Mirti lengviau nei gyventi: jauna mergina pasakojo apie savo gyvenimą po sprogimo Kramatorske

Balandžio 8 d. Kramatorsko geležinkelio stotyje laukdama evakuacijos Anastasija Šestopal nukentėjo nuo Rusijos apšaudymo, dėl kurio neteko kojos, - skelbia unian.net.

Apie savo gyvenimą po tos tragiškos dienos ji papasakojo radijui "Donbass.Realii".

Kijevo nacionalinio pedagoginio universiteto studentė Anastasija Šestopal 13 metų profesionaliai šoko ir svajojo tapti aktore viename iš Lvovo universitetų.

Dabar Anastasija gydoma Vokietijoje.

Anastasija nusprendė vykti į Dnieprą, kai dėl nuolatinio miesto apšaudymo pasilikti tapo pavojinga.

Ji rado vežėją iš Kramatorsko. Anastasijos šeima iki paskutinės akimirkos nenorėjo išvykti iš namų, todėl ji išvyko be šeimos.

Tuo metu, kai įvyko sprogimas, mergina skaitė knygą ant suoliuko prie geležinkelio stoties, bet netrukus smūgio banga parbloškė ją ant žemės.

"Po pirmojo sprogimo supratau, kad jei bus antrasis, mano šansai išgyventi bus minimalūs.

Tuoj pat išgirdau antrą sprogimą.

Tada bijojau, kad kairioji koja nukris tą pačią akimirką, kai gelbėtojai mane pakels.

Ji buvo sunkiai sužeista", - prisimena mergina.

Pasak Anastasijos, ji šaukėsi pagalbos, bet niekas iš minios nedrįso prieiti.

Praėjus maždaug 10 minučių po apšaudymo, atvyko gelbėtojai. Vienas iš jų sušuko: "Sunkiai sužeista mergina".

Pati Anastasija stengėsi nežiūrėti į tai, kas nutiko kitiems, nes bijojo prarasti sąmonę.

"Netrukus atvyko gelbėtojai ir neštuvais nunešė mane į stotį.

Vis dar esu šokiruota, kad man pavyko išgyventi, nes buvau netekusi daug kraujo.

Viskas buvo kaip filmuose.

Vienintelis dalykas, kurį aiškiai atsimenu, yra tai, kad gulėjau dideliame kraujo klane.

Greitosios pagalbos automobilyje sugebėjau pasakyti artimiesiems, kad važiuoju į ligoninę.

Po operacijos mane ištiko koma", - pasakojo mergina.

Anastasijos artimiesiems nebuvo suteikta jokių garantijų, kad ji išgyvens.

Dėl apšaudymo jai buvo atliktos septynios operacijos.

Tačiau kairės kojos išgelbėti nepavyko.

"Jie bandė išsaugoti mano koją.

Mano mama vis klausinėjo gydytojų, ar galėsiu vaikščioti.

Jie liepė man melstis, kad apskritai išgyvenčiau.

Prisimenu, kaip maldavau gydytojus išgelbėti mano koją, prašiau padaryti viską, kas įmanoma.

Tačiau būnant palatoje man pasidarė vis blogiau, todėl slaugytoja iškvietė gydytojus.

Tą patį vakarą man buvo atlikta skubi operacija.

Kai atsipeikėjau, pamačiau, kad kojos nebėra, - pasakojo Anastasija.

Gyvenimas padalytas į "prieš" ir "po"

Dabar mergina yra Vokietijos Eseno mieste. Čia ji toliau mokosi, sportuoja ir jau priprato prie protezo.

"Mano gyvenimas buvo padalytas į "prieš" ir "po". Dabar esu visai kita Nastia. 

Nesupratau, kaip gyvensiu su viena koja.

Visą gyvenimą šokau ir vedžiau aktyvų gyvenimo būdą. Kaip bus dabar?

Tada po truputį pradėjau stotis ant kojų ir bandyti viską daryti savarankiškai.

Supratau, kiek daug dalykų galiu atlikti net ir ant vienos kojos."

"Dabar vedu savo tinklaraštį. Taip pat pradėjau užsiimti tuo, kuo visada norėjau užsiimti - vokalu.

Svajodavau apie tai, bet kažkodėl niekada nedrįsau pradėti.

O dabar atėjo akimirka, kai vidinės nuostatos nustojo veikti ir darau tik tai, kas man patinka.

Mokausi anglų ir vokiečių kalbų, užsiimu pilatesu ir bandau susigrąžinti aktyvų gyvenimą.

Esu įsitikinusi, kad daug lengviau mirti nei gyventi toliau.

Žmonės, kurie išgyvena tokias situacijas, tampa labai stiprūs", - aiškino Anastasija.

Pastarąjį mėnesį ji treniravosi vaikščioti su protezu.

Kineziterapeutai, pasak Anastasijos, stebisi jos greita reabilitacija. Į tai ji juokaudama atsako, kad, deja, dar neišmoko šokti.

"Kai pradėjau nešioti protezą, pasijutau taip, tarsi stovėčiau ant dviejų kojų. 

Mėgstu eksperimentuoti, todėl vakar užsidėjau kelnes ant šio protezo. Ir atrodė, kad išoriškai niekas nepasikeitė. 

Kai pirmą kartą išėjau į gatvę, atrodė, kad į mane žiūri visi.

Dabar suprantu, kad žmonės tikrai atkreips dėmesį, nes turiu didelę metalinę koją", - dalijosi mergina.

Pasibaigus reabilitacijos kursui Anastasija planuoja grįžti į Ukrainą. Čia jos laukia šeima, draugai ir studentiškas gyvenimas.

"Žinoma, planuoju grįžti į Kijevą. Turiu daug naujų planų ir tikslų, visi manęs laukia.

Žinau, kad negaliu grįžti į ankstesnį gyvenimą.

Tačiau visada galiu rasti ką nors naujo, kas man bus taip pat gerai.

Svarbiausia, kad gyvenu - ir kad nenustosiu vertinti turėdama dvi ar vieną koją", - užbaigė ji.

Smūgis Kramatorsko geležinkelio stotyje

Balandžio 8 d. okupantai į Kramatorsko geležinkelio stotį paleido raketą "Točka-U".

Apšaudymo metu ten buvo apie 4 000 žmonių, nes tęsėsi gyventojų evakuacija į saugesnes Ukrainos vietoves.

Per priešo apšaudymą žuvo 61 žmogus ir 121 buvo sužeistas.  

Smūgiai buvo suduoti iš Šachtarsko arba Starobeševo, kurie nuo 2014 m. yra okupuoti.

kramatorskas

kramatorskas

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai
Sidebar placeholder