Kiek žvaigždžių sprogsta šiuo metu – mokslininkai atskleidė supernovų dažnį visatoje

Supernovomis vadinama masyvių žvaigždžių, kurių masė yra mažiausiai aštuonis kartus didesnė už Saulės masę, gyvenimo pabaiga. 

Šiuo metu žvaigždė nustoja palaikyti termobranduolines reakcijas branduolyje ir žlunga, išmesdama išorinius apvalkalus. 

Dėl to lieka super tankus branduolys – neutroninė žvaigždė arba, kai kuriais atvejais, susidaro juodoji skylė.

Be savo destruktyvios jėgos, supernovos vaidina svarbų vaidmenį materijos formavimosi procese. 

Būtent tokiuose sprogimuose susidaro daugelis sunkiųjų elementų, įskaitant auksą, sidabrą, uraną, t. y. planetų ir biologinių organizmų statybiniai blokai.

Norėdami įvertinti supernovų skaičių visatoje, mokslininkai rėmėsi dviem parametrais: galaktikų skaičiumi ir vidutiniu sprogimų dažniu vienoje galaktikoje. 

Pagal įvairius vertinimus, galaktikų skaičius gali svyruoti nuo 200 milijardų iki dviejų trilijonų.

Paskutinis skaičius yra mokslininkų ginčų objektas, nes stebimas visatos ryškumas nepatvirtina tokio skaičiaus šviečiančių objektų buvimo.

Kalbant apie supernovų dažnį, mūsų galaktikoje, pagal skaičiavimus, per šimtmetį įvyksta viena ar dvi supernovos. 

Jei Paukščių Taką laikysime etalonu ir ekstrapoliuosime duomenis dviem trilijonams galaktikų, gauname, kad kiekvieną sekundę sprogsta iki 1270 žvaigždžių. 

Pagal konservatyvesnius skaičiavimus – esant 200 milijardų galaktikų ir mažesniam aktyvumui – skaičius gali sumažėti iki 13 sprogimų per sekundę.

Net ir esant mažiausiam skaičiui, tai įspūdingas skaičius, ypač atsižvelgiant į tai, kad supernovos ilgą laiką buvo laikomos retu reiškiniu. 

Jų stebėjimas kitose galaktikose yra sudėtingas dėl atstumo ir dulkių debesų, todėl astronomai priversti naudoti papildomus metodus: nuo tam tikrų radioaktyviųjų elementų spinduliavimo analizės iki neutrinų – dalelių, kurios beveik nesąveikauja su materija, bet atsiranda supernovos sprogimo metu – registravimo.

Mokslininkai pabrėžia: nepaisant savo destruktyvaus pobūdžio, šie sprogimai yra gyvybiškai svarbūs visatos evoliucijai. 

Būtent jie praturtina tarpžvaigždinę erdvę sunkiaisiais elementais ir pradeda naujų žvaigždžių sistemų formavimosi procesus. 

Taigi, kiekvienas sprogimas yra ne tik žvaigždės gyvenimo pabaiga, bet ir naujų kosminės gimimo ciklų pradžia.