padidėjo beveik 34 proc., nepaisant to, kad 2023 m. Rusija buvo didžiausia pasaulyje gamtinių dujų gamintoja. 2025 m. jos turėtų padidėti dar 8,2 proc., o tai beveik neabejotinai padidins infliacijos spaudimą Rusijos ekonomikoje ir susilpnins paprastų rusų perkamąją galią“, – teigia britų analitikai.

Anksčiau Europos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni sakė, kad Rusija, spaudžiama sankcijų, pakeitė savo ekonomiką ir sugebėjo išvengti žlugimo, bet po dvejų ar trejų metų padariniai bus žiaurūs.

JAV analitikai teigia, kad Maskva pergrupuoja kariuomenę Charkovo puolimui

Rusijos karinė vadovybė dislokuoja kariuomenę puolimo operacijoms Charkovo srities Hlybokės rajone. Prie Vovčansko miesto rusai rengia desantines grupes tolesniems puolimo veiksmams, teigiama Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų pranešime.

Jame pabrėžiama, kad Vovčanske ir netoli Hlybokės ir toliau vyksta karo veiksmai.

Liepos 14 d. paskelbtoje geografinėje medžiagoje matyti, kaip 204-ojo Čečėnijos specialiosios paskirties pulko „Achmat“ elementai smogia Ukrainos pajėgoms šiaurės vakarų Vovčanske, o tai rodo, kad Ukrainos pajėgos ten atgavo kai kurias pozicijas.

Ukrainos šaltinis pranešė, kad Ukrainos pajėgos atmušė Rusijos pajėgas iš Sotnickio Kozačoko į šiaurės vakarus nuo Charkivo.

„Šiuo metu ISW negali patvirtinti šio pranešimo“, – parašė analitikai.

„Pranešama, kad Rusijos karinė vadovybė pergrupuoja kariuomenę, siekdama tęsti puolimo operacijas Charkivo kryptimi“, – sakoma pranešime.

Ukrainos operatyvinė-taktinė grupuotė „Charkivas“ pranešė, kad Rusijos karinė vadovybė perkėlė dalinius vykdyti puolimo operacijas Hlybokės rajone. Vovčansko rajone Rusijos kariuomenė rengia desantines puolimo grupes tolesniems puolimo veiksmams.

Pasak vieno Rusijos karinio tinklaraštininko, Rusijos pajėgų Šiaurės grupuotę, atsakingą už puolimą Charkivo kryptimi, sudaro nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. kareivių – to nepakanka įsiskverbti į Ukrainos gynybą per 40 kilometrų.

Įspėja apie pokyčius Rusijos laivyne: naujasis rusų ledlaužis gali gabenti pažangias „Uran“ raketas

Kaip rašo „bulgarianmilitary.com“, siekdama patenkinti Rusijos karinio jūrų laivyno poreikius ir pasirengti didėjančiai poliarinių regionų svarbai, Rusijos Admiraliteto laivų statyklos žengia žingsnius į priekį – bando naujojo projekto 23550 ledlaužio navigaciją ir sistemas.

Specialiai Arkties stebėjimui ir patruliavimui sukurtą naujos klasės laivą sudaro keturi vienetai, skirti sustiprinti tokias pajėgas kaip Rusijos Federacijos pasienio tarnybos pakrančių apsauga.

Šiuose laivuose bus sumontuota galinga ginkluotė, pavyzdžiui, „Kalibr“ šeimos raketos.

Pasak Rusijos šaltinių, naujausi Sankt Peterburgo laivų statyklos bandymai daugiausia dėmesio skyrė pirmajam „Ivan Papanin“ klasės laivui. Šis 8 500 tonų sveriantis patrulinis laivas, pradėtas statyti 2019 m. spalį, šiais metais išplaukė į savo pirmuosius reisus.

Paskutiniai „Ivan Papanin“ bandymai vyko Baltijos jūroje, o jų kulminacija tapo sėkmingas patrulinio laivo grįžimas į šiaurinį Rusijos uostą.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „šiame bandymų etape įgula ir Admiraliteto laivų statyklos pristatymo komanda patikrino jėgainę, gyvybiškai svarbias pagalbines sistemas ir komunikacijas“.

Laivo įgula prieš tai buvo išsamiai apmokyta Jungtiniame karinių jūrų pajėgų mokymo centre.

Šiai laivų klasei priklauso „Ivan Papanin“ ir dar vienas šiuo metu Rusijos karinėms jūrų pajėgoms statomas laivas „Nikolaj Zubov“, kuris netrukus bus nuleistas į vandenį. Be to, šiuo metu Rusijos Federacijos pasienio tarnybos pakrančių apsaugai kuriami ledlaužiai „Purga“ ir „Dzeržinskij“. Jie yra įvairių konfigūracijų, pritaikytų konkrečioms užduotims pajėgose.

Ypatingas projekto 23550 ledlaužių bruožas – unikalus įrangos paketas, skirtas eksploatuoti poliariniuose regionuose su stora ledo danga. Šie ledlaužiai apginkluoti 76,2 mm pagrindine patranka laivagalyje, sustiprinta dviem 30 mm AK-630M CIWS priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir „Kalibr“ šeimos sparnuotųjų raketų paleidimo sistema.

Kai kurie šaltiniai netgi nurodo, kad juose gali būti įrengtos priešlaivinės raketos „Uran“ (arba „Zvezda Kh-35“, NATO žinomos kaip AS-20 „Kayak“).

Kas yra „Zvezda“ X-35?

Rusijos „Zvezda Kh-35“ yra priešlaivinė raketa, skirta nukreipti į priešo laivus ir juos neutralizuoti. Ji yra Rusijos pažangaus arsenalo, kuriuo siekiama išlaikyti pranašumą jūroje ir atgrasyti potencialias grėsmes, dalis. Raketa pasižymi tikslumu ir efektyvumu jūrų karo scenarijuose.

„Kh-35“ yra maždaug 4,5 m ilgio ir maždaug 0,42 m skersmens. Kompaktiškas raketos dydis leidžia ją dislokuoti iš įvairių platformų, įskaitant povandeninius laivus, antvandeninius laivus ir pakrančių gynybos sistemas, todėl ją galima lanksčiai naudoti operacijose.

Techninės „Kh-35“ charakteristikos: kietojo kuro raketinis variklis, užtikrinantis reikiamą trauką, kad raketa pasiektų taikinį.

Joje įrengtos pažangios nukreipimo sistemos, įskaitant inercinę navigaciją ir aktyvųjį radiolokacinį nukreipimą, kurios užtikrina didelį tikslumą net ir sudėtingomis sąlygomis.

Dėl raketos greičio ir manevringumo ji tampa grėsmingu ginklu prieš priešo laivus.

Priklausomai nuo misijos reikalavimų, „Kh-35“ gali būti įrengtos įvairių tipų kovinės galvutės.

Tarp jų yra didelės sprogstamosios fragmentacijos, skirtos maksimaliai sunaikinti taikinį, ir šarvuotosios, veiksmingos prieš stipriai šarvuotus laivus. Dėl kovinių galvučių pasirinkimo universalumo raketą galima pritaikyti prie konkrečių grėsmių scenarijų.

Apskaičiuota, kad „Kh-35“ veikimo nuotolis yra maždaug 120 km. Toks nuotolis leidžia ja smogti taikiniams dideliais atstumais, o tai suteikia strateginį pranašumą jūrų mūšyje.

Dėl raketos veikimo nuotolio, tikslumo ir naikinamosios galios ji yra labai svarbi Rusijos jūrų smogiamųjų pajėgų sudedamoji dalis.

Paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas pasitraukė nuo Krymo krantų

Pirmadienį iš laikinai okupuoto Krymo krantų išplaukė paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas, pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.

„Paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas dabar palieka mūsų Krymą. Prisiminkite šią dieną“, – pabrėžė jis socialiniuose tinkluose. Šią informaciją jis patvirtino „Kiev24“ eteryje.

„Jei kalbėsime apie reikšmingus dalykus, tai kaip tik dabar iš mūsų Krymo išplaukia paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas“, – sakė atstovas.

Pasak jo, šis dalinys išvyko lydimas dviejų pagalbinių laivų – tai nėra koviniai laivai. Jis pabrėžė, kad šiuo metu okupantų taktika Juodojoje jūroje apsiriboja perėjimais tarp bazių. „Tai labai svarbu“, – pabrėžė jis.

Sulaikytas Rusijos kariškis, įtariamas dviejų tarnybos draugų nužudymu

Rusijos karinė policija sulaikė kontraktininką, kuris, kaip įtariama, liepos 11-osios vakarą nušovė du tarnybos draugus, o dar vieną sužeidė.

Apie Rusijos kariškio sulaikymą pirmadienį pranešė „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Shot“, nenurodydami šaltinio. Ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta.

„Baza“ duomenimis, kariškis buvo sulaikytas RF Belgorodo srities Graivorono rajone. „Shot“ teigia, kad įtariamasis slėpėsi viename iš anksčiau apšaudytų namų. Sulaikymo metu kariškis nesipriešino.

Belgorodo leidinys „Pepel“ anksčiau rašė, kad karinė policija ieško iš Čeboksarų miesto kilusio 28 metų amžiaus Aleksejaus Žuravliovo, kuris liepos 11 d. savavališkai paliko karinį dalinį Kozinkų kaime, pasienyje su Ukraina.

Pasak „Telegram“ kanalų, kontraktininkas nušovė du kolegas, trečiąjį sužeidė, o po to pabėgo iš dislokavimo vietos. „Baza“ žiniomis, tarp pagrindinių incidento versijų – „kerštas tarnybos draugams už žeminimą“.

Šūviai pasienyje: keturi Ukrainos kariškiai mėgino pabėgti į Moldovą

Valstybinio tyrimų biuro (VTB) darbuotojai tiria Ukrainos kariškio, mėginusio nelegaliai kirsti sieną su Moldova, žūties aplinkybes.

Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi VTB atstovais.

Operatyviniais duomenimis, liepos 14 d. Odesos srities Zacharivkos rajone keturi Ukrainos kariškiai pabėgo iš mokomojo dalinio, ketindami pėsčiomis patekti į Moldovos Respubliką. Kad nuvažiuotų iki sienos, jie pasisamdė taksi.

Pasieniečiai pastebėjo ir sulaikė bėglius, kai šie mėgino pereiti sieną.

Vienas iš bėglių, bandydamas pasprukti, užpuolė pasienietį. Šis panaudojo tarnybinį ginklą ir nušovė užpuoliką.

Atliekami tyrimo veiksmai, nustatomos visos incidento aplinkybės.

Preliminarus teisės pažeidimo kvalifikavimas: teisėsaugos institucijos darbuotojo tarnybinių įgaliojimų viršijimas, turėjęs sunkių padarinių (Ukrainos baudžiamojo kodekso 365 straipsnio 3 dalis).

Greitosios medicinos pagalbos gydytojai įvykio vietoje konstatavo pažeidėjo mirtį, taip pat pasieniečio sužeidimo faktą.

Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris kartvelas

Mūšiuose už Ukrainą prieš okupantus rusus žuvo dar vienas savanoris kartvelas – Zurabas Jašvilis.

Tai pirmadienį pranešė portalas „Georgia Online“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Ukrainoje žuvo dar vienas kartvelų karys. Sužeistas jis ilgai kankinosi, bet, deja, neišgyveno. Jis mirė Lvivo karo ligoninėje. Zurabas Jašvilis – Šlovė tavo didvyriškai sielai, brolau!“ – parašė kitas Ukrainoje kovojantis kartvelas Vano Nadiradzė.

Gautomis žiniomis, nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 60 kartvelų.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužės pradžioje buvo sužinota, jog savanoris Soso Gugutašvilis iš Sakartvelo žuvo mūšiuose už Ukrainą.

J. Stoltenbergas patvirtino, kad Ukraina turi teisę atakuoti karinius taikinius Rusijoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje.

Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“.

J. Stoltenbergas sakė, kad tarptautiniai teisės aktai aiškiai apibrėžia Ukrainos teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Kadangi tai karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, Ukraina turi teisę gintis, o tai apima smūgius šalies agresorės teritorijoje, pažymėjo NATO vadovas.

Jis nurodė, kad skirtingos Aljanso šalys įvedė skirtingus apribojimus, susijusius su Ukrainai perduotų ginklų naudojimu, kitos valstybės nenustatė jokių suvaržymų, o kai kurios pasiūlė pritaikyti tik tam tikrus ribojimus.

J. Stoltenbergas tvirtino, kad dabar kai kurios sąjungininkės švelnina apribojimus, be kita ko, dėl karo veiksmų, kuriuos Rusija bando vykdyti arba jau vykdo Charkivo srityje.

Jis aiškino, kad per besitęsiančias kovas Ukrainos pajėgos rengė smūgius prieš Rusijos taikinius, esančius Ukrainos teritorijoje už įprastinės fronto linijos.

Tačiau kalbant apie Charkovo sritį, fronto linija ir Rusijos siena beveik sutampa, todėl negalima tikėtis, kad Ukraina nepuls taikinių, esančių kitoje fronto pusėje. J. Stoltenbergas sakė palankiai vertinantis sprendimus, kuriuos priėmė NATO sąjungininkės, sudariusios galimybę plačiau panaudoti ginklus smogiant tokiems taikiniams.

V. Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius Valstybingumo dienos proga

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė kreipimąsi šalies Valstybingumo dienos proga.

Kaip rašo „Ukrinform“, kreipimosi tekstas buvo paskelbtas Ukrainos prezidento tinklalapyje.

„Ukraina negali tenkintis kažkuo mažesniu nei teisė gyventi. Apsiginti. Išlikti žmonėmis. Ukraina nepasiduos blogiui, kuris lieja kraują dėl savo liguisto įsitvirtinimo. Kuris niekina ir žmogaus, ir Dievo tiesą ir laiko beverčiais visus, išskyrus save patį. Rusija savo valstybingumą kuria būtent tokiu pagrindu“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad ukrainiečių istorija šioje žemėje siekia daugiau nei tūkstantmečius.

„Ir kad ir kas svetimas čia ateidavo, kad ir ką darydavo, kad Ukraina negalėtų būti savimi, jis nepalaužė mūsų žmonių ir šios žemės dvasios. Jis nesunaikino to, kas daro mus Ukraina“, – pabrėžė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad šiandien, Ukrainos valstybingumo dieną, Kijevo Rusios-Ukrainos krikšto dieną, mes prisimename Ukrainos nueitą kelią ir visas jėgas sutelkiame mūšiui, kurį Ukraina turi laimėti.

„Šis mūšis – už mūsų nepriklausomybę. Už tai, kad šią nepriklausomybę galėtų paveldėti ateities kartos. Paveldėti, o ne pasirinkti. Kad mes joms suteiktume pasididžiavimą Ukraina, o ne jos skausmą. Ir kad jokie „putinai“ nedrįstų čia nešti sugriovimų ir kančių“, – sakė V. Zelenskis.

Pirmadienį Ukrainoje švenčiama valstybinė šventė – Ukrainos valstybingumo diena, kuri kasmet minima Kijevo Rusios-Ukrainos krikšto dieną, o šįmet, dėl kalendoriaus reformos, pirmą kartą – liepos 15-ąją.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 561 vaikas, dar 1 462 buvo sužeisti

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 561 vaikas, o dar mažiausiai 1 462 buvo sužeisti.

Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

„2024 metų liepos 15 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 023 vaikai – 561 žuvo ir daugiau kaip 1 462 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Donecko srityje nukentėjo 564 vaikai, Charkivo srityje – 406, Chersono srityje – 155, Dnipropetrovsko srityje – 158, Kyjivo srityje – 131, Zaporižios srityje – 121.

Liepos 14 d. rusams apšaudant Donecko srities Myrnohrado gyvenvietę buvo sužeista 16 metų paauglė.

Liepos 13 d. per Charkivo srities Budų gyvenvietės apšaudymą nukentėjo 9 metų berniukas ir 14 metų mergaitė.

Žiniasklaida: Sevastopolyje naktį ir rytą griaudėjo sprogimai

Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, naktį ir rytą buvo girdėti sprogimų garsai.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Krym. Realii“.

Kaip pažymima, oro pavojaus signalas Sevastopolyje buvo įjungtas 6 valandą ryto. Naktį gyventojai girdėjo sprogimus ir paleidimo garsus.

Sevastopolyje taip pat nuskambėjo oro pavojaus signalas „Dėmesio visiems. Balistika“.

Tai naujas signalas, kurį neseniai įvedė Rusijos „valdžios institucijos“: gyventojai raginami per dvi minutes pasislėpti saugioje vietoje.

Nors, pasak jų, per tiek laiko nubėgti iki priedangos neįmanoma, todėl siūloma slėptis namuose. Daugelis priedangų pastatų rūsiuose uždarytos.

Sevastopolio okupacinis „vadovas“ Michailas Razvožajevas pareiškė, kad esą Fiolento kyšulio rajone buvo numuštas dronas, o jo nuolaužos nukrito privataus namo teritorijoje.

„Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ praneša apie bepiločių orlaivių skleidžamus garsus Fiolento kyšulio rajone ir sprogimus.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad naktį virš Krymo buvo numušti 6 dronai.

Kaip anksčiau buvo pranešta, sekmadienį Rusijos kariuomenė surengė šaudymo pratybas Sevastopolio įlankos akvatorijoje. Šaudmenys krito į jūrą už kelių šimtų metrų nuo miesto centre esančių paplūdimių.

Nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio laikinai okupuotame Kryme, ypač Sevastopolyje, beveik kasdien girdėti sprogimai.

Rusijos kariškiai praėjusią parą pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar 11 žmonių sužeidė

Praėjusią parą Rusijos kariškiai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar 11 žmonių buvo sužeisti.

Tai pirmadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Liepos 14 d. rusai pražudė 1 Donecko srities gyventoją – Myrnohrade. Dar 11 žmonių regione buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.

Kaip pabrėžė V. Filaškinas, bendras rusų aukų skaičius Donecko srityje (2 092 žuvusieji ir 5 411 sužeistųjų) pateikiamas neįtraukiant į jį Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad liepos 14 d. Rusijos kariuomenė raketomis atakavo Myrnohradą ir Lymaną, vienas žmogus žuvo ir mažiausiai devyni buvo sužeisti.

Rusija skelbia numušusi 22 Ukrainos dronus

Naktį Rusija šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 22 Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija.

„Praėjusią naktį (...) budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 nepilotuojamus orlaivius“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale.

Virš Rusijos pasienio Briansko srities numušta 15 dronų, šeši virš Krymo ir vienas virš Lipecko. Atskirai Kursko gubernatorius pranešė, kad virš šios srities buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.

Šiais metais Ukraina suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje, taikosi tiek į energetikos objektus, svarbius aprūpinant Rusijos kariuomenę, tiek į miestus ir kaimus prie sienos.

„Ukrenerho“: elektros išjungimo grafikai Ukrainoje pirmadienį galios visą parą

Pirmadienį, liepos 15-ąją, elektros energijos vartojimo ribojimai Ukrainoje galios visą parą.

Tai feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Liepos 15 d. vartojimo ribojimo priemonės galios visą parą. Nuo 16 val. iki 24 val. sričių energetikai vienu metu taikys keturis išjungimo grafikus. Kitomis valandomis galios trys elektros išjungimo grafikai“, – rašoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė Ukrinform, Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“ iš anksto įsigys energetikos sistemos palaikymo paslaugų iš dar statomų paskirstytos generacijos pajėgumų.

Rusija teigia atrėmusi Ukrainos dronų atakas virš pasienio regiono

Anksti pirmadienį Rusijos pasienio regiono gubernatorius „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos oro gynyba virš Briansko perėmė ir sunaikino šešis Ukrainos bepiločius orlaivius.

Per ataką jokios žalos nepadaryta, aukų nėra, parašė Aleksandras Bogomazas.

Apie dar vieną drono ataką pranešta iš Rusijos Lipecko srities, esančios į pietus nuo Maskvos.

Elektros pastotės vietoje nukrito bepilotis orlaivis, tačiau sužeistųjų nėra, stoties veikla nesutriko, anksti pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Igoris Artamanovas.

Šių teiginių nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 200 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 560 290 kareivių.

Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 8 214 tankų (+8), 15 826 šarvuotųjų kovos mašinų (+15), 15 324 artilerijos sistemų (+62), 1 119 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 892 oro gynybos priemonių (+2), 361 lėktuvo (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 12 148 dronų (+41), 2 398 sparnuotųjų raketų (+2), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 20 623 automobilių (+85), 2 569 specialiosios technikos vienetų (+3).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

"Tankų liko metams": ekspertas paaiškino, kiek įrangos liko Rusijos Federacijoje karui 

Ekrano nuotr.

Rusijos okupacinė kariuomenė neturi tiek daug karinės technikos atsargų, kad galėtų ilgai tęsti karą Ukrainoje, ypač tankų liko maždaug vieneriems metams. Tai laidos Vecher.LIVE eteryje pareiškė karinis analitikas Jevgenijus Dikijus.

"Tankų jiems liko maždaug metams, ginklų - dar mažiau", - sakė J. Dikijus.

Jis paaiškino, kad Šiaurės Korėja suteikė Rusijai 130 kalibro sviedinių, kurie paskutinį kartą buvo naudojami per Antrąjį pasaulinį karą.

"Septintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga visas šias patrankas išėmė iš eksploatacijos ir kažkur sudėjo į sandėlius, todėl jie jau atstatė šias patrankas - ir paaiškėjo, kad Rusijoje tokių sviedinių nėra", - pažymėjo Dikijus.

Karinis ekspertas taip pat pažymėjo, kad dabar rusai turi tik du pranašumus prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

"Vienas jų - karių skaičius, deja, kol kas labai vyraujantis.

O antrasis - galimybė smogti valdomomis bombomis: KAB ir FAB.

Ši antroji galimybė jiems smarkiai sumažės, kai tik danguje pasirodys bent viena F-16 eskadrilė", - pabrėžė Wildas.

Ekrano nuotr.

 

Kodėl Ukraina nusprendė nepriimti Švedijos naikintuvų

 

Apie tai, kad Švedijos naikintuvų „Gripen“ perdavimas buvo atidėtas dėl lėktuvų „F-16“, tapo žinoma 2024 m. gegužės pabaigoje.

Tuomet Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas teigė, kad tai buvo koalicijos sprendimas, susijęs su prioriteto suteikimu amerikietiškiems orlaiviams, siekiant sutelkti pastangas ir išteklius, rašo „Defense Express“.

Tačiau dabar Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas pareiškė, kad tokį sprendimą priėmė pati Ukraina.

„Tai niekaip nesusiję su Švedijos vyriausybės sprendimu. Šis sprendimas buvo priimtas todėl, kad Ukraina priėjo prie išvados, jog vienu metu pasitelkti dvi oro erdvės naikintuvų sistemas – ir „F– 16“, ir „Gripen“ – būtų per daug“, – aiškino jis.

Pasak T. Billströmo, Švedija yra pasirengusi toliau dirbti šia kryptimi.

„Tačiau tai nereiškia, kad Švedija nėra pasirengusi tęsti „Gripens“ perdavimo, jei bus baigta „F-16“ programa. Vėlgi, tai Ukrainos, o ne Švedijos vyriausybės reikalas“, – teigė ministras.

Svarbu pažymėti, kad T. Billströmas sakė, jog šis sprendimas yra tikrai logiškas ir susijęs su dviem veiksniais. Pirma, naikintuvų „F-16“ yra daugiau.

Antrasis aspektas – sunkumai, susiję su naikintuvų eksploatacijos pradžia. „F-16“ pavyzdys rodo, koks sudėtingas ir ilgas gali būti šis procesas.

„Tai ne tik lėktuvų gavimo ir pilotų apmokymo klausimas. Tai yra sudėtingos sistemos, o vienu metu pradėti naudoti dvi iš jų [Ukrainai] buvo per daug“, – pažymėjo T. Billströmas.

Tačiau reikėtų paminėti ir kitą Ukrainai pažadėtą naikintuvų tipą tai prancūziški orlaiviai „Mirage 2000“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo iki 2024 m. pabaigos perduoti šiuos orlaivius, taip pat apmokyti ukrainiečių pilotus ir technikus.

Taigi, „F-16“ ir „Mirage 2000“ įvedimas į eksploataciją bus vykdomas lygiagrečiai. O tai iš tiesų leidžia pažvelgti į „Gripen“ tiekimą kitu kampu.

Ypač kai tikrasis dabartinis Ukrainos „F-16“ poreikis yra 128 naikintuvai. Vienintelė galimybė priartėti prie šio skaičiaus – pradėti eksploatuoti kelių tipų daugiafunkcinius naikintuvus arba priversti Jungtines Valstijas persvarstyti savo atsisakymą perduoti Ukrainai „F-16“, rašo „Defense Express“.

Per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo 5 žmonės, 13 buvo sužeista

Per Rusijos pajėgų atakas prieš Kostiantynivkos ir Myrnohrado miestus Ukrainos Donecko srityje penktadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 buvo sužeista.

Kostiantynivkoje smogta įmonės teritorijai – čia žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Myrnohrade, jo duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 10 patyrė sužalojimų. Pasak V. Filaškino, mieste būta dviejų smūgių – netoli administracinio pastato ir autobusų stotelės.

Maskva: Rusijos ir JAV gynybos vadovai skambučio metu aptarė eskalavimo rizikos mažinimą

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo kolega iš JAV Lloydas Austinas kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimo eskalavimo“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Skambutis, kurį inicijavo Maskva, įvyko tuo metu, kai tarp abiejų šalių didėja įtampa dėl Vašingtono plano Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketas. Kremlius perspėjo, kad šis sprendimas gali sukelti Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją.

Rusijos gynybos ministerija pranešime pažymėjo, kad skambučio metu „buvo aptarta grėsmių saugumui prevencija bei galimo eskalavimo rizikos mažinimas“.

Abi pusės sporadiškai suorganizuoja pokalbius telefonu nepaisydamos tvyrančios įtampos dėl karo Ukrainoje. Tarp tokių pokalbių – birželio pabaigoje įvykęs skambutis, kurio metu Maskva papriekaištavo dėl to, kad Vašingtonas tiekia ginklus Kyjivui.

Baltieji rūmai trečiadienį NATO viršūnių susitikimo metu paskelbė, kad atgrasymo tikslais Vokietijoje dislokuos ilgojo nuotolio ginkluotę, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Kremlius sukritikavo šį sprendimą ir apkaltino Vašingtoną žengus žingsnį naujo Šaltojo karo link ir tiesiogiai dalyvaujant kare Ukrainoje.

Siekdama gauti papildomų lėšų karui prieš Ukrainą, Rusija didina mokesčius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui, kurio vertė siekia beveik 30 mlrd. dolerių (27,5 mlrd. eurų).

Taip bus siekiama, kad darbininkai ir įmonės finansiškai prisidėtų prie karo prieš Ukrainą.

Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos pranoko pajamas dešimtimis milijardų dolerių.

Tai padėjo ekonomikai nepaklusti lūkesčiams dėl gilios recesijos, tačiau taip pat įstūmė biudžetą į retą deficitą.

2023 m. Rusijos biudžeto deficitas siekė maždaug 3,2 trln. rublių (33 mlrd. eurų), o tai atitinka maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pataisų rinkinį, kuris apima didesnius pajamų mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonių mokamus pelno mokesčius.

Šias pataisas Rusijos parlamentas priėmė anksčiau šią savaitę.

„Pakeitimais siekiama sukurti teisingą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti pasiūlyti pokyčiai.

Jis sakė, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“, be to, jomis bus prisidėta prie keleto viešųjų investicijų projektų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad didesni mokesčiai, kurie šalies viduje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, po įsigaliojimo 2025 m. atneš apie 2,6 trln. rublių.

Kadangi Rusija yra atskirta nuo Vakarų finansų rinkų, o dėl sankcijų buvo įšaldyta apie 300 mlrd. dolerių jos užsienio valiutos atsargų, Maskvos viešieji finansai yra svarbus rodiklis, parodantis, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius gali finansuoti savo karą prieš Ukrainą.

Siekdama padengti deficitą, Rusija pastaruoju metu atsigręžė į savo valstybinį turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.

V. Putinas gegužę sakė, kad išlaidos gynybai ir saugumui išaugo ir viršija 8 proc. Rusijos BVP.

Ukrainos BVP 2024 m. pirmąjį pusmetį augo 4,1 proc.

Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024-ųjų birželį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didėjo 1,1 proc., o pirmąjį metų pusmetį, lyginant su 2023 m. sausio-birželio mėnesiais, augo maždaug 4,1 proc.

Tai pranešė Ukrainos ekonomikos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Birželį ekonomika veikė sudėtingomis elektros atjungimų sąlygomis, kurios susilpnino tiek įmonių, tiek vartotojų ekonominį aktyvumą. Tačiau dėl didelio prisitaikymo prie sudėtingų sąlygų lygio ir patirties reaguojant į tokius iššūkius Ukrainos ekonomika toliau augo“, – pažymėjo Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

Pasak jos, prie ekonomikos augimo prisidėjo didelis kasybos ir metalo gaminių eksportas bei ankstyva žiemkenčių derliaus nuėmimo kampanijos pradžia. J. Svyrydenko sakė, kad teigiamą įtaką augimui taip pat darė stabilus Ukrainos jūrų koridoriaus veikimas ir kai kurių įmonių gebėjimas užtikrinti stabilią prieigą prie elektros energijos vykdant tiesioginį importą.

J. Svyrydenko paminėjo tai, kad pirmąjį pusmetį fiksuotas maždaug 4,1 proc. prilygstantis ekonomikos augimo įvertis atitinka atnaujintas vyriausybės prognozes.

Vienas aukščiausių Kijevo mokesčių pareigūnų kaltinamas kyšių ėmimu, jam gresia 10 metų kalėjimo

Liepos 12 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad buvo sulaikytas Kijevo valstybinės mokesčių tarnybos viršininko pavaduotojas, kuris kaltinamas ėmęs kyšius iš įmonių už verslininkų licencijų išdavimą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime SBU teigė, kad minėtas vyras, kaip įtariama, paėmė pinigus iš vienos Kijeve įsikūrusios bendrovės, užsiimančios didmenine degalų prekyba, direktoriaus.

„Mainais už piniginį „atlygį“ pareigūnas pažadėjo suteikti verslininkui licencijas prekiauti degalais“, – sakoma pranešime.

Įtariama, kad jis pasinaudojo tarpininku, kad gautų kyšį per dvi dalis. SBU juos stebėjo pirmojo sandorio metu ir sulaikė atliekant antrąjį.

„Atliekami tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus kaltininkus“, – pridūrė SBU.

Jam pateikti kaltinimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368 straipsnį – pasiūlymo, pažado priėmimas arba neteisėtos naudos gavimas iš pareigūno.

Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

Rusijos pajėgos iki šiol Ukrainoje nužudė 561 vaiką

Rusijos daliniai, oficialiais duomenimis, iki šiol Ukrainoje nužudė 561 vaiką ir 1 456 sužeidė. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Daugiausiai nužudytų ir sužeistų vaikų yra Donecko srityje (562). Toliau eina Charkivo sritis (404), Chersono (154), Dnipropetrovsko (158), Kyjivo (131), Zaporižios (121), Mykolajivo (107), Černihivo (72), Luhansko (67), Sumų (17) ir Žytomyro (15) sritys bei sostinė Kyjivas (16).

Liepos 12 d. per raketos smūgį Myrnohrado mieste Donecko srityje žuvo 15-metis. Dar du 13-mečiai buvo sužeisti. Liepos 10 d. per apšaudymą iš artilerijos Dnipropetrovsko srityje nukentėjo 13 metų berniukas.

Britų žvalgyba: Rusija per du mėnesius Ukrainoje neteko 70 000 karių

Rusijos pajėgos, britų skaičiavimu, vien tik per praėjusius du mėnesius kare Ukrainoje neteko daugiau kaip 70 000 karių. Gegužę kasdien žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo vidutiniškai 1 262, birželį – 1 163, pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos informacija.

Tikėtina, kad Rusija ir ateinančius du mėnesius kasdien praras daugiau kaip 1 000 karių, nes mėgina masinėmis atakomis įveikti ukrainiečių pozicijas.

„Nuostolių augimas atspindi tai, kad Rusija Charkivo srityje atvėrė naują frontą, o puolimo tempas likusiose fronto linijose liko tok pat“, – sakoma Londono pranešime. Rusija padidino spaudimą fronte. „Tačiau veiksminga Ukrainos gynyba ir nepakankamas rusų (karių) parengimas riboja Rusijos galimybes pasiekti taktinių laimėjimų – nepaisant bandymų dar labiau išplėsti fronto liniją“, – teigia britų žvalgyba.

Ukraina nuo 2022 m. vasario ginasi nuo Rusijos agresijos. JK gynybos ministerija nuo tada reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.

„Politico“: likusią metų dalį karas išliks aklavietėje

Ukrainos pajėgos buvo sustiprintos amerikietiška ir europietiška ginkluote ir išlygino padėtį fronte. Tačiau padėtis fronte yra artima aklavietei.

Leidinys „Politico“, remdamasis aukštais NATO pareigūnais, rašo, kad, Ukrainos skaičiavimais, žiemą Rusijos artilerijos pranašumas buvo 20:1 Rusijos naudai; šiandien jis sumažėjo iki 5:1.

Šią savaitę vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vokietijoje įsteigta nauja NATO vadovybė, kuri koordinuos ginklų srautus Ukrainai ir užtikrins greitesnį pažadėtų ginklų pristatymą, taip papildant dažnai ad hoc pobūdžio šalių įsipareigojimus labai reikalingą koordinavimo funkciją. Aljansas taip pat įkurdins ambasadorių Kijeve, todėl šalis, net ir neturėdama oficialios narystės, bus glaudžiau įtraukta į NATO sudėtį.

Čekijos iniciatyva įtikinti Europos Sąjungos šalis finansuoti artilerijos amunicijos įsigijimą iš trečiųjų šalių taip pat davė rezultatų – kas mėnesį į šalį atkeliauja 50 000 šovinių, o iki metų pabaigos tikimasi gauti apie 500 000 šovinių.

„Ukraina ir toliau gaus iš Vakarų reikiamų atsargų ir ginklų, kad galėtų apsiginti. Manau, kad jiems pavyko stabilizuoti frontą, tačiau akivaizdu, kad karas išliks aklavietėje iki šių metų pabaigos – to mes ir tikimės“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjo aukštas NATO pareigūnas.

Kremlius atmeta pranešimus apie sąmokslą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos vadovą

Kremlius penktadienį atmetė pranešimą, kad Rusija rengė sąmokslą nužudyti Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“, tiekiančios ginklus Ukrainai, vadovą.

CNN, remdamasis penkiais neįvardytais JAV ir Vakarų pareigūnais, ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos informavo Vokietiją, jog Rusijos vyriausybė turi planą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį.

Penktadienį paklaustas apie šį pranešimą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė jį kaip akivaizdžiai „melagingą“ ir sakė, kad jo negalima vertinti „rimtai“.

„Mums labai sunku komentuoti įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kuriuose nepateikiama jokių rimtų argumentų ir kurie grindžiami anoniminiais šaltiniais“, – sakė D. Peskovas žurnalistams per brifingą.

„Visa tai pateikiama dar vienos melagingos istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock po to, kai buvo paviešinti kaltinimai, išsakė Maskvai griežtą kritiką.

„Rusija vykdo hibridinį agresijos karą, – sakė ji ketvirtadienį. – Sabotažu, kibernetinėmis atakomis, paralyžiuodama GPS, kad Baltijos šalių orlaiviai nebegalėtų leistis kaimyninėse šalyse. Matėme, kad buvo vykdomi išpuoliai prieš žmones Europos teritorijoje, matėme išpuolių prieš gamyklas.“

Mūšio lauke žuvo Ukrainos operos dainininkas Ihoris Voronka

Per karo veiksmus Ukrainoje žuvo operos dainininkas, Nacionalinės akademinės kapelos „Dumka“ artistas Ihoris Voronka.

Apie tai feisbuke pranešė jo žmona Maryna Rajevska. „Su dideliu liūdesiu gavau žinią iš savo vyro Ihorio Voronkos kovos draugų apie jo žūtį mūšio lauke liepos 6-osios vakarą“, – parašė ji ir pridūrė, kad šeima negali suorganizuoti laidotuvių ir gauti oficialių dokumentų apie artisto mirtį, nes teritorija, kurioje jis buvo nužudytas, yra okupuota Rusijos. Žmonos teigimu, vyras oficialiai įtrauktas į dingusiųjų sąrašą.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad mūšio lauke Ukrainoje žuvo Vitalyjus Markytanas, Odesos V. Vasylkos akademinio ukrainiečių teatro režisieriaus asistentas.

Britų žvalgyba: per pastaruosius du mėnesius Rusija kare Ukrainoje patyrė didžiausius nuostolius

Šių metų gegužę ir birželį Rusijos invazinių pajėgų vidutiniai dienos nuostoliai mūšio lauke Ukrainoje, apimantys žuvusiuosius ir sužeistuosius, buvo didžiausi nuo pat plataus masto invazijos pradžios – atitinkamai 1 262 ir 1 163. Iš viso per pastaruosius du mėnesius Rusija tikriausiai prarado daugiau nei 70 tūkst. kareivių (tiek žuvo arba buvo sužeisti), sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje.

Nuostoliai padidėjo Rusijai atidarius naują frontą Charkivo srityje ir išlaikant tokį patį puolimo operacijų tempą likusioje fronto dalyje, teigia britų žvalgyba. Pranešime sakoma, kad tai „padidino spaudimą fronto linijoje, bet veiksminga Ukrainos gynyba ir rusų pasirengimo trūkumas mažina Rusijos galimybes išnaudoti bet kokias taktines sėkmes, nepaisant bandymų dar labiau išplėsti fronto liniją“.

Didžiosios Britanijos žvalgyba numato, kad artimiausius du mėnesius Rusijos aukų skaičius per dieną greičiausiai sieks daugiau nei 1000 žuvusiųjų ir sužeistųjų, nes Rusija ir toliau mėgina „skaitlingumu pralaužti ukrainiečių pozicijas“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo invazijos pradžios iki liepos 12 d. Rusija jau prarado Ukrainoje 556 650 kareivių. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė: „labai rimtai“ vertiname Rusijos keliamas grėsmes

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser penktadienį pareiškė „labai rimtai“ vertinanti Rusijos keliamą grėsmę. Ji pasisakė Vokietijai tęsiant tyrimą dėl įtariamo Rusijos sąmokslo nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą.

„Mes nekomentuojame atskirų grasinimų“, – sakė ministrė agentūrai „dpa“ po ketvirtadienį CNN pirmą kartą paviešintos šios istorijos. „Tačiau vienas dalykas yra labai aiškus: mes labai rimtai vertiname reikšmingai padidėjusią Rusijos agresijos grėsmę“, – tęsė ministrė.

N. Faeser sakė, kad Vokietija kartu su tarptautinėmis partnerėmis ir saugumo institucijomis imasi veiksmų, kad apsisaugotų ir sužlugdytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus. V. Putino režimas siekia pakirsti paramą Ukrainai, sakė N. Faeser ir pridūrė: „Mes nebūsime įbauginti“.

Pasak jos, „grėsmės svyruoja nuo šnipinėjimo, sabotažo ir kibernetinių atakų iki valstybinio terorizmo“. Ministrė paminėjo du galimus sabotažo aktus, kuriems balandį kelią užkirto Vokietijos kontržvalgybos tarnybos. Tuo metu Bavarijoje buvo suimti du vyrai, apkaltinti planavę sabotažo išpuolius prieš Vokietijos paramą Ukrainai.

„Mūsų saugumo institucijos veikė labai nuosekliai ir užkirto kelią galimiems sprogdinimams Vokietijoje, – sakė N. Faeser. – Mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad užkirstume kelią Rusijos grėsmėms Vokietijoje“.

Vokietijoje kilo pasipiktinimas Rusijos sąmokslu nužudyti „Rheinmetall“ bosą

Po CNN pranešimo, atskleidusio Rusijos sąmokslą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą, šalyje kilo politikų pasipiktinimas.

Ketvirtadienį paskelbtame CNN pranešime sakoma, kad JAV žvalgyba anksčiau šiais metais atskleidė Rusijos vyriausybės planus nužudyti bendrovės „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį. Bendrovė yra labai svarbi Vokietijai teikiant karinę pagalbą Ukrainai. CNN, remdamasis „su tuo susipažinusiais penkiais JAV ir Vakarų pareigūnais“, pranešė, kad Vokietijos valdžia buvo informuota apie sąmokslą ir tuo metu buvo sustiprinta A. Pappergerio apsauga. JAV transliuotojo teigimu, Vokietijos vyriausybės pareigūnas patvirtino, kad Berlynas gavo įspėjimą. „Rheinmetall“ pranešimo kol kas nekomentavo.

Vokietijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Marcusas Faberis buvo vienas tų, kurie iškart sureagavo į įtariamą sąmokslą. „Tai dar kartą parodo, kad Rusija ir į Europą neša savo karą bei terorą“, – sakė M. Faberis Vokietijos bulvariniam leidiniui „Bild“. „Dabar Putino režimas kėsinasi ir į Vokietijos piliečių gyvybes“, – sakė jis.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelis Rothas „Bild“ sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „kariauja ne tik su Ukraina, bet ir su jos rėmėjais bei mūsų vertybėmis“.

Pranešta, kad „Rheinmetall“ vadovui A. Pappergeriui, atvirai kritikavusiam 2022 m. vasarį ​​Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, kurį laiką buvo skirta asmeninė apsauga.

Kinija pranešė rengianti bendras su Rusija karines pratybas

Penktadienį Kinija pranešė savo pietinėje pakrantėje rengianti bendras karines pratybas su Rusija. Apie tai paskelbta po Vašingtone vykusio JAV vadovaujamo Vakarų gynybos Aljanso susitikimo ir Japonijos įspėjimo apie didėjančią grėsmę, kylančią dėl stiprių Pekino ir Maskvos ryšių.

Kinijos gynybos ministerija pranešė, kad dvi kariuomenės pradėjo pratybas „Joint Sea-2024“ „liepos pradžioje“, jos tęsis iki šio mėnesio vidurio.

Pratybos vandenyse ir oro erdvėje aplink Džandziangą, miestą pietinėje Guangdongo provincijoje, turi „pademonstruoti abiejų šalių ryžtą ir pajėgumus kartu atremiant grėsmes jūrų saugumui ir išsaugant pasaulinę ir regioninę taiką bei stabilumą“, sakoma ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad pratybos „dar labiau sustiprins Kinijos ir Rusijos visapusišką strateginę koordinavimo partnerystę naujoje eroje“. Pasak ministerijos, jos vyksta pagal Pekino ir Maskvos metinį karinio įsitraukimo planą.

Pranešimas paskelbtas tą pačią savaitę, kai NATO lyderiai susirinko Vašingtone, norėdami dar kartą patvirtinti paramą Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija suartėjo bei skelbia, kad jų draugystė yra „be ribų“, abi šalis sieja priešiškumas NATO.

NATO lyderių trečiadienį paskelbtoje deklaracijoje sakoma, kad Kinija „tapo lemiama Maskvos invazijos į Ukrainą įgalintoja“, tai paskatino Pekiną perspėti NATO dėl „provokuojančios konfrontacijos“. Kinija teigia, kad ji nėra konflikto Ukrainoje dalyvė, tačiau Vakarų lyderiai ją kritikuoja dėl Rusijai teikiamos politinės ir ekonominės paramos, įskaitant prekybą dvigubos civilinės ir karinės paskirties prekėmis.

Šią savaitę Kinijos pajėgos taip pat surengė pratybas su kita Rusijos sąjungininke Baltarusija prie rytinės NATO sienos.

Japonija penktadienį pareiškė, kad bendra Kinijos ir Rusijos veikla prie jos teritorijos kelia „didelį susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo“.

V. Zelenskis įteikė G. Meloni Laisvės ordiną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą.

Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

„Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą, remiant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma pranešime.

Biuras pažymi, kad tai įvyko abiem vadovams susitikus Vašingtone, NATO viršūnių susitikimo metu.

Kaip buvo pranešta anksčiau, per susitikimą Vašingtone Ukrainos prezidentas ir Italijos premjerė aptarė Ukrainos oro gynybos poreikius.

Vengrija provokuoja NATO sąjungininkes dėl strategijos Ukrainos atžvilgiu

Vengrijos vyriausybė apkaltino savo NATO partneres dėl dvigubų standartų taikymo ir nesugebėjimo išspręsti Rusijos karo Ukrainoje klausimą, tokiais savo pareiškimais ketvirtadienį besibaigiant Vašingtone vykusiam NATO viršūnių susitikimui sukeldama sąmyšį.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu pasakė, kad Vengrija toliau pasisakys už dialogą ir diplomatinių kanalų naudojimą, pranešė P. Szijjártó atstovas.

Ministro teigimu, pastaruosius dvejus su puse metų taikyta strategija visiškai nepasiteisino.

NATO viršūnių susitikimui einant į pabaigą, P. Szijjártó atstovavo Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui, kuris iš Vašingtono išvyko anksčiau, kad Floridoje susitiktų su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

P. Szijjártó kritikavo nenuoseklią NATO nuostatą, atkreipdamas dėmesį, kad Izraelis yra raginamas derėtis su „Hamas“, tuo tarpu sprendžiant konfliktą Ukrainoje diplomatiniai kanalai tebėra uždari.

Jis taip pat pasmerkė tokioms ES šalims, kaip Vengrija, daromą sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su Rusija branduolinėje srityje, nors pačios Jungtinės Valstijos vis intensyviau prekiauja su Rusija, ypač urano sektoriuje. Jis taip pat iškėlė klausimą, ar tik užkulisiuose nevyksta kokios nors slaptos derybos.

Kalbėdamas apie Ukrainos norą įstoti į NATO, P. Szijjártó pasakė, kad, Vengrijos nuomone, Ukrainos narystė NATO aljansą nusilpnintų, todėl yra svarbu atidžiai apsvarstyti visus tokios narystės aspektus.

Pasibaigus viršūnių susitikimui, jo dalyviai teigė, kad Vengrija diskusijų metu buvo atskirtyje. Keletas sąjungininkių taip pat aiškiai pasakė nesutinkančios su Vengrijos užsienio reikalų ministro pareiškimais.

Charkivo srityje per minų sprogimus sužeisti trys žmonės

Charkivo srities Vovčansko bendruomenės Starycios kaime sprogstamasis įtaisas sužeidė tris žmones, jie paguldyti į ligoninę, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija.

„Čuhujivo rajone sprogstamasis įtaisas sužeidė tris žmones. Incidentas įvyko Starycios kaime. Per sprogimą buvo sužeisti civiliai: 18 ir 63 metų vyrai bei 43 metų moteris“, – sakoma pranešime.

Pranešta, kad miške netoli Cyrkunų, Charkivo srityje, sprogus prieštankinei minai žuvo šešių žmonių šeima, įskaitant du vaikus.

Pietų Korėja padvigubins įnašus į NATO Ukrainos fondą

Pietų Korėja planuoja padvigubinti savo įnašus į NATO patikos fondą Ukrainai iki 24 mln. dolerių 2025 m., liepos 11 d. pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol, pranešė „Yonhap“.

2024 m. Seulas skyrė 12 mln. dolerių NATO ir Ukrainos patikos fondui, skirtam sužeistų karių sveikatos priežiūrai ir reabilitacijai.

Numuštų dronų „Shahed“ nuolaužos nukrito trijuose Kyjivo srities rajonuose

Trijuose Kyjivo srtities rajonuose po Rusijos dronų atakos nukrito nuolaužos. Jos nukrito atvirose vietose, o ne ant pastatų, feisbuke pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka.

Pasak jo, gyvenamieji namai ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai nenukentėjo, aukų nėra.

„Oro antskrydžio pavojaus signalas buvo paskelbtas tris kartus ir truko nuo vakaro beveik visą naktį – iš viso daugiau nei septynias valandas. Oro erdvėje buvo pastebėtos raketos ir koviniai nepilotuojami orlaiviai. Regione veikė oro gynybos pajėgos. Priešo taikiniai buvo numušti“, – sakė R. Kravčenka.

Ukraina pranešė, kad ketvirtadienio vakarą ir naktį į penktadienį sunaikino penkias sparnuotąsias raketas, 11 dronų „Shahed-131/136“ ir neatpažintų dronų. Raketos buvo numuštos Chmelnickio, Sumų ir Čerkasų srityse, o dronai – Mykolajivo, Kyjivo, Vynycios, Chmelnickio, Chersono ir Sumų srityse.

Rusai Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 030 karių

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 12 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso bemaž 556 650 rusų okupantų, iš jų 1 030 – vien per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 191 priešų tanką (+9 per pastarąją parą), 15 755 šarvuotąsias kovos mašinas (+23), 15 158 artilerijos sistemas (+48), 1 119 raketų paleidimo sistemų, 888 oro gynybos sistemas (+2), 361 karo lėktuvą, 326 sraigtasparnius, 12 035 nepilotuojamus orlaivius (+26), 2 397 sparnuotąsias raketas (+5), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 20 409 transporto priemones ir kuro talpyklas (+84), 2 543 specialiosios įrangos vienetus (+8).

Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.

Ukrainos oro gynyba perėmė penkias raketas, 11 bepiločių orlaivių „Shahed“

Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino penkias Rusijos paleistas raketas ir 11 dronų „Shahed 131/136“, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.

Vėlai ketvirtadienį okupantai puolė Ukrainą penkiomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101, paleistomis iš Rusijos Saratovo srities, ir 19 dronų „Shahed 131/136“ bei nenustatyto tipo nepilotouojamais orlaiviais, naktį į penktadienį paleistais iš Primorsko-Achtarsko ir Kursko srities. Pagrindinė puolimo kryptis buvo Starokostiantynivka.

Atremiant priešo oro ataką dalyvavo naikintuvai, Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės ir elektroninio karo padaliniai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė visas raketas Chmelnickio, Sumų ir Čerkasų regionuose, numušė 11 dronų „Shahed“ ir nenustatyto tipo nepilotuojamus orlaivius Mykolajivo, Kyjivo, Vynycios, Chmelnickio, Chersono ir Sumų regionuose.

M. Oleščiukas sakė, kad kitų aštuonių dronų vieta buvo prarasta. „Pirminiais pranešimais, oro gynybai perkrauti priešas naudoja kovinių dronų simuliatorius. Informacijos apie aukas ir žalą nebuvo. Radę įtartinų objektų, patys nesiimkite jokių veiksmų, o nedelsdami praneškite apie jų buvimo vietą policijai, Valstybinei pagalbos tarnybai ar vietos administracijai“, – pridūrė jis.

E. Macrono patarėjas: Ukraina gali naudotis prancūziškus ginklus pulti Rusijoje esančius taikinius, bet ne Kremlių

Ukraina gali naudoti Prancūzijos jai suteiktą ginkluotę Rusijoje pulti bet kuriuos Ukrainai grėsmę keliančius taikinius, išskyrus Kremlių, per pertrauką tarp Vašingtone vykusio NATO viršūnių susitikimo renginių naujienų agentūrai „Ukrinfo“ pasakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono konsultantas užsienio politikos klausimais Emmanuelis Bonne.

„Ukraina gali pulti Rusijos teritoriją, naudodama iš Prancūzijos gautus ginklus, apie tai buvo paskelbta viešai“, – pasakė E. Bonne.

Jis paaiškino: „Kaip mes ir sakėme, atsižvelgiant į tai, jog rusai perkėlinėja savo karinius pajėgumus prie Ukrainos sienos, siekdami įsiskverbti į Ukrainą, būtina ir logiška leisti Ukrainiečiams atakuoti šiuos pajėgumus“.

„Bet yra šioks-toks niuansas – Ukrainiečiai gali naudoti tai, ką jiems suteikiame, pulti objektus, kuriuos rusai mobilizuoja, siekdami tęsti karą. Tačiau tai nereiškia, kad jie gali imti ir rytoj smogti Kremliui“, – pasakė E. Bonne.

Paklaustas, ar mano, kad ir Jungtinės Valstijos turėtų pasekti Prancūzijos pavyzdžiu, jis atsakė, kad konkretaus atsakymo duoti negali.

Pirmiau buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos nepakeitė savo pozicijos dėl apribojimų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti JAV pagamintus ginklus pulti karinius taikinius Rusijos viduje.

Liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyko NATO narių viršūnių susitikimas. Ukrainos delegacijai jame vadovavo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

JT reikalauja, kad Rusija pasitrauktų iš okupuotos Zaporožės atominės elektrinės

Liepos 11 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Rusija pasitrauktų iš Zaporožės atominės elektrinės ir grąžintų Ukrainai visišką objekto kontrolę.

Zaporožės atominę elektrinę, didžiausią Europoje atominę elektrinę, Rusija yra okupavusi nuo 2022 m. kovo mėn. Jos padėtis netoli fronto linijos lėmė padidėjusią branduolinės saugos riziką per visą Rusijos vykdomą plataus masto karą.

Devyniasdešimt devynios šalys balsavo už rezoliuciją, kurioje „reikalaujama, kad Rusijos Federacija skubiai išvestų savo karinį ir kitą neautorizuotą personalą iš Zaporožės atominės elektrinės ir nedelsdama grąžintų elektrinę visiškam suverenių ir kompetentingų Ukrainos valdžios institucijų valdymui, kad būtų užtikrintas jos saugumas ir sauga“.

Rezoliucijoje Rusija taip pat smerkiama už tai, kad neįgyvendina Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nustatytų saugos protokolų, ir raginama leisti TATENA inspektoriams patekti į elektrinės objektus.

„Šiandien žengtas dar vienas svarbus žingsnis siekiant atkurti pagarbą JT Chartijai ir tarptautinei teisei“, – X sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Rezoliucija patvirtina būtinybę demilitarizuoti ir deokupuoti ZNPP, atsižvelgiant į tai, kad Rusija nevykdo TATENA valdymo organų nutarimų.“

V. Zelenskis sakė, kad JT balsavimas yra „tęsinys“ derybų, vykusių birželio mėnesį Šveicarijoje vykusiame Ukrainos pasauliniame taikos viršūnių susitikime.

Australijoje sulaikyta pora, kaltinama šnipinėjusi Rusijai

Australijoje suimti du šios šalies piliečiai rusai, kaltinami šnipinėjimu Maskvai, penktadienį pranešė federalinė policija.

40 ir 62 metų sutuoktinių pora kaltinama prieiga prie kariuomenės medžiagos, susijusios su nacionaliniu saugumu, ir ketinimu perduoti ją Rusijos valdžiai, sakoma Australijos policijos pranešime.

Pasak policijos, 40 metų moteris yra Australijos armijos eilinė. Pora ketvirtadienį buvo suimta savo namuose Brisbeno priemiestyje. Jiems pareikšti kaltinimai „dėl pasirengimo šnipinėjimui, už tai gresia laisvės atėmimo iki 15 metų bausmė“, sakoma pranešime.

Moteris per ilgalaikes atostogas slapta keliavo į Rusiją, iš ten nurodė savo vyrui, „kaip prisijungti prie jos oficialios darbo paskyros ir pasiekti konkrečią informaciją bei nusiųsti ją tiesiogiai į jos asmeninę elektroninio pašto paskyrą, kol ji yra Rusijoje“.

Policijos teigimu, „moteris ne kartą naudojosi savo Australijos gynybos pajėgų kredencialais, kad pasiektų neskelbtiną kariuomenės informaciją su intencija suteikti ją Rusijos valdžios institucijoms“.

Vis dar tiriama, ar slapti duomenys pasiekė Rusijos valdžios institucijas.

Kira Korolev ir jos 62 metų vyras Igoris, abu turintys Rusijos pasus, gyvena Australijoje daugiau nei 10 metų ir gavo Australijos pilietybę, pranešė pareigūnai. Kaltinamoji keletą metų Australijos gynybos pajėgose dirbo „informacinių sistemų technike“. Pasak policijos, moteris gavo Australijos pilietybę 2016 m., o jos vyras – 2020 metais.

Kol kas Rusijos ambasada Kanberoje šio bandymo šnipinėti nekomentavo.

Po NATO viršūnių susitikimo Vengrijos premjeras V. Orbanas susitiko su D. Trumpu

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas ketvirtadienį išskrido į Floridą susitikti su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Tikėtina, kad susitikimas D. Trumpo Mar-a-Lago dvare dar labiau nuliūdins sąjungininkes. Praėjusią savaitę V. Orbanas užsitraukė Europos kolegų pyktį dėl susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Orbanas, kurio šalis šį mėnesį perėmė pusmečio pirmininkavimą Europos Sąjungai, yra D. Trumpo šalininkas, pastarąjį kartą jis susitiko su respublikonų kandidatu į prezidentus kovo mėnesį.

„Aptarėme būdus, kaip sudaryti taiką“, – ketvirtadienio vakarą socialinėje žiniasklaidoje paskelbė V. Orbanas, pridėjęs abiejų lyderių susitikimo nuotrauką. „Geroji dienos naujiena: jis tai išspręs!“, – parašė Vengrijos premjeras, bet plačiau nieko nepaaiškino.

V. Orbanas, kaip ir D. Trumpas, skeptiškai vertina NATO šalių vaidmenį remiant Ukrainą ir atsisako siųsti Kyjivui ginklus, nes tai, pasak jo, kursto konfliktą.

V.Zalužnas pradėjo eiti naujas pareigas

Buvęs Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas oficialiai pradėjo eiti naujas pareigas Ukrainos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Volodymyras Zelenskis V.Zalužną ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje paskyrė kovo 13 dieną. V.Zalužnas iki tol ėjo ginkluotojų pajėgų vado pareigas, kariuomenei vadovavo nuo pat Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Iš pastarųjų pareigų V.Zalužnas buvo atleistas vasario 8 dieną, kai V.Zelenskis įgyvendino pokyčių kariuomenės vadovybėje planą.

Po mėnesius trukusių spekuliacijų apie galimą V.Zalužno atleidimą, jų nesutarimus, pastarąjį pakeitė Oleksandras Syrskis.

Kaip rašo „Kyiv Independent“, toks V.Zelenskio sprendimas virto emocionaliomis diskusijomis viešojoje erdvėje – V.Zalužnas per porą metų buvo įgijęs labai didelį populiarumą ne tik kariuomenėje, bet ir tarp civilių.

„Toliau tarnauju Ukrainai. Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją išlieka pagrindiniu prioritetu mano ir ambasados veikloje“, – apie naująsias pareigas socialiniuose tinkluose rašė V.Zalužnas.

J. Bidenas nekalbės su V. Putinu, nebent šis bus „pasirengęs pakeisti savo elgesį“

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą.

„Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.

81-erių J. Bidenas tai pasakė atsakydamas į klausimą apie savo protinį tinkamumą ir ar jis ir po trejų metų vis dar sugebės „susitvarkyti“ su V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„Dabar tvarkausi su Xi ir palaikau su juo tiesioginį ryšį, – kalbėjo J. Bidenas. – Šiuo metu kalbėtis su V. Putinu geros priežasties neturiu. Jis nėra pasirengęs padaryti kažką daugiau, kad pakeistų savo elgesį.“

J. Bidenas NATO ceremonijoje V. Zelenskį netyčia pavadino V. Putinu, bet tuoj pasitaisė

JAV prezidentas Joe Bidenas, atidžiai stebimas dėl to, ar tebėra tinkamas eiti pareigas, per NATO ceremoniją Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį netyčia pristatė kaip Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, bet pasitaisė pats.

„Dabar noriu perduoti jį Ukrainos prezidentui, kuris turi tiek pat drąsos, kiek ir ryžto. Ponios ir ponai, prezidentas Putinas“, – pasakė J. Bidenas.

Tačiau greitai pats pasitaisė, sakydamas: „Aš labai susikoncentravęs į tai, kad reikia nugalėti prezidentą Putiną, mums tai smarkiai rūpi“.

Rusija paleido sparnuotąją raketą Kh-101 į vaikų ligoninę

Ekrano nuotr.

Rusijos kariuomenė panaudojo strateginę sparnuotąją raketą Kh-101 ir smogė didžiausiai Ukrainos vaikų ligoninei "Ochmatdet" Kijeve.

Tokias preliminarias išvadas padarė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) tyrėjai.

SBU vadovas Vasilijus Maliukas sakė, kad jo vadovaujama specialioji tarnyba padarys viską, kas įmanoma, "kad priešas pajustų didžiausią atpildą už kiekvieną savo karo nusikaltimą, įskaitant šiandieninį smūgį Ukrainai".

AFU oro pajėgų duomenimis, per Rusijos atakas liepos 8 d. į Ukrainą buvo paleistos 38 raketos, iš kurių Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 30.

Kas yra sparnuotoji raketa Kh-101

Ekrano nuotr.

Kh-101 strateginė sparnuotoji raketa "oras-žemė", kurios veikimo nuotolis siekia iki 5 500 km, o taikinio nuokrypio tikimybė - 20 m, yra vienas iš naujausių Rusijos konstruktorių biuro "Raduga" karinių kūrinių.

Serijinė raketų Kh-101 gamyba ir tiekimas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms prasidėjo 2012-2013 m.

AFU arsenale tokių raketų nebuvo ir nėra.

"Kh-101" sėkmingai smogė taikiniams Sirijos ir Ukrainos teritorijoje.

Galima tikėtis, kad prireikus tokie ginklai bus toliau naudojami prieš Ukrainos taikinius.

Visų pirma šios sparnuotosios raketos buvo panaudotos 2023 m. balandį smogiant Umanės daugiaaukščiam pastatui, kai žuvo 23 žmonės, ir daugelyje kitų atakų, tarp jų ir 2024 m. smūgiuojant Ukrainos energetikos objektams.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad liepos 8 d. rytą Rusijos kariai smogė "Ukrainos karinės pramonės objektams ir AFU oro bazėms".

Tame pačiame pranešime teigiama, kad Kijevo teiginiai apie tyčinį raketų smūgį civiliniams objektams "visiškai neatitinka tikrovės".

"Daugybė paskelbtų nuotraukų ir vaizdo įrašų iš Kijevo vienareikšmiškai patvirtina sunaikinimo faktą dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketos kritimo", - tvirtina Rusijos gynybos ministerija.

"Smūgio tikslai buvo pasiekti. Buvo pataikyta į numatytus objektus", - sakoma ministerijos pranešime spaudai.

Paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas raketos smūgis ligoninei

Tuo tarpu internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota Rusijos raketų ataka prieš Ochmatdeto ligoninę Kijeve.

"Matosi, kad raketa skrenda kontroliuojamai, nėra jokių pažeidimų požymių, jokių papildomų pėdsakų, nei degančių degalų linijų, nei aukščio vairo pleišto ar ko nors panašaus.

Raketa skrenda gana kontroliuojamai pagal iš anksto nustatytas koordinates", - pokalbyje su "The Insider" raketos smūgio vaizdo įrašus komentavo Ukrainos karinis ekspertas Leonidas Dmitrijevas.

Pasak L. Dmitrijevo, visai netoli raketos smūgio vietos yra Infrastruktūros ir Ukrainos gynybos ministerijų pastatai, į kuriuos raketa neskrido.

"Su dideliu tikrumu galime teigti, kad tai buvo tikslinis smūgis į kliniką", - pridūrė ekspertas.

Rusijos raketų ataka prieš Kijevą: mažiausiai 22 žuvusieji

Dėl dar vienos Rusijos raketų atakos prieš Kijevą žuvo, naujausiais duomenimis, 22 žmonės, dar 61 žmogus buvo sužeistas.

Visų pirma ligoninės "Ochmatdet" teritorijoje žuvo 2 žmonės, dar 10 buvo sužeisti. Raketų nuolaužų kritimas užfiksuotas septyniuose miesto rajonuose.

"Rusijos teroristai vėl masiškai atakavo Ukrainą raketomis", - iš karto po Rusijos atakos "Telegram" pranešė šalies prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Jis patikslino, kad Rusija paleido daugiau kaip 40 raketų į Kijevą, Dnieprą, Krivoj Rogą, Slavjanską ir Kramatorską.

"Ochmatdet" yra viena svarbiausių ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje išskirtinai vaikų ligoninė.

"Okhmatdet" išgelbėjo ir grąžino sveikatą tūkstančiams vaikų", - vėliau rašė jis. - Rusija negali nežinoti, kur skrenda jos raketos, ir privalo visiškai atsakyti už visus savo nusikaltimus: prieš žmones, prieš vaikus, prieš žmoniją apskritai."

Kijevo meras paskelbė gedulo dieną mieste

Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė rytojaus dieną gedulo diena po to, kai per Rusijos išpuolius sostinėje žuvo mažiausiai 20 žmonių, rašo „Sky News“.

Pasak jo, vėliavos ant savivaldybės pastatų bus iškeltos iki pusės stiebo, o kitos privačios įmonės paragintos nuleisti savo vėliavas.

Bus uždrausti pramoginiai renginiai, o televizijos kanalų ir radijo stočių prašoma pakeisti savo transliacijas, teigė V. Kličko.

Užfiksuota, kaip Rusijos raketa smogė vaikų ligoninei Kijeve.

V. Zelenskis po Rusijos smūgių ragina sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad po mirtinų Rusijos smūgių visoje šalyje Kijevas ragina sušaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

„Ukraina dėl Rusijos smūgio civilinei infrastruktūrai, įskaitant vaikų ligoninę, šiuo metu inicijuoja skubų JT Saugumo Tarybos posėdį“, – tinkle „X“ parašė prezidentas.

Žuvusiųjų per Rusijos raketų atakas skaičius išaugo iki 31

Per Rusijos raketų išpuolius pirmadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai 31 žmogus, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Pasak jos, dar 125 žmonės buvo sužeisti.

Iš visų aukų net 20 žmonių žuvo Kijeve. Sostinėje dar 61 žmogus buvo sužeistas, pranešė ministerija.

Pasak miesto mero Vitalijaus Klyčko, pagrindinėje Kijevo vaikų ligoninėje buvo sužeista mažiausiai 16 žmonių, įskaitant septynis vaikus.

Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų ataką Kijeve, skaičius padidėjo iki 17

Kijeve per Rusijos raketų ataką 17 žmonių žuvo, o dar 41 buvo sužeistas.

Tai tinkle „Telegram“ pranešė Kijevo miesto karinė administracija.

„Dėl raketų atakos prieš sostinę žuvo 17 žmonių, o 41 buvo sužeistas“, – sakoma paskelbtame įraše.

V. Orbanas atmeta, kad Rusija galėtų pulti NATO

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmeta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketintų pulti NATO. „Joks rimtas žmogus negali kalbėti apie tai, kad Rusija ketina pulti NATO“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild“. Pulti NATO – ne tik Rusijai, bet ir kam kitam pasaulyje – visiškai neįmanoma, nes tai pati stipriausia karinė organizacija pasaulyje, pabrėžė V. Orbanas.

Tačiau, anot jo, būtina, kad NATO išlaikytų vienybę ir kad visi gerbtų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį. Šis reglamentuoja kolektyvinę gynybą Aljanse ir nurodo, kad ginkluota ataka prieš vieną ar kelias sąjungininkes traktuojama kaip ataka prieš visas. V. Orbanas, be to, anot „Bild“, atkreipė dėmesį į daugybę problemų, su kuriomis Rusija jau susiduria fronte Ukrainoje.

Rusai turi kitą istoriją ir kultūrą bei kitaip nei europiečiai supranta laisvę ir nacionalinį suverenumą, kalbėjo V. Orbanas. „Tačiau jie racionalūs, jie hiperracionalūs“, – pridūrė jis. Į pastabą, kad pulti Ukrainą nebuvo racionalu, Vengrijos premjeras atsakė: „Iracionalumas yra kas kita, nei suklysti racionaliai skaičiuojant“.

Po apsilankymų Kyjive ir Maskvoje praėjusią savaitę V. Orbanas pirmadienį atvyko į Kiniją ir čia susitiko su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Kyjive jis kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o Maskvoje – su V. Putinu.

Kalbėdamas apie daug kritikos sulaukusį savo vizitą Maskvoje, V. Orbanas, kurio šalis liepą perėmė pirmininkavimą ES, sakė: „Pirmininkaujant ES Tarybai, negali nespręsti klausimo, kaip priartinti taiką“. Jis pažymėjo nesiderantis, nes neturįs tam mandato. „Stengiuosi Europos šalių lyderiams parodyti taikos galimybę“, – sakė V. Orbanas. Jis teigė užduodantis klausimus, renkantis informaciją ir apie tai pranešiąs.

Paklaustas apie lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, V. Orbanas sakė nemanąs, kad JAV prezidentas Joe Bidenas liks Baltuosiuose rūmuose. Kartu jis vėl negailėjo pagyrų respublikonų kandidatui į prezidentus Donaldui Trumpui.

„Jis verslininkas, pats prasimušęs be kitų pagalbos. Jis į viską žiūri kitaip. Ir manau: tai yra gerai pasaulio politikai, – teigė V. Orbanas. – Nepamirškime, kad jis yra taikos žmogus“. Per savo ketverių metų kadenciją jis esą nepradėjo nė vieno karo ir daug padarė, kad pasiektų taiką senuose konfliktuose.

Ukraina ir Lenkija pasirašė saugumo susitarimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą.

Jiedu tai padarė per Ukrainos lyderio vizitą Varšuvoje.

„Visada galėsite mumis pasikliauti“, – po dokumento pasirašymo V. Zelenskiui pareiškė D. Tuskas.

Ukrainos ir Lenkijos lyderiai taip pat tylos minute pagerbė naujausių mirtinų Rusijos smūgių aukas.

V. Zelenskis lankosi Lenkijoje prieš šią savaitę Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Charkovo srityje sprogus minai žuvo penki civiliai

Rytų Ukrainos Charkovo srityje sprogus minai, vietos gubernatoriaus duomenimis, žuvo penki civiliai. Jų automobilis kelyje miške užvažiavo ant minos, pirmadienį socialiniuose tinkluose pranešė Olehas Syniehubovas. Aukos yra vyras, dvi moterys, penkerių metų berniukas ir trijų mėnesių kūdikis.

Rusija gegužę Charkovo srityje pradėjo plataus masto sausumos operaciją. Pajėgos reguliariai atakuoja ir Charkovo miestą.

Per Rusijos puolimą Kijeve nukentėjo didžiausia Ukrainos vaikų gydymo įstaiga

Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Ochmatdyt vaikų ligoninė yra rimtai nukentėjusi nuo rytinių Rusijos raketų atakų prieš Kijevą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šiuos pranešimus, įvardydamas ligoninės pavadinimą pranešime socialiniame tinkle „X“.

Jis rašė: „Ochmatdyt vaikų ligoninė Kijeve yra viena svarbiausių vaikų ligoninių ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje. Ochmatdyt išgelbėjo ir sugrąžino sveikatą tūkstančiams vaikų.

Dabar, kai ligoninė nukentėjo nuo Rusijos smūgio, po griuvėsiais yra žmonių, o tikslus nukentėjusiųjų skaičius vis dar nežinomas. Šiuo metu visi padeda šalinti griuvėsius – gydytojai ir paprasti žmonės.

Rusija negali teigti nežinanti, kur skrenda jos raketos, ir turi visiškai atsakyti už visus savo nusikaltimus. Prieš žmones, prieš vaikus, prieš žmoniją apskritai. Labai svarbu, kad pasaulis dabar apie tai netylėtų ir kad visi matytų, kas yra Rusija ir ką ji daro.“

JAV ambasadorė Ukrainoje sureagavo į Rusijos raketų ataką

Šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO šalių narių vadovai prisiims svarbių saugumo įsipareigojimų Ukrainai.

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridgeta Brink tai parašė socialiniame tinkle „X“, komentuodama šiandieninę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos miestus, praneša „Ukrinform“.

„Lyderiams susirinkus į 75-ąsias NATO metines, Rusija paleido 40 raketų per Ukrainą. Dėl šios beširdiškos agresijos – visiško žmogaus gyvybės nepaisymo, keliančio grėsmę Europos ir transatlantiniam saugumui – lyderiai šią savaitę prisiims svarbius saugumo įsipareigojimus Ukrainai“, – rašė ji.

Žmonių, sužeistų per Rusijos raketų atakas prieš Kryvyj Rihą, skaičius išaugo iki 41

„Šiuo metu yra 10 žuvusiųjų – 6 moterys, 4 vyras sužeistas, iš jų 9 sunkiai“, – „Telegram“ rašė Kryvyj Riho gynybos tarybos pirmininkas Aleksandras Vilkulas.

Anot „Ukrinform“, anksčiau jis pranešė apie 10 žuvusiųjų ir 31 sužeistąjį. A. Vilkulas pažymėjo, kad priešo raketų atakos padarinių likvidavimas tęsiamas.

„Baigėme gesinti gaisrą, pradedame valyti griuvėsius“, – pažymėjo jis.

Per Rusijos raketų smūgį Kijeve apgadintos trys elektros pastotės

Trys Kijevo elektros pastotės ir elektros tinklai buvo pažeisti per Rusijos raketų smūgį, pranešė didžiausia privati Ukrainos energijos gamintoja DTEK.

Bendrovė teigė, kad darbuotojai yra vietoje ir vertina padarytą žalą.

Ji pridūrė, kad „artimiausiu metu“ dauguma jos energetikos sistemos namų bus maitinami iš atsarginių šaltinių.

Per pastaruosius keturis mėnesius Ukrainos energetikos sistema patyrė didelę žalą dėl Rusijos bombardavimų.

Rusai Ukrainoje prarado dar 1 200 karių ir orlaivį

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 8 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 552 190 rusų okupantų, iš jų 1 200 – vien per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 171 priešų tanką (+16 per pastarąją parą), 15 685 šarvuotąsias kovos mašinas (+40), 14 966 artilerijos sistemas (+29), 1 115 raketų paleidimo sistemų, 880 oro gynybos sistemų (+1), 361 karo lėktuvą (+1), 326 sraigtasparnius, 11 893 nepilotuojamus orlaivius (+31), 2 353 sparnuotąsias raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 20 150 transporto priemonių ir kuro talpyklų (+47), 2 503 specialiosios įrangos vienetus (+8).

Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.

Pranešama, kad atskirosios mechanizuotos generolo leitenanto Marko Bezručko vardo brigados zenitinių pajėgų kariai Donecko regiono Pokrovsko sektoriuje numušė rusų lėktuvą „Su-25“.

Nyderlandai patvirtino įsipareigojimą suteikti Ukrainai sistemą „Patriot“

Nyderlandai suteiks Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kad padidintų šalies gebėjimą gintis nuo nepaliaujamų Rusijos antskrydžių, per vizitą Kyjive patvirtino du ministrai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas ir gynybos ministras Rubenas Brekelmannsas, sekmadienį susitikę su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, patvirtino savo įsipareigojimą pristatyti sistemą Ukrainai, pranešė UNIAN. Apie pristatymą birželį pranešė ankstesnė Nyderlandų vyriausybė, nenustačiusi konkrečios pristatymo datos.

Manoma, kad šiuo metu Ukraina turi penkias sistemas „Patriot“. Rumunija taip pat sako galinti suteikti dar vieną tokią sistemą. Kyjivas tikisi daugiau įsipareigojimų per netrukus vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, įskaitant iki šešių sistemų „Patriot“ iš Izraelio.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainai reikia mažiausiai septynių patikimų priešlėktuvinių sistemų, kad apgintų didžiuosius miestus, tokius kaip Charkivas, Dnipras, Zaporižia ir Odesa, jie dažnai yra raketų taikiniai. Rusija jau daugiau nei dvejus metus vykdo didelio masto agresijos karą prieš Ukrainą, nuosekliai bombarduodama kaimyninę šalį.

Raketų ir bepiločių orlaivių atakos naikina Ukrainą, ypač energetikos infrastruktūrą, per bombardavimus nuolat žūva ir yra sužeidžiami žmonės.

Fiksuoja strateginių bombonešių judėjimą Rusijoje

Rusijos oro erdvę stebintys kanalai paskelbė, kad Rusija Olenijos aerodrome pakėlė 4 „Tu-95“ strateginius bombonešius. Skaičiuojama, kad jeigu jų pakilimas turi kovinius tikslus, jie Saratovo regioną ir Kaspijos-Volgodonsko regioną turėjo pasiekti apie 1 val. – 2 val. 30 min.

Iš anksto pranešta, kad Rusija paleido ir „Kh-101“ raketas, kurios Ukrainos erdvę pasiekė po 4 val. nakties.

Naktį Ukrainos oro pajėgos patvirtino, kad Rusija į orą pakėlė 4 „Tu-95“ orlaivius.

Dėl rusų atakų Ukrainoje Lenkija į orą pakėlė naikintuvus

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lenkija ir sąjungininkės pakėlė į orą karinius orlaivius. To priežastis – didelė Rusijos ataka Ukrainoje. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotojų pajėgų operacijų vadavietė.

Pranešime Lenkijos kariuomenė nurodė, kad jos ir sąjungininkų naikintuvai „pradėjo patruliuoti Lenkijos oro erdvėje, o tai gali padidinti garso lygį.“

„Šiąnakt stebima intensyvi ilgojo nuotolio Rusijos aviacijos veikla, kuri turi tikslą atakuoti objektus vakarinėje Ukrainos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Lenkai nurodė, panašus Rusijos aviacijos aktyvumas buvo užfiksuotas birželio 21 ir 22 naktį, kai buvo atakuoti vakariniai Ukrainos regionai.

Kaip rašė nv.ua, naktį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.

1 val. 40 min. oro pavojus buvo paskelbtas rytiniuose Ukrainos regionuose, kur buvo pranešta apie raketų grėsmę. Po 20 minučių apie raketų pavojų pranešta centriniuose ir pietų regionuose.

2 val. 34 min. raketos užfiksuotos Černihovo regione. Po pusvalandžio pranešta, kad Kijevo ir Žytomyro regionuose dirba oro gynyba.

Analitikai skaičiuoja, kiek šarvuočių dar liko okupantams 

Rusijos atsargos senka taip sparčiai, kad rusams tenka mūšiuose naudoti motociklininkus, o ne pėstininkų grupes su BMP.

Rusijos saugojimo bazėse vis dar liko apie 9 300 vienetų pėstininkų šarvuočių, tačiau dauguma jų yra arba smarkiai pasenusių modelių, arba beveik neremontuotini egzemplioriai.

Tai rodo atvirų duomenų analitikų (OSINT), naudojančių palydovines nuotraukas, surinkti duomenys, praneša " Radio Liberty.

Publikacijos autorius pažymi, kad aktyvus motociklų, keturračių ir kitų lengvųjų ratinių transporto priemonių naudojimas Rusijos karių fronte yra visai ne "išradingumas", o vis didėjančio šarvuočių trūkumo įrodymas.

"Kai kuriais atvejais pagal atsargų būklę netgi galima nuspėti, kas nutiks fronte.

Pavyzdžiui, matydami, kad dauguma gerai išsilaikiusių BMP dingo iš saugojimo bazių, nenuostabu, kad Rusija pradėjo remtis kitomis transporto priemonėmis.

Pirmiausia jie pradėjo naudoti APC ir MT-LB, kurie nėra skirti puolamosioms operacijoms.

Nuostoliams vis didėjant ir mažėjant paruoštos naudoti technikos atsargoms, imta naudoti dar mažiau tinkamas priemones, pavyzdžiui, keturračius motociklus ar motociklus", - leidiniui paaiškino OSINT analitikas, socialiniame tinkle "Twitter" veikiantis Jompy slapyvardžiu.

Jo skaičiavimais, invazijos į Ukrainą metu Rusijos kariuomenė turėjo apie 2-3 tūkst. eksploatuojamų lengvai šarvuotų traktorių MT-LB ir dar apie 3 tūkst. sandėliavimo bazėse.

Šios transporto priemonės neskirtos kovai, tačiau rusai buvo priversti jas naudoti tokiam vaidmeniui, dėl to patyrė didžiulių nuostolių ir ištuštėjo jų saugojimo bazės.

"Manau, kad Rusijos kariuomenė netrukus pradės naudoti senas šarvuotas žvalgybos ir patruliavimo mašinas BTR-60/70, MT-LBU ir net BRDM-2: pamažu, bet užtikrintai jos vis dažniau pasirodo savaitiniuose nuostolių duomenyse, nors anksčiau jų beveik nebuvo matyti.

Naujausi palydoviniai vaizdai patvirtina, kad Rusija pradėjo iš sandėlių išvežti daug šių transporto priemonių", - pažymi Jompy

OSINT analitikų skaičiavimai, atlikti remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rodo, kad Rusijos saugojimo bazėse liko labai nedaug kovai tinkamų transporto priemonių.

Taigi, šiandien Rusijos Federacijos sandėliuose vis dar yra apie 9300 visų tipų šarvuočių (išskyrus tankus).

Analitikų skaičiavimais, mažiau nei 5 700 iš jų yra tinkamos naudoti būklės Iš tinkamų eksploatuoti tik apie 1 350 yra pėstininkų kovos mašinos, t. y. transporto priemonės, kurios iš tikrųjų skirtos kovai fronto linijoje, o ne pagalbinėms užduotims atlikti.

Kaip rašo UNIAN, šarvuotosios technikos nuostolių mūšiuose su Ukraina fone Rusija sparčiai artėja prie ribos, kai nebegalės aprūpinti savo karių tankais.

Atsargos jau taip išsekusios, kad iki 2026 m. vasaros sandėliuose tikriausiai visai neliks daugiau ar mažiau modernių tankų T-72 ir T-80.

Ekrano nuotr.

unian.net

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto atkleisti premjerą Denisą Šmyhalį

Ukrainos valdžios viršūnėse gali greitai įvykti rimtų pokyčių. „Ukrainska Pravda“ paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto atkleisti premjerą Denisą Šmyhalį.

Tai leidiniui atskleidė šaltiniai prezidento komandoje.

Ukraina sprendžia karių trūkumo iššūkius ir formuoja kelias naujas brigadas, tačiau uždelstas ir nepakankamas Vakarų ginklų pristatymas greičiausiai neleis Ukrainai aprūpinti visų šių naujų brigadų, teigia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Savalaikė ir tinkama Vakarų saugumo pagalba ir toliau yra esminis veiksnys, lemiantis, kada ir kokiu mastu Ukrainos pajėgos galės perimti iniciatyvą mūšio lauke ir pradėti vykdyti reikšmingas kontrpuolimo operacijas“, – teigia ISW analitikai.

Ukraina taip pat ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos pasitraukė iš vieno svarbaus rytinio Časiv Jaro miesto rajono.

„Tapo nepraktiška laikyti Kanalo rajoną, į kurį įžengė priešas, nes tai kėlė pavojų mūsų karių gyvybėms ir gerovei“, – valstybinei televizijai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Antradienį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios apsilankė Ukrainoje. Volodymyras Zelenskis susitikimo metu pabrėžė, kad Ukrainai, reikia teisingos taikos su agresore Rusija.

V.Orbanas paragino Ukrainos prezidentą susitarti dėl paliaubų – politikas prašė V.Zelenskio apsvarstyti „ar greitos paliaubos galėtų paspartinti taikos derybas“.

Praėjusią naktį – sėkminga ukrainiečių ataka

Praėjusią naktį – sėkminga ukrainiečių ataka. Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rostovo sritį ir Rusijos Federacijos Krasnodaro sritį, praneša „New voice“.

Kaip praneša Rusijos telegramos kanalas „Shot“ , Primorsko Achtarsko mieste, Krasnodaro teritorijoje, Ukraina dronais atakavo elektros pastotę. Rusai taip pat teigia, kad vieno iš bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino trijų aukštų pastatą.

Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sakė , kad Rusijos oro gynybos sistema tariamai numušė kelis bepiločius orliavius. Jis taip pat patvirtino, kad drono nuolaužos apgadino „ civilinį objektą miesto teritorijoje“.

Kiek vėliau tapo žinoma, kad UAV atakavo ir Rostovą prie Dono. Apie tai savo telegramoje pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilis Golubevas .

„Shoto“ duomenimis, per išpuolį Primorsko-Achtarske buvo sužeisti šeši žmonės,

„Rostovo srityje oro gynybos daliniai dirba ties keliais priešo oro taikiniais. Informacija tikslinama“, – rašė jis.

Kaip praneša Rusijos telegramos kanalas „Baza“, mieste kilo gaisras.

Rostovo sritis pietryčiuose ribojasi su Ukraina. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos surengė keletą bepiločių orlaivių smūgių, kuriais buvo siekiama pakenkti Rusijos naftos pramonei ir karinei technikai.

Rusų pajėgoms apšaudžius Novohrodivką, žuvo moteris, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti

Rusijos pajėgos ketvirtadienį apšaudė Novohrodivkos bendruomenę Pokrovsko rajone Donecko srityje. Žuvo moteris, dar aštuoni asmenys, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Jo duomenimis, moteris žuvo per dronų ataką Zavitnės kaime. Novohrodivkos gyvenvietė buvo atakuota du kartus.

V. Putinas sako rimtai vertinąs D. Trumpo pareiškimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė rimtai vertinantis Donaldo Trumpo pareiškimą, kad jis pergalės JAV prezidento rinkimuose atveju greitai užbaigtų konfliktą Ukrainoje. „Ponas Trumpas, kaip kandidatas į prezidentus, sako, kad yra pasirengęs ir nori užbaigti karą Ukrainoje, – kalbėjo V. Putinas ketvirtadienį Kazachstane. – Mes tai vertiname gana rimtai“.

Paprastai V. Putinas kalba apie „karinę specialiąją operaciją“ Ukrainoje. Jis dabar pasisakė spaudos konferencijoje po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo Astanoje.

V. Putinas pridūrė „nesąs susipažinęs“ su tuo, kokius konkrečius pasiūlymus D. Trumpas nori pateikti dėl Ukrainos konflikto užbaigimo. „Tai, žinoma, yra esminis klausimas, – tęsė prezidentas. – Tačiau neturiu abejonių, kad jis kalba sąžiningai ir mes remiame tai“.

D. Trumpas praėjusią savaitę TV debatuose su JAV prezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad, jei bus perrinktas prezidentu, sureguliuos konfliktą Ukrainoje dar prieš 2025 sausį perimdamas valstybės vairą.

V. Putinas kelis kartus davė suprasti, kad yra atviras pokalbiams dėl konflikto sureguliavimo. Tiesa, praėjusį mėnesį jis kaip paliaubų sąlygos pareikalavo, kad Ukraina de-facto kapituliuotų. Jis paragino kaimyninę šalį atitraukti savo karius iš šalies pietinės ir rytinės dalių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą atmetė laikinas paliaubas.

Žinomas politologas prognozuoja, kada įgyvendinus specialų karą, baigtųsi karas su Rusija

Politologas Andrejus Piontkovskis išsakė savo prognozę dėl karo Ukrainoje pabaigos: „Viskas nuspręsta. Tereikia keturiems žmonėms parodyti politinę valią.

Jei viskas vyks pagal mūsų planą, tada visiems jiems įteiksime Ukrainos didvyrių apdovanojimus. 
Tai Macronas ir kiti. 

Jis išdėstė nuoseklų Ukrainos pergalės prieš šalį agresorę planą, numatantį Krymo išvadavimą ir Putino režimo žlugimą

"Jei jie įgyvendins savo planą, manau, kad Trumpo atėjimo į Baltuosius rūmus perspektyva turėtų tai paskatinti ir sutelkti juos kuo greičiau įgyvendinti šį planą, tada karas baigsis iki 2024 m. lapkričio 5 d.“.
    
Jis svarstė apie tai, kaip Vakarų aviacija bus panaudota mūšiams dėl Ukrainos

Pasak jo, kiekvienam pilotui dar reikia penkių mechanikų, dispečerių, remontininkų ir pan.

Dabar problemos su aerodromais yra išspręstos (tai bus baziniai aerodromai Lenkijoje, Rumunijoje ir, galbūt, Suomijoje). 

Ekrano nuotr.

Skelbiama tiksli karo pabaigos data

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Gemius

Sidebar placeholder