JAV griežtins Ukrainos strategiją, kad susigrąžintų prarastas teritorijas
JAV sugriežtino savo strategiją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kad Kijevas galėtų užsitikrinti okupuotų teritorijų grąžinimą, pranešė britų laikraštis "Times", remdamasis aukšto rango JAV administracijos pareigūnu.
"Mes norime, kad Ukraina laimėtų ir išlaikytų visas savo teritorijas. Tikslas - užtikrinti jos suverenitetą ir nepriklausomybę, o tai reikš visų žemių grąžinimą", - sakė jis.
JAV anksčiau yra apibūdinusios savo tikslą ne nugalėti Rusiją per se, bet apginti Ukrainą ir užtikrinti, kad Kijevas turėtų stiprią karinę poziciją, leidžiančią pradėti diplomatines derybas.
Kongresmenas Setas Moultonas teigė, kad Vašingtonas "nenori, kad Rusija pralaimėtų labai smarkiai", nes tai gali pakenkti pasauliniam stabilumui.
"Sakyti, kad linkime Rusijai gėdingo pralaimėjimo ir visos vyriausybės žlugimo, nėra tai, ko iš tikrųjų norime", - teigė jis.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kas vyksta fronte, ir besitęsiančius išpuolius prieš civilius gyventojus, JAV strategija pasikeitė.
"Matome vis baisesnius smūgius Ukrainos žmonėms, o Rusija nerodo jokio susidomėjimo derybomis. Taigi mūsų pozicija yra tokia, kad ir toliau darysime viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai išlikti kaip nepriklausomai, demokratinei šaliai", - pabrėžė laikraščio pašnekovas.
Baltieji rūmai pažymėjo, kad JAV ir jų sąjungininkių Ukrainai tiekiami ginklai tapo sudėtingesni ir galingesni, palyginti su tiekimais iki vasario 24 d., todėl NATO veiksmai gali tapti radikalesni.
Nors ankstesnė JAV politika buvo nukreipta į tai, kad konfliktas neperaugtų į tiesioginę Rusijos ir Aljanso konfrontaciją, prezidento Vladimiro Putino pranešimas apie ketinimą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje "išryškino potencialų pavojų", po kurio "NATO tapo drąsesnė", paaiškino pareigūnas.
Kijevas ne kartą yra pareiškęs, kad karo pabaiga įmanoma tik išvedus Rusijos karius prie 1991 m. sienų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad priešingu atveju konfliktas bus įšaldytas, bet ne užbaigtas.
Savo ruožtu V. Putinas pareiškė, kad taikos derybos su Kijevu įmanomos tik pripažinus "geopolitines realijas", o tai reiškia, kad V. Zelenskis turi sutikti su keturių Ukrainos regionų, sudarančių 20 proc. jos teritorijos, aneksija.
The Moscow Times
Tūkstančiai Rusijos karių bando pasitraukti iš kariuomenės
Tūkstančiai kariškių iš įvairių Rusijos regionų atsisako kariauti Ukrainoje. Vienas iš tokių atvejų įvyko Dagestane: 300 kontraktinių karių iš Bujnaksko sudėjo ginklus ir pradėjo atleidimo procedūrą, išsiaiškino "The Moscow Times" korespondentas.
Kariai, nenorintys vykti į frontą, susiduria su spaudimu, grasinimais fiziniu smurtu ir baudžiamuoju persekiojimu. Ir nepaisant to, žmogaus teisių gynėjai vis dar fiksuoja masinius atleidimus iš kariuomenės.
300 dagestaniečių
Kovo mėnesį, praėjus mėnesiui po karo veiksmų Ukrainoje pradžios, 300 karių iš Buynakske dislokuoto dalinio 63354 savanoriškai, nelaukdami atleidimo, sudėjo ginklus ir išvyko iš Ukrainos.
Du žmogaus teisių aktyvistai sakė laikraščiui "The Moscow Times". Vyrai tarnavo DNR srityje, o pasiekę Buynakską pradėjo sutarties nutraukimo procedūrą.
"Kariai teigė, kad turėjo problemų dėl uniformų ir ginklų", - aiškina karinis teisininkas iš Maskvos, į kurį kreipėsi kontraktininkai. - Jei kariškis nėra savo tarnybos vietoje ilgiau nei 10 dienų, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir šiuo metu šį atvejį tiria karinė prokuratūra.
Buinakske kariai buvo sutikti kaip dezertyrai. Kaukazo žmogaus teisių gynėjas sako, kad iš karto po karių grįžimo miestelyje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo vietos valdžios atstovai, kariškiai, prokuratūra ir artimieji.
"Žiūrėjau į akis visiems, kurie sakė, kad jų reikia gailėtis. Motinos verkė, sakė, kad jų sūnūs sušalo, kad negali tinkamai nusiprausti. O aš sakiau: ar manote, kad per Didįjį Tėvynės karą tranšėjose buvo gražu? Kas mus apgins, jei jie taip pasirodė? - pasakoja vienas iš susitikime dalyvavusių miesto gyventojų.
Kaip prisipažino žmogaus teisių gynėjas, kai kurie grįžo su nušalusiomis galūnėmis, o keli žmonės liko neįgalūs.
Dėl to kai kurie žmonės atsistatydino, o kai kurie, spaudžiami artimųjų ir vietos valdžios institucijų, pasveiko ir po ligoninės grįžo į Ukrainą. Pasikalbėti su karininkais nepavyko: incidentas neviešinamas. Kaukaze, kaip aiškina vietos žmogaus teisių aktyvistai, išeiti iš tarnybos yra gėda.
"Mes visiškai palaikome prezidentą! Neseniai turėjome auką už jo sveikatą, tegu Alachas jį saugo. Jei nesisaugosime nuo fašistų, jie ateis pas mus", - sakė vietos gyventojas.
Apie panašų atvejį pranešė Laisvosios Buriatijos fondas. 150 5-osios atskirosios gvardijos tankų brigados karinio dalinio 46108 kontraktininkų parašė pranešimus, kuriais atsisakė dalyvauti Ukrainos konflikte. Vyrai negavo atostogų nuo tada, kai 2022 m. sausio mėn. išvyko į pratybas Baltarusijoje. Jie skundėsi moraliniu išsekimu ir prastu aprūpinimu.
Po to, kai jų žmonos kreipėsi į respublikos vadovą, namo grįžtantys kontraktiniai kariai buvo grąžinti į LNR, kur jiems buvo iškeltos bylos ir grasinama iškelti baudžiamąsias bylas. Tačiau dėl didelio atgarsio visuomenėje kariai vis dėlto buvo atleisti ir liepos 9 d. grįžo namo.
Pasak Laisvosios Buriatijos fondo vadovės Aleksandros Garmažapovos, tai tik nedidelė dalis kariškių iš respublikos, kurie bando išvykti iš karo zonos, tačiau susiduria su bauginimais. Ji žino apie 500 atvejų, kai buriatai nežino, kaip pasitraukti.
t.me/uniannet
Kada Putinas sustabdys karą prieš Ukrainą: buvusio amerikiečių diplomato prognozė
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tęs karą prieš Ukrainą tol, kol galės, tačiau aktyvi Vakarų šalių karinė pagalba Kijevui (ypač naikintuvais, dėl kurių vis dar deramasi) gali pakirsti jo norą kariauti.
Tokią nuomonę interviu "Espresso" išsakė buvęs JAV diplomatas Matthew Bryza.
"Putinas kariaus prieš Ukrainą tol, kol galės, ir manau, kad signalai rodo, jog jis vis mažiau pajėgus tai daryti. Todėl jis nuo rugsėjo mėnesio mobilizacijos mobilizavo tariamai 300 000 vyrų, pasiuntė juos į frontą, tačiau jie nesugebėjo padaryti jokios reikšmingos pažangos puolime.
Taip, jie visiškai sunaikino Bachmutą, bet tai nėra strateginis laimėjimas. Kaina buvo milžiniška, ir Ukrainai stebėtinai sėkmingai pavyko atimti iš Rusijos visą tą karinę galią, ir taip bus ir toliau", - sako A. Bryza.
uvęs JAV diplomatas įsitikinęs, kad "Rusija niekada neįveiks Ukrainos kariuomenės". Jis pabrėžia, kad šalies ekonominė galia ir gebėjimas gaminti amuniciją mažėja.
A. Bryza mano, kad prireiks laiko pakirsti V. Putino norą tęsti kovą, tačiau Ukrainos partneriai gali tai padaryti tiekdami ginklus.
"Manau, kad Putinas nustos, kai Europos Sąjunga galės nupirkti Ukrainai 2 mln. artilerijos sviedinių, kai jie pateks į mūšio lauką, ir kai JAV galės suteikti Ukrainai daugiau įrangos.
Galiausiai pamatysime daugiau naikintuvų po to, kai Lenkija žengė drąsų žingsnį ir perdavė savo senus MiG-29, ir tikiuosi, kad galiausiai pamatysime amerikietiškus F-16.
Tačiau nepaisant to, kaip klostysis naikintuvų situacija, į Ukrainos arsenalą patenka vis daugiau galingų Vakarų ginklų.
Prireiks laiko, kad būtų pakirstas V. Putino noras tęsti kovą, bet jei JAV ir jų sąjungininkės ir toliau taip pat teiks Ukrainai vis galingesnius ginklus, galiausiai V. Putinas paprasčiausiai nebegalės tęsti šio karo.
Tam tikru momentu jam taip pat pritrūks žmogiškųjų išteklių. Tiesa, ne dabar, reikia palaukti, bet tas laikas tikrai ateis", - sako jis.
Karo Ukrainoje pabaiga - naujausios prognozės
Įvairios prognozės rodo, kad Rusijos prieš Ukrainą pradėtas plataus masto karas tęsis dar daug mėnesių.
Anksčiau Ukrainos valstybės saugumo tarnybos vadovas Kirilas Budanovas prognozavo, kad Ukrainos pajėgos pasieks 1991 m. sienas iki 2023 m. vasaros pabaigos. Ukrainos valstybinės saugumo tarnybos vadovas Serhijus Dejneko prognozavo, kad karas baigsis 2023 m. spalio-lapkričio mėn.
Taip pat yra daug įrodymų, kad Rusija praranda karinį potencialą, reikalingą karui tęsti.
Pasak Ukrainos valstybės saugumo tarnybos vadovo pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukrainos žvalgyba mano, kad Rusija galės kariauti dar 2023 m. ir daugiausiai 2024 m. O Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusijos rezervas yra dveji metai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nesiima nurodyti tikslių karo pabaigos terminų. Lenkija tikisi, kad karas tęsis kelis mėnesius.
Mėgino pulti karinį laivyną
Kovo 22 d. mažiausiai trys antvandeniniai laivai be įgulos ir vienas bepilotis orlaivis bandė smogti Rusijos karinio jūrų laivyno bazei Sevastopolyje okupuotame Kryme, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje.
Atvirųjų šaltinių žvalgybos pranešimai rodo, kad vienas laivas buvo sustabdytas ginantis, o du buvo sunaikinti uoste. Rusijos pareigūnai pareiškė, kad jokie Rusijos laivai nebuvo apgadinti.
Pranešama, kad per ankstesnę analogišką ataką Sevastopolyje pernai spalio 29 d. ukrainiečiams pavyko apgadinti tralerį „Ivanas Golubecas“ ir fregatą „Admirolas Makarovas“.
„Nors naujosios atakos greičiausiai nepadarė žalos jokiam kariniam turtui, antvandeninių laivų grėsmė greičiausiai ir toliau varžys Rusijos Juodosios jūros laivyno operacijas“, – daro išvadą britų žvalgai.
Zelenskis: užbaigti karą Ukrainoje šiais metais – bendra civilizuoto pasaulio užduotis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šiais metais užbaigti karą jo šalyje yra civilizuoto pasaulio bendras uždavinys.
Tai Ukrainos lyderis sakė savo kasdieniame vakariniame vaizdo kreipimesi. Jis taip pat paragino žmones, kurie turi galimybę prisidėti prie informacijos skleidimo, kuo aktyviau tai daryti.
ISW: Putinas vis dar tiki galintis laimėti
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad, nors kare ir patyrė didžiulių nuostolių bei užtraukė savo šaliai griežtų ekonominių sankcijų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebetiki savo galimybe laimėti karą Ukrainoje.
„Nei Ukraina, nei Vakarai neįtikino Putino, kad jis turėtų svarstyti kokį nors kompromisą. Vietoj to, Putinas tebėra susitelkęs į savo pirminių karinių tikslų siekimą per užsitęsusį konfliktą, kuriame jis laimės primetęs savo valią Ukrainai arba palaužęs Ukrainos valią po to, kai Vakarai nustos remti Kyjivą“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.
Paviešintos Vuhledaro nuotraukos tik patvirtina, kaip žiauriai viską naikina Rusija
Donecko apskrities vadovas Pavlo Kyrylenka paviešino nuotraukas, kuriose parodoma, kaip atrodo Rusijos nuolat naikinamas Vuhledaras. Šis miestas yra apie 150 kilometrų nutolęs nuo šiuo metu karščiausiu karo tašku esančio Bachmuto.
P. Kyrylenkos užfiksuotose nuotraukose aiškiai matyti, kad rusai nesirenka taikinių. Fotografijose – daugybė sunaikintų ar apgriautų daugiabučių.
Kiek anksčiau JAV esantis Karo studijų institutas (ISW) skelbė, kad Rusijos pajėgos gali bandyti surengti dar vieną kontrataką Vuhledare, tačiau ekspertai pabrėžė, kad čia agresorius didelių rezultatų pasiekti negali.
Baltarusijoje liko šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. Rusijos kareivių
Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka paskelbė, kad šiuo metu Baltarusijoje yra dislokuota šiek tiek daugiau nei 4 tūkstančiai Rusijos kareivių. Tai – mažesnis nei per pus skaičius, palyginus su sausio mėnesiu, kai ties siena su Ukraina buvo apie 10 tūkstančių rusų.
Pasak A.Demčenkos, Rusijos kareiviai Baltarusijoje daugiausia dalyvauja pratybose, o kiti jau yra permesti atgal į Rusijos teritoriją, o tada – į fronto liniją.
Per savaitę Ukrainoje žuvo trys lenkų kariai savanoriai
Vos per savaitę priešakinėse linijose Ukrainoje žuvo trys lenkų savanoriai, kovoję Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, pranešė Lenkijos ministro pirmininko biuro vadovas Michalas Dworczykas.
Jis tviteryje parašė, kad šeštadienio rytą Dnipro ligoninėje mirė sunkiai sužeistas lenkų savanoris. „Tragiška savaitė – iš viso žuvo trys už Ukrainą kovoję mūsų tautiečiai", – parašė M. Dworczykas.
Pasak pareigūno, dar vienas sunkiai sužeistas Lenkijos savanoris buvo evakuotas į Kyjivo kliniką.
M. Dworczykas taip pat pranešė, kad sunkiai sužeisto Lenkijos savanorio, prieš kelias dienas su grupe lenkų paramedikų fronte patekusio į apšaudymą, būklė pagerėjo tiek, kad netrukus jis per Lvivą bus išvežtas į Lenkiją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vienas mūšyje žuvusių lenkų savanorių buvo Tarptautinio legiono būrio vadas. Ukrainoje jis buvo nuo praėjusių metų balandžio.
Po mėnesio jo kontraktas turėjo baigtis, jis planavo grįžti į Lenkiją ir pasidalinti su Lenkijos kariuomene Ukrainoje įgyta patirtimi.
Kitas 48 metų savanoris, vardu Pavelas, praėjusį pirmadienį žuvo fronte nuo artilerijos ugnies. Prieš tai jis buvo apdovanotas Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno.
Iki šiol Ukrainoje žuvo keli jos kariuomenėje kovoję Lenkijos piliečiai. 2022 m. liepos pabaigoje žuvo Lenkijos kovotojas Tomaszas Walentekas.
Pernai gruodį žuvo Lenkijos piliečiai Januszas Seremeta, Krzysztofas Tyfelis ir Danielis Styberis.
JAV generolas įvardijo įvykį, kuris pakeis karo Ukrainoje eigą
Lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą etapas bus Ukrainos kariuomenės įvykdytas Krymo išlaisvinimas.
Ukrainos gynėjų sėkmė valstybės rytuose neturės tokio pat strateginio poveikio kaip Krymo pusiasalio išlaisvinimas iš Rusijos okupacijos. Tai interviu "Newsbreak" pareiškė į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas.
"Galite nužudyti kiekvieną rusą 200 kilometrų spinduliu nuo Bachmuto, ir tai nepakeis strateginio rezultato, tačiau išlaisvinsite Krymą ir tada, manau, visiškai pakeisite visą strateginį kontekstą", - sakė B. Hodgesas.
Kartu jis pabrėžia, kad dabar trūksta Ukrainos partnerių, ypač Jungtinių Valstijų, tvirtos pozicijos, kad jie nori, jog Ukraina laimėtų šį karą.
Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos daug padarė Ukrainos kariuomenei teikdamos karinę pagalbą, tačiau dabar reikia aiškaus JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo, kad Jungtinės Valstijos nori, jog Ukraina laimėtų.
"Tačiau trūksta to, kad prezidentas (Džo Baidenas - red. past.), administracija viešai nepasakė: "Mes norime, kad Ukraina laimėtų", - sakė Hodžesas.
Jo nuomone, vengiama pareikšti tokią tvirtą poziciją todėl, kad JAV dar nėra visiškai įsitikinusios karo baigtimi arba bijo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą.
Karas Ukrainoje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams pavyko surengti sėkmingą kontrpuolimą prie Bachmuto, Donecko srityje. Dėl sėkmingų Ukrainos gynėjų veiksmų į šiaurę nuo Bachmuto jiems pavyko atkovoti dalį teritorijos palei greitkelį E40.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visiškas šalies agresorės Rusijos pralaimėjimas kare bus patikimas Ukrainos saugumo garantas ir apsauga nuo naujų agresijų ir krizių.
Priminsime, kad Jungtinė Karalystė ir JAV paskelbė apie nusodrintojo urano amunicijos perdavimą Ukrainai kovai su Rusijos tankais ir šarvuočiais.
Šie ginklai paplitę visame pasaulyje ir nekelia branduolinės grėsmės, kaip teigia šalis agresorė, - sakė Globalistinio centro "Strategija XXI" prezidentas, energetikos ekspertas Mykhaylo Honchar.
Putinas tikriausiai norėjo suteikti Lukašenkai branduolinių ginklų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo politiniam "draugui" Aleksandrui Lukašenkai tikriausiai pažadėjo Baltarusijos teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus dar prieš Rusijos kariams įsiveržiant į Ukrainą.
Tokią išvadą padarė Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Savo naujoje ataskaitoje jie teigia, kad V. Putinas greičiausiai nepakeitė savo planų dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje, tačiau, atsižvelgdamas į invaziją į Ukrainą, nusprendė pasinaudoti situacija ir padarė atitinkamą pranešimą pagal naują informacinę kampaniją, skirtą įbauginti Kijevą ir jo partnerius.
ISW atkreipia dėmesį į tai, kad Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka paprašė V. Putino branduolinių kovinių galvučių dar 2021 m. lapkričio 30 d. - faktiškai likus keliems mėnesiams iki Rusijos kariuomenės invazijos pradžios. Be to, 2022 m. vasarį Baltarusija oficialiai panaikino konstitucinę nuostatą dėl neutralaus šalies statuso branduolinių ginklų turėjimo atžvilgiu.
V. Putinas ruošia Baltarusiją branduoliniam ginklui
Primename, kad kovo 24 d. buvo pranešta, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs perduoti Baltarusijai potencialų branduolinių ginklų nešėją "Iskander".
Diktatorius tai asmeniškai pasakė interviu Rusijos propagandinei žiniasklaidai, pažymėdamas, kad jie yra bendras atsakas Vakarams kartu su A. Lukašenka.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusija Baltarusijoje jau dislokavo 10 lėktuvų, galinčių nešti branduolines galvutes.
Jungtinės Valstijos jau reagavo į šią grėsmę. Kol kas jos laikosi "atsargios" pozicijos dėl V. Putino pareiškimo ir teigia nematančios jokių Rusijos pasirengimo panaudoti branduolinį ginklą požymių.
Tačiau jie patvirtino, kad A. Lukašenka ir V. Putinas aptarė 2022 m. tarp jų įvyksiantį "branduolinį susitarimą".
NATO rengia pratybas prie sienos su Kaliningrado sritimi
Lenkija kartu su NATO surengs karines pratybas prie sienos su Kaliningrado sritimi, praneša Lenkijos leidinys PAP. Jos vyks kovo 27-31 d.
Pratybos, pavadintos "Zalew-2023", vyks netoli Vyslos (Baltijos) nerijos. Jose dalyvaus Lenkijos kariuomenės 16-oji Pomeranijos mechanizuotoji divizija, teritorinės gynybos pajėgos, inžinerinės pajėgos, karinės jūrų pajėgos ir NATO pajėgų bataliono kovinė grupė. Iš viso pratybose dalyvaus 2 500 karių ir apie 500 transporto priemonių.
Pagrindinis pratybų elementas bus treniruotis Lenkijos ir sąjungininkų dalinių, pasitelkus inžinerijos pajėgas, forsuoti Baltijos neriją.
Be to, kariai treniruosis atremti teroristinį išpuolį su įkaitų paėmimu, vykdyti žvalgybą Gdansko įlankos ir Baltijos nerijos rajone, taip pat procedūras teritorijos užteršimo cheminėmis medžiagomis atveju, praneša PAP.
"Zalew-2023" bus didžiausios 2023 m. pratybos, kuriose dalyvaus Šiaurės Atlanto aljansas, sakė 16-osios Pomeranijos mechanizuotosios divizijos referentė Magdalena Kostinska.
Praėjusią savaitę "Politico" pranešė, kad NATO planuoja prie sienos su Rusija perkelti iki 300 tūkst. karių. Taip aljanso vadovai tikisi sustabdyti galimą karo veiksmų išplitimą už Ukrainos ribų.
NATO taip pat pradėjo rengti planą, kaip dalyvauti plataus masto kare. Vasario viduryje aljanso šalių gynybos ministrai parengė politinį vadovą, kuriame įtvirtino reikalavimus sąjungininkams, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ateityje, pranešė agentūra "Bloomberg".
Rusijoje – nerimas dėl Ukrainos kontrpuolimo
Analitikai teigia, kad Rusijoje kyla panika dėl artėjančio Ukrainos kontrpuolimo. Taip pat pažymima, kad vadinamoji „didžioji“ pavasarinė Rusijos Federacijos puolima „artėja prie kulminacijos“, o tai kelia „didelį susirūpinimą“,rašo agentūra unian.net.
Rusijos žiniasklaida ir kariuomenės tinklaraštininkai „su dideliu susirūpinimu“ reaguoja į sulėtėjusį Rusijos kariuomenės veržimąsi į Ukrainą. Be to, okupantų pusėje didėja nerimas dėl vis dažniau pasigirstančių pareiškimų apie Ukrainos puolimą.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai priminė, kad Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas kovo 24 dieną pareiškė, jog Maskva žinojo apie Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimo rengimą. Kartu jis patikino, kad Rusijos generalinis štabas ruošia atsakomąsias priemones.
Tačiau ar tai pavyks okupantams, kyla didelių dvejonių.
„Rusijos karinei vadovybei reikės perkelti daug pajėgų į frontą, kad būtų išvengta kulminacijos arba pradėtų naujas puolimo operacijas. Ir mažai tikėtina, kad tokių pajėgų bus pakankamai, jog galėtų atlikti abi“, – apibendrino analitikai.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad Ukraina kaupia pajėgas ir ruošia turimą techniką kontrpuolimui, kuris gali įvykti balandžio-gegužės mėnesiais.
Specialistai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės tik vieną bandymą atakuoti. Baiminamasi, kad Vakarų sąjungininkams gali neužtekti resursų naujoms didelio masto operacijoms.
V. Zalužnas: kova dėl Bachmuto kontrolės stabilizuojasi
Kova dėl Bachmuto miesto Ukrainos rytuose kontrolės stabilizuojasi. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Tai yra naujausias teigiamas Ukrainos pareigūnų signalas apie jau kurį laiką verdančius mūšius dėl Bachmuto.
Ketvirtadienį Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis tvirtino, kad šiame mieste ir jo apylinkėse besikaunantys Rusijos daliniai yra „išsekę“.
Nors O. Syrskis pažymėjo, kad Maskva neatsisako tikslo užgrobti Bachmutą „bet kokia kaina“, rusai esą netenka savo pajėgumų. „Jau netrukus pasinaudosime šia galimybe, kaip tai padarėme netoli Kijevo, Charkovo, Balaklijos ir Kupjansko“, – kalbėjo pareigūnas, omenyje turėdamas sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą praėjusiais metais.
Anksčiau šį mėnesį Vakarų šalių pareigūnai pareiškė skaičiuojantys, kad nuo pernai vasaros iki šiol Bachmute jau sužeista ar nukauta 20–30 tūkst. Rusijos karių. Maskva ir toliau siekia užvaldyti šį miestą, nors analitikai mano, kad jis neturi didelės strateginės reikšmės.
J. Bidenas: Kinija kol kas nėra perdavusi Rusijai ginklų
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė manantis, kad Kinija kol kas nėra perdavusi Rusijai ginkluotės.
„Pastaruosius tris mėnesius girdžiu, kad Kinija perduos Rusijai reikšmingų ginklų. Jie kol kas to nepadarė.
Tai nereiškia, kad ir nepadarys, tačiau dar nepadarė“, – viešėdamas Kanadoje tvirtino J. Bidenas. Nors jis patikino nenuvertinantis abiejų šalių, prezidentas nurodė, kad pranešimai apie Maskvos ir Pekino suartėjimą veikiausiai buvo „perdėti“.
J. Bidenas kartu pabrėžė Vakarų demokratijų ryšius ir akcentavo šių šalių „susivienijimą“. Valstybės vadovas sakė, kad, remdami Rusijos užpultą Ukrainą, Vakarai išliks vieningi, ir pažadėjo, jog parama Kyjivui tęsis ir ateityje.
JAV prezidentas kalbėjo po to, kai anksčiau šią savaitę Rusijoje su pompastišku oficialiu vizitu lankėsi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Jo viešnagės metu abi šalys pabrėžė savo „specialų ryšį“.
Ukrainos gynėjai numušė rusų sraigtasparnį Mi-24 ir šešis skirtingų tipų dronus.
"Ukrainos aviacija per pastarąją parą sudavė 17 smūgių į okupantų susitelkimo rajonus. Tuo pat metu mūsų gynėjai numušė priešo sraigtasparnį Mi-24 ir šešis įvairių tipų priešo dronus", - savo "Facebook" puslapyje pranešė AFU generalinis štabas.
Tuo tarpu raketiniai ir artilerijos daliniai savo ruožtu smogė dviem vadavietėms, keturioms priešo stovėjimo vietoms, dviem priešlėktuvinių raketų sistemoms, šaudmenų sandėliui, artilerijos daliniui, esančiam ugnies pozicijoje, ir dviem elektroninės kovos stotims.
Taip pat pranešama, kad per praėjusią parą okupantai Ukrainos teritorijoje surengė 50 oro ir 11 raketų smūgių, atliko 75 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į mūsų karių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą apgyvendintose vietovėse, žuvo civiliai gyventojai.
Generalinis štabas pažymi, kad raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė, nes Rusijos okupantai ir toliau taikys teroro taktiką.
Rusijos nuostoliai - AFU Generalinio štabo duomenys
Kaip rašo UNIAN, bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. preliminariai sudaro apie 169 tūkst. 170 karių.
Rusijos Federacija taip pat neteko: Taip pat: 3 tūkst. 574 tankus, 6 tūkst. 921 šarvuotąją kovos mašiną, 2 tūkst. 616 artilerijos sistemų, 511 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.
Socialiniuose tinkluose praneša apie sprogimus Sevastopolyje
YouTube ekrano nuotr.
Laikinai okupuotame Sevastopolyje kovo 24 d. įvyko dar viena ataka. Sprogimai buvo girdimi Omegos įlankos rajone. Apie tai praneša vietos žiniasklaida, remdamasi miesto gyventojų informacija.
"Omegos įlankos rajone įvyko sprogimas, labai garsus", - rašoma vienoje iš Sevastopolio viešinimo lentų. Vietinių gyventojų teigimu, nuo smūginės bangos drebėjo jų namų langai.
Buvęs Luhansko karinės-civilinės administracijos vadovas ir buvęs laikinai okupuotų teritorijų ir perkeltųjų asmenų reikalų ministro pavaduotojas Heorhijus Tuka yra sakęs, kad 2023 m. laikinai okupuoto Krymo teritorijoje gali prasidėti kariniai veiksmai, o diplomatinės galimybės grąžinti pusiasalį yra neįmanomos.
Trūksta ne tik tankų: ženkliai išaugo rusų sužeistųjų mirtingumas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša pastebintis išaugusį sužeistų Rusijos karių mirtingumą. Pasak generalinio štabo, tai lemia kokybiškos medicininės pagalbos trūkumas.
Naujausioje suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad kovo 17–21 dienomis Rusijos kariuomenėje didėjo sužeistų karių mirtingumas. Tai lėmė išaugęs sunkių sužalojimų skaičius ir nekokybiška medicininė pagalba dėl nepakankamai profesionalaus medicinos personalo.
Anot Ukrainos karinės vadovybės, dėl didelių nuostolių fronte rusai nusprendė padidinti lovų skaičių ligoninėse, veikiančiose okupuotoje Luhansko srities teritorijoje.
Visų pirma, Troicko miesto karo ligoninėje buvo padvigubintas lovų skaičius – nuo 200 iki 400. Be to, kovo 17–18 dienomis visi sužeisti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karininkai sraigtasparniais buvo evakuoti į Rusijos teritoriją.
Putinas planuoja ne taiką, jis planuoja naują karą
„Prezidentas Putinas neplanuoja taikos, jis planuoja naują karą. Rusija didina karinės pramonės gamybą ir kreipiasi į autoritarinius režimus, tokius kaip Iranas ar Šiaurės Korėja ir kiti, bandydama gauti daugiau ginklų“, – interviu „The Guardian“ sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Vakarų valstybės turėtų būti pasirengusios ilgą laiką palaikyti Ukrainą ginklais, amunicija ir atsarginėmis dalimis.
Jis pažymėjo, kad pastarojo meto kovos Ukrainoje buvo tokios intensyvios, kad Ukraina vidutiniškai panaudodavo 4–7 tūkst. artilerijos sviedinių per dieną, aplenkdama Vakarų produkcijos tempus. Tuo metu Rusija per dieną panaudodavo apie 20 tūkst. artilerijos sviedinių.
„Dabartinis šaudmenų sunaudojimo lygis yra didesnis nei dabartinis gamybos tempas“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Rusija ieško samdinių karui prieš Ukrainą
Rusija ieško būdų, kaip atkurti puolamuosius pajėgumus, kad galėtų tęsti invazijos karą prieš Ukrainą. Siekdami padengti didelius nuostolius, okupantai planuoja pasitelkti dar daugiau samdinių.
Nacionalinio pasipriešinimo centras pažymi, kad samdinių praradimai nesukelia socialinės įtampos Rusijos visuomenėje.
"Taigi okupantai tikisi pritraukti iki 2 000 samdinių iš Baltarusijos. Kalbame apie apsaugos bendrovės "Guard Service" darbuotojus. Atkreipkite dėmesį, kad "Gard Service" nėra tik privati apsaugos bendrovė.
Ji yra pirmoji tokia Baltarusijoje ir buvo įsteigta specialiu Aleksandro Lukašenkos dekretu 2019 m. "Apsaugininkai" įsikūrę buvusio Baltarusijos specialiųjų pajėgų mokymo centro teritorijoje", - rašoma pranešime.
Pažymima, kad į Rusiją taip pat atvyko apie 100 samdinių iš Angolos. Dėl jų dalyvavimo kare prieš Ukrainą asmeniškai susitarė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą į šią Afrikos šalį.
Rusų pagrobtų Ukrainos vaikų skaičius gali būti didesnis
Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pranešė, kad į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pas savo šeimą sugrįžo 9 metų mergaitė ir 16 metų vaikinas. Pasak D.Lubineco, vaikus iš Rusijos okupuotos teritorijos sugrąžino moteris, kuri anksčiau rusų buvo paimta į nelaisvę.
Ukraina skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Rusiją buvo išvežta daugiau nei 16 tūkst. vaikų.
D.Lubinecas per nacionalinę televiziją paskelbė, kad pastarasis skaičius – tik žinomų vaikų, o tikrasis skaičius gali būti „dešimt ar šimtai tūkstančių“.
V.Zalužnyj patarėjas: Ukraina ruošiasi tokiai kontratakai, kuri nustebins pasaulį
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnyj patarėjas, JAV universiteto Kijeve naujasis prezidentas, Danas Rice'as per interviu nv.ua paskelbė, kad Ukraina ruošiasi tokiai didžiuliai kontratakai, kad ji netgi nustebins pasaulį.
Prestižiškiausią JAV kariuomenės akademiją Vest Pointe baigęs D.Rice'as, kuris dalyvavo operacijose Irake ir Afganistane, teigė, kad Ukraina labai stipriai dirba ties kontrataka, kuri turėtų visiškai perlaužti karo eigą.
J.Prigožinas sušvelnino savo retoriką dėl baimės prarasti savo samdinius Bachmute
„Wagner“ samdinių grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas viešai išsakė keletą teigiamų komentarų apie Rusijos gynybos ministeriją ir netgi pripažino, kad Rusijos armijos daliniai Bilohorivkoje kovoja šalia Čečėnijos vienetų, pastebi JAV esantis Karo studijų institutas (ISW).
ISW analitikai fiksuoja pasikeitusią J.Prigožino retoriką Rusijos gynybos ministerijos atžvilgiu. Tai pastebėta praėjusią parą paskelbtame 23 minučių interviu, kuriame J.Prigožinas išreiškė nerimą dėl galimos Ukrainos kontratakos šalies rytuose.
Analitikai pabrėžė, kad J.Prigožino išsakytos mintys ir pareiškimai, jog Ukraina turi 200 tūkst. rezervų karių, sutelktų ties visa Rytų fronto linija – gerokai perdėtos.
JAV pataria Rusijai dėl panikos, susijusios su nusodrinto urano šaudmenimis
JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby pakomentavo Rusijos reakciją į nusodrinto urano šaudmenų tiekimą Ukrainai.
Jis patarė Rusijai išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos, jei jie baiminasi, kad mūšio lauke į jų tankus pataikys šie sviediniai.
"Šio tipo šaudmenys yra gana paplitę ir naudojami jau dešimtmečius. Manau, kad iš tikrųjų kalbame apie tai, kad Rusija tiesiog nenori, kad Ukraina toliau išvedinėtų jos tankus", - "Ukrinform" citavo Kirby žodžius, pasakytus per brifingą.
Jis pažymėjo, kad nusodrinto urano šaudmenys nekelia radiacijos pavojaus.
"Ir jei rusai iš tiesų turi susirūpinimą ir labai rūpinasi, kad jų tankai išliktų visiškai kovinės parengties, jie gali juos paprasčiausiai išvesti iš Ukrainos atgal į Rusijos Federaciją", - pabrėžė J. Kirby.
Nusodrinti urano sviediniai
Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai nusodrinto urano sviedinius, kurie gali būti naudojami tankų eskadrilėje. Šių šaudmenų naudojimas nėra niekaip reglamentuotas. Be to, nusodrinto urano sviediniai nelaikomi cheminiu ar branduoliniu ginklu.
Karinis ekspertas Sergejus Zgurecas pažymėjo, kad dėl to Rusija pradėjo kelti isteriją, prie kurios prisijungė ir save vadinantis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pasak S. Zgureco, šie šaudmenys yra gana efektyvus būdas kovoti su priešo tankais.
Kariauja nemokamai: dešimtys Rusijos regionų skundžiasi dėl vėluojančių mokėjimų kariuomenei
Vien šį mėnesį mažiausiai 52 Rusijos regionų gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi dėl vėluojančių grynųjų pinigų išmokų Rusijos kariams. Išmokų negauna tiek savanoriai, tiek mobilizuoti ir pagal sutartis tarnaujantys kariai, rašo Rusijos leidinys "Verstka".
Pasak laikraščio, 2022 m. vėlavimus patyrė vos keli žmonės, o dabar vėlavimai yra masiniai.
Mobilizuotų vyrų žmonos laikraščiui pasakojo, kad karinė vadovybė surašo atleidimo dokumentus ir perkelia juos į kitus dalinius.
Tuo pat metu dėl problemų su dokumentais sustabdomos išmokos. Be to, karys gali būti įrašytas į atleidimo iš tarnybos sąrašą, bet neperkeltas į kitą dalinį. Vienu iš atvejų, pasak moters, išmokos buvo nutrauktos sausio mėnesį, o kitu atveju - nuo vasario mėnesio.
Kiek mokama Rusijos kariams
Pagalbos Rusijos kariams organizacijos, Karių motinų komitetų sąjungos, vadovė Valentina Melnikova sakė, kad sutartininkams, mobilizuotiems kariams ir savanoriams mokama nuo 195 000 rublių per mėnesį.
Anksčiau panašias sumas nurodydavo ir Ukrainoje paimti į nelaisvę "vagneriai". Vienas iš jų pasakojo, kad už apmokymus jiems buvo pažadėta mokėti 100 tūkst. rublių, o už dalyvavimą mūšiuose - 200 tūkst. rublių. Šis samdinys taip pat skundėsi, kad jokie mokėjimai nebuvo atliekami. Pasak jo, atlyginimus gaudavo tik instruktoriai.
CNN: JAV siunčia "Patriot" į Ukrainą greičiau nei planuota
Priešraketinės gynybos sistemos "Patriot" Ukrainoje bus dislokuotos greičiau, nei planuota iš pradžių, praneša CNN, remdamasi Pentagono pareiškimu.
Artimiausiomis dienomis Ukrainos kariškiai baigs mokymus apie šias sistemas JAV. Kursų laikas gerokai paspartėjo dėl to, kad ukrainiečiai turi bazinių žinių apie priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Paskui kariai vyks į Europą, kur bus papildomai apmokyti dirbti su dviem "Patriot" sistemomis - JAV ir Nyderlandų-Vokietijos, kurios artimiausiomis savaitėmis bus dislokuotos Ukrainoje.
JAV analitikai: teroristinė organizacija „Wagner“ artimiausiomis savaitėmis neteks daugumos užverbuotų „zekų“
Privati karinė bendrovė „Wagner“ netrukus gali netekti daugumos gyvų užverbuotų kalinių. Jų sutartys baigiasi, todėl samdiniai gali palikti teroristinės organizacijos gretas.
JK Gynybos departamentas mano, kad Jevgenijus Prigožinas tesės savo pažadą ir po šešių mėnesių tarnybos paleis rusų kalinius, kurie buvo užverbuoti 2022 metų rudenį.
V. Zelenskis: toliaregiškiausios Rusijos žiurkės pradeda migruoti iš Krymo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina laimės didvyrišką mūšį dėl Donbaso, konfrontaciją pietuose ir susigrąžins Krymą.
Kaip vakaro vaizdo žinutėje prisiminė Ukrainos prezidentas, šiandien Ukraina pradėjo švęsti pirmųjų pergalingų plataus masto mūšių metines – mūšius šiaurės Ukrainoje, vedančius į okupantų iš Rusijos pabėgimą.
„Būtent pernai kovo 21 dieną baigėsi mūšis dėl Moščuno – mažo kaimelio Kijevo srityje, kuris tapo pirmuoju dideliu mūsų valstybės žingsniu link pergalės šiame kare. Tokių žingsnių būta ir kitų. Mūšis dėl Gostomelio. Mūšiai dėl Irpinės. Kova Černigovo ir Sumų srityse. Mūšis dėl Serpentino. Įnirtinga konfrontacija Ukrainos pietuose ir mūsų unikali gynybinė operacija, grąžinusi Charkovo sričiai laisvę“, – sakė jis.
Kinija ir Rusija sutaria, kad branduolinis karas „niekada neturi būti pradėtas
“Rusija ir Kinija sutaria, kad branduolinis karas „niekada“ neturi įvykti, tai sakoma antradienį prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje.
„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje.
Okupuotame Mariupolyje vėl nugriaudėjo sprogimas
Rusų okupuotame Mariupolyje antradienį nugriaudėjo sprogimas, po jo į orą pakilo okupantų sraigtasparnis.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Jis taip pat paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.
„Vėl sraigtasparnis padangėje po nugriaudėjusio sprogimo. Ar kažkas atsitiko, ar šiaip sutapimas?“ – parašė P. Andriuščenka.
Ataskaita: tik septynios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP
Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“.
Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).
Gynybai mažiausiai išleido Ispanija (1,09 proc.), Belgija (1,18 proc.), Slovėnija (1,26 proc.) ir Kanada (1,29 proc.).
Žiniasklaida: nuo karo pradžios Kinija pardavė Rusijai bepiločių orlaivių už 12 mln. JAV dolerių
Pasak JAV dienraščio „The New York Times“, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kinija pasiuntė Rusijai daugiau nei 12 mln. JAV dolerių vertės dronų, pranešė „Ukrinform“. Tai rodo, kad abi šalys patyliukais bendradarbiauja.
Iš viso nuo invazijos pradžios beveik 70 Kinijos eksportuotojų pardavė Rusijai 26-ių skirtingų prekės ženklų Kinijos dronų.
Pasak leidinio, žinomiausios pasaulyje dronų gamintojos DJI ir daugybės mažesnių įmonių įvairių gaminių siuntos dažnai buvo pristatomos trumpalaikių tarpininkų ir eksportuotojų.
Ukrainos žvalgybos tarnyba atskleidė Rusijos kariuomenės būklę
Rusija tęsia paslėptą mobilizaciją, tačiau mobilizuotų karių moralė yra žemo lygio.
Tai informacinio teletilto eteryje sakė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas. "Jei kalbėsime apie padėtį kariuomenėje, tai, kad Rusijoje tęsiasi slapta mobilizacija ir rengiamasi tolesniems mobilizaciniams veiksmams, rodo, kad net ir įvykdytos mobilizacijos nepakanka, kariuomenė nėra efektyvi, nėra tinkamai aprūpinta, apmokyta, ir tai liudija didžiuliai nuostoliai mūšio lauke", - sakė jis.
Mobilizacija Rusijoje - naujausios žinios
2022 m. rugsėjį V. Putinas paskelbė apie Rusijos karių mobilizaciją į atsargą. Jau lapkritį jis paskelbė, kad ji neva baigta.
Šių metų sausio pabaigoje Rusijos prezidento atstovas spaudai D. Peskovas pareiškė, kad dalinė mobilizacija galioja, nes ji apima ne tik karinę tarnybą, bet ir priemones, reikalingas karinio aparato užduotims užtikrinti.
Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Pavelas Čikovas neseniai pranešė, kad mažiausiai 35 regionai pradėjo aktyviai siųsti šaukimus.
Žiniasklaidos duomenimis, Rusijos vadovybė planuoja į kariuomenę priimti dar 400 000 sutartininkų.
Kryme sunaikintos Rusijai itin svarbios „Kalibr“ raketos
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktoratas pranešė, kad Krymo srityje esančiame Džankojaus mieste nugriaudėjęs sprogimas sunaikino rusiškas „Kalibr“ raketas, kurios buvo gabenamos traukiniu.
Anksčiau buvo pranešta, kad Džankojaus mieste užfiksuotas sprogimas.
Ukrainos kariuomenės žvalgyba tuomet „Telegram“ kanale paskelbė, kad vyksta Rusijos demilitarizacija ir Krymas ruošiamas išvadavimui.
Iš JAV – aiškus Xi Jinpingo vizito Maskvoje vertinimas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas Maskvoje rodo, kad Pekinas yra pasiruošęs suteikti „diplomatinę priedangą“ Rusijos žiaurumams Ukrainoje.
Xi Jinpingas Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu. Tai – pirmasis jo vizitas į Rusiją nuo 2019 metų. Per vizitą Xi paskelbė, kad Pekinas ir Maskva „turi panašius tikslus“ ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog „Rusijos žmonės ir toliau stipriai palaikys V.Putiną“.
ISW: Rusijos viršūnės nežino, kaip apibrėžti „Wagner“ vaidmenį
JAV esantis Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad nors „Wagner“ samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas atvirai nesutaria su Rusijos gynybos ministerija, jam pavyksta išlaikyti savo įtaką ir politinį svorį regione.
Pabrėžiama, kad Krasnodaro krašte atsirado pareigūnų, kurie bandė atsiriboti nuo „Wagner“ ir nesilaikyti susitarimo laidoti samdinius, tačiau J.Prigožinas pasinaudojo savo politine įtaka ir privertė vietos politikus persigalvoti.
Ukraina iš Norvegijos gavo tankus "Leopard 2"
Norvegija perdavė Ukrainai aštuonis tankus "Leopard 2" ir keturias pagalbines transporto priemones. Be to, šalis skiria lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims.
Norvegijos gynybos ministerija taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip Norvegija perduoda karinę įrangą Ukrainai. Pažymima, kad šalis nusprendė prisijungti prie tankų perdavimo Ukrainai sausio 26 d.
"Netrukus buvo nuspręsta, kad Norvegija Ukrainai perduos aštuonis tankus "Leopard 2" ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Tankai jau sumontuoti, o Lenkijoje, globojant ES, vyksta mokymai", - sakoma pranešime.
Karas Ukrainoje: ES ir JAV skelbia apie didžiulę paramą aprūpinant Kijevą amunicija
Lenkija ir Slovakija paskelbė nusiųsiančios Ukrainai naikintuvų „MiG-29“. Pirmoji tokį sprendimą priėmė Varšuva – ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad artimiausiomis dienomis perduos Rusijos užpultai Ukrainai keturis „MiG-29“ modelio naikintuvus, o dar keliolika nusiųs, kai šie bus suremontuoti ir paruošti perdavimui.
Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris penktadienį nurodė, kad Bratislava Ukrainai nusiųs 13 karo lėktuvų „MiG-29
Karščiausias mūšių taškas šiuo metu yra rytinėje Donecko srityje esantis Bachmutas. Pirmadienį Ukrainos kariuomenė ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“ pranešė, kad vyksta įnirtingos kovos dėl miesto centro kontrolės.
O. Danilovas paneigė informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos karių
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ paneigė anksčiau JAV leidinyje „Politico“ paskelbtą informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos karių.
UNIAN: Šiaurės Makedonija perduoda Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, bet yra niuansų
Šiaurės Makedonija pranešė perduodanti Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, tačiau skrydžiams jie netinkami. Šie orlaiviai gali būti naudojami tik atsarginėms dalims.
Kaip praneša UNIAN, remdamasi portalu „Janes“, sprendimą perduoti Ukrainai atakos lėktuvus patvirtino Šiaurės Makedonijos gynybos ministrė Slavianka Petrovska.
UNIAN primena, kad kovo 14 d. Šiaurės Makedonijos vyriausybė aprobavo naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, bet jo detalės kol kas neskelbiamos.
Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija pažadėjo perduoti Ukrainai 13 naikintuvų MiG-29, o Lenkija – keturis.
O. Danilovas: praėjusių metų vasario 24-ąją Ukrainos vadovybė sumaišė kortas ne tik V. Putinui
Ne tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo suinteresuotas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyktų iš šalies 2022 metų vasario 24 d.
Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Mes išanalizavome visas strategijas, priimtas Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, taip pat įvairiose institucijose laikotarpiui iki 2040 metų. Ir ten buvo vienas mums labai nemalonus dalykas, į kurį atkreipėme dėmesį. Mus, Ukrainą, jie priskyrė vadinamajam Eurazijos regionui.
Tai 12 šalių, likusių posovietinėje teritorijoje – jie mus apibūdino kaip Euraziją. Bet mes neturime nieko bendra su Azija, mes esame Europa“, – pabrėžė O. Danilovas.
Pasak jo, „Ukraina 2022 metų vasario 24 dieną daugeliui sumaišė kortas, nes ne tik Putinas buvo suinteresuotas, kad V. Zelenskis paliktų mūsų šalį“.
Vengrija atsisako prisidėti prie šaudmenų pirkimo Ukrainai finansavimo
Vengrija nedalyvaus realizuojant Europos Sąjungos sprendimą kartu finansuoti Ukrainai skirtų šaudmenų pirkimą.
Kaip praneša portalas „Index“, tai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.
Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, ES darbotvarkėje yra keli pasiūlymai, kaip didinti ginkluotės tiekimą Ukrainai. Pagal vieną iš jų, jei Bendrijos šalis tiekia šaudmenis Ukrainai iš savo atsargų, tai jų tiekimas bus finansuojamas iš bendro 1 mlrd. eurų biudžeto.
VE.lt, The Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net inf.
