Reuters: Vakarų sankcijos rimtai žlugdo Rusijos ekonomiką

Panikos apimtas Vladimiras Putinas slepia visą katastrofos mastą ir nuo Rusijos piliečių, ir nuo pasaulio, svarbiausius bankininkystės ir finansų duomenis paskelbdamas valstybės paslaptimi, o tai prieštarauja Maskvos teiginiams, kad Vakarų sankcijos daro nedidelį poveikį.

Kijevo ekonomikos mokyklos instituto atliktas tyrimas rodo, kad V. Putino imtasi skubių priemonių, kurios tik trumpalaikėje perspektyvoje "užglaistė įtrūkimus", o Rusijai gresia dešimtmetis bėdų, kol jos ekonomika grįš į prieš invaziją buvusį lygį.

Remdamasis TVF, Pasaulio banko, Tarptautinės energetikos agentūros ir Rusijos centrinio banko duomenimis, KSE institutas nupiešė niūrų Rusijos ateities vaizdą, kuris sutampa su praėjusio mėnesio Jeilio instituto ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusija pralaimi ekonominį karą su Vakarais.

Vladimiras Putinas desperatiškai bando nuslėpti didėjančią ekonomikos krizę, baimindamasis pilietinių neramumų, teigiama Kijevo ekonomikos mokyklos analitinio centro ataskaitoje.

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po to, kai ši vasario pabaigoje pasiuntė savo karius į Ukrainą, iš pradžių sukėlė jos ekonomikos nuosmukį, o praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija pirmą kartą per daugiau kaip 100 metų neįvykdė savo užsienio skolos įsipareigojimų.

Gegužės mėn. ES vadovai susitarė iki metų pabaigos įvesti embargą didžiajai daliai Rusijos importuojamos naftos, o daugiau kaip 1 000 Vakarų bendrovių pasitraukė iš Rusijos.

Sankcijos taip pat buvo pritaikytos keliems asmenims iš Rusijos oligarchų elito.

Atsakydamas į sankcijas Kremlius padidino palūkanų normas ir pareikalavo, kad "nedraugiškos" šalys už rusiškas dujas mokėtų rubliais, taip bandydamas sustiprinti valiutą.

Tačiau, remdamasi TVF, KSE ataskaitoje teigė, kad 2022 m. nedarbas Rusijoje turėtų siekti 9,3 proc., o tai reikštų, kad nuo metų pradžios darbo neteko 3,8 mln. žmonių.

Invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 d.

Rusijos strateginių tyrimų centro atliktame tyrime teigiama, kad 2022 m. 63 proc. regionų Rusijoje numatomas "žymus nedarbo padidėjimas", o labiausiai nukentės pagrindinės pramonės šakos.

Penkios didžiausios pramonės šakos, kurioms daromas poveikis pagal numatomą darbo vietų skaičiaus sumažėjimą, yra šios - transportas ir logistika, automobilių pramonė, didmeninė ir elektroninė prekyba, medienos pramonė ir medienos gaminiai, - sakoma KSE ataskaitoje.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijoje žlugo realusis darbo užmokestis, ir teigiama, kad paskutinį kartą rusai labiau nuskurdo 2015 m. - po V. Putino įvykdytos Krymo aneksijos ir ankstesnių Vakarų sankcijų įvedimo.

V. Putino susidorojimas su disidentais ir blogėjanti ekonominė padėtis taip pat lėmė protų nutekėjimą - tūkstančiai rusų bėga iš savo šalies po to, kai kariuomenė užpuolė kaimyninę Ukrainą.

Kaip vieną iš pavyzdžių KSE ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos pareigūnai pripažino, jog protų nutekėjimas vyksta IT sektoriuje, kuriame šiuo metu trūksta apie 170 000 reikalingų darbuotojų.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad Rusijoje sumažėjo pajamos iš naftos ir dujų.

"Nugalėtojų antraštės, kuriose teigiama, kad Rusijos ekonomika atsigavo, paprasčiausiai neatitinka tikrovės", - teigiama ataskaitoje. 

Jeilio ataskaitoje, siekiant parengti ekonominę analizę, kurioje vertinama V. Putino ekonomikos būklė ir ateities perspektyvos, remtasi dažnais vartotojų duomenimis, tarpkanaliniais patikrinimais, Rusijos tarptautinės prekybos partnerių pranešimais ir sudėtingais laivybos duomenimis. 

Vertinime smarkiai nukentėjo visi Rusijos ekonomikos sektoriai - sumažėjo tiek importas, tiek eksportas, o jos sąjungininkai nepadeda, o kai kuriais atvejais aktyviai tuo naudojasi.

Tuomet Kremliaus pareigūnams tektų rinktis, ar leisti rubliui silpnėti ir taip didinti infliaciją bei mažinti pajamas, ar dar labiau sugriežtinti ekonominę politiką, kad palaikytų rublio kursą.

Tai sulėtintų ekonomikos augimą.

Bet kuriuo atveju, - teigiama ataskaitoje, - Rusijos ekonomika smarkiai susilpnės - poveikis bus panašus į 2009, 2014 ir 2019 m. krizių lygį, o tai susilpnins V. Putino galimybes toliau kariauti.

Siekdamas toliau remti savo karo veiksmus silpnėjant ekonomikai, V. Putinas jau buvo priverstas mažinti vyriausybės išlaidas keliuose sektoriuose, įskaitant sveikatos apsaugą ir aplinkosaugą.

Rusijos finansų ministras "pasiūlė 2023 m. atsisakyti daugiau kaip 500 mlrd. rublių (~8,2 mlrd. JAV dolerių) biudžeto išlaidų iš valstybinių programų ir neprograminių sričių", tuo pat metu vis dar nepaprastai didindamas išlaidas gynybai.

Ataskaitoje teigiama: "Aukštosios ekonomikos mokyklos balandžio 22 d. duomenimis, sparčiausiai augo išlaidos krašto gynybai (2,5 karto), 55 proc. padidėjo išlaidos nacionalinei ekonomikai ir socialinei politikai, o išlaidos aplinkos apsaugai (28 proc.) ir sveikatos apsaugai (30 proc.) sumažėjo".

Nuotraukoje: Vakarų kompanija patvirtino pasitraukianti iš Rusijos, prasidėjus karui

Jei šios pajamos sumažės žemiau kritinės ribos - maždaug 150 mlrd. JAV dolerių per metus, ekonomikai reikės "plačiai naudoti tarptautinius rezervus ir (arba) iš esmės koreguoti rublio kursą", teigiama ataskaitoje.

Apskritai karas Ukrainoje turėjo neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai - prognozuojama, kad 2022 m. Rusijos BVP sumažės 9,5 proc.

Šis scenarijus yra gerokai geresnis nei karo pradžioje skelbtos prognozės, pagal kurias Rusijos BVP galėjo susitraukti iki 30-50 proc.

Šios prognozės buvo grindžiamos tuo, kad Maskvos pajamos iš naftos ir dujų eksporto smarkiau sumažės.

'Kadangi nepasitvirtino pirminės prielaidos, kad Vakarai taikys greitas ir žalingas sankcijas prekybai su Rusija, analitikai Rusijoje ir tarptautinėse organizacijose persvarstė susitraukimo prognozes, nurodydami mažesnius skaičius', - sakoma pranešime. 

Nepaisant to, kad situacija Rusijoje nėra tokia bloga, kaip tikėtasi iš pradžių, "S&P Global Market Intelligence" prognozavo, kad gali prireikti iki dešimties metų, kol Rusijos ekonomika visiškai atsigaus iki 2021 m. lygio.

Tokią pačią prognozę pateikė ir "Sberbank" - Rusijos bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, - vadovas.

Kita problema, su kuria Rusijos ekonomika susidurs artimiausiais metais, yra didėjanti jos priklausomybė nuo naftos ir dujų.

KSE teigia, kad daugiau nei pusė Rusijos ekonomikos priklauso nuo iškastinio kuro, kurio daugelis šalių įsipareigojo atsisakyti.

Kelios Europos šalys, reaguodamos į karą, taip pat siekia nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl ilgainiui Maskvos pajamos iš dujų dar labiau sumažės.

Tuo tarpu Rusijai toliau gelbstint savo ekonomiką, jos nacionalinės atsargos smarkiai sumažėjo.

KSE ataskaitoje teigiama, kad "liepos 22 d. RF tarptautinės atsargos sumažėjo nuo istoriškai didžiausio 643,2 mlrd. dolerių lygio iki 572,1 mlrd. dolerių", t. y. 11 proc.

Prie to prisidėjo ir tai, kad maždaug pusę Rusijos centrinio banko atsargų (300 mlrd. svarų sterlingų) įšaldė Ukrainos sąjungininkai, todėl Kremlius negali jomis pasinaudoti, kad paremtų savo vargstančią ekonomiką.

Be to, gilėjant krizei, KSE teigė, kad Rusijos bankų sektorius tampa vis neskaidresnis, taip bandant išvengti pilietinių neramumų ir bankų masinio atsiėmimo.

Nuo balandžio 22 d. Rusijos bankams leista neatskleisti savo tarpinių ir metinių finansinių ataskaitų. Tai tęsis ne anksčiau kaip iki rugsėjo 22 d.

Gegužės 1 d. V. Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį bankams dalytis slapta bankų informacija su "nedraugiškomis" šalimis. Liepos 14 d. jis pasirašė kitą įstatymą, leidžiantį slėpti informaciją, susijusią su tarptautinių atsargų verte ir struktūra.

Tačiau, nepaisant Putino pastangų nuslėpti krizę, atrodo, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį rusai vis tiek atsiėmė dideles grynųjų pinigų sumas, o tai rodo, kad piliečiai vis labiau nerimauja.

KSE ataskaitoje teigiama: Per 22 m. I pusmetį fizinių asmenų indėlių atsargos Rusijos bankų sistemoje sumažėjo 1,3 trln rublių (~21,6 mlrd. JAV dolerių), arba 3,8 %, ir birželio mėn. sudarė 32,9 trln rublių.

Tuo pat metu Rusijos piliečiams suteiktų paskolų apimtis beveik nepasikeitė ir išliko maždaug 25,5 trln rublių lygio. Rusijos gyventojai pradėjo atsiimti pinigus iš bankų sąskaitų.

Dar neaišku, ar Rusijai pavyks atlaikyti krizę. Artėjant žiemai baiminamasi, kad Ukrainos sąjungininkės gali pradėti gūžtis nuo savo pačių ekonominio spaudimo, ypač dėl to, kad brangsta dujos ir nafta, kai žmonėms reikia šildyti namus.

Europa jau dabar patiria pragyvenimo išlaidų krizę, kuri tik didės, nes dienos darosi vis šaltesnės ir trumpesnės.

Tačiau, kadangi rublis ir toliau patiria spaudimą, silpnėja Rusijos galimybės vykdyti žiaurų karą Ukrainoje.

Jei Europa apskritai nustos pirkti rusiškas dujas, KSE teigia, kad Maskvos kampanija taps netvari.

Maskva įžūliai tikėjosi per kelias dienas užimti Kijevą.

 Vietoj to V. Putino pajėgos atsidūrė užsitęsusiame konflikte su nuožmiu Ukrainos pasipriešinimu, kuriame, kaip prognozuojama, žuvusių rusų karių skaičius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių.

Analitikai taip pat teigia, kad Rusija prarado daugiau kaip 5 000 karinės įrangos vienetų, įskaitant tankus, transporto priemones, artileriją, lėktuvus ir jūrų laivus.

Neseniai Ukrainos arsenalą papildžius JAV pagamintomis raketų sistemomis HIMARS, kai kuriuose regionuose Kijevas netgi pradėjo keisti situaciją.

Antradienio popietę Rusijos pažeidžiamumas atsiskleidė, kai keli mirtini sprogimai sudrebino karinę oro pajėgų bazę Kryme, į dangų pakilo grėsmingas grybo debesis ir iš netoliese esančių paplūdimių išbėgo degintis mėgstantys žmonės. 

Dar vienas ženklas, kad Rusijos pramonė tampa beviltiška, - Rusijos oro linijos, įskaitant valstybės kontroliuojamą "Aeroflot", išardė lėktuvus, kad užsitikrintų atsargines dalis, kurių nebegali įsigyti užsienyje dėl Vakarų sankcijų, šią savaitę naujienų agentūrai "Reuters" sakė keturi pramonės šaltiniai.

Šių veiksmų imtasi atsižvelgiant į Rusijos vyriausybės birželio mėn. pateiktą patarimą oro transporto bendrovėms naudoti kai kuriuos lėktuvus dalims, kad būtų užtikrinta, jog likusieji užsienyje pagaminti lėktuvai galės skraidyti bent iki 2025 m.

Aviacijos ekspertai teigė, kad Rusijos oro linijų bendrovės greičiausiai pradės imti dalis iš savo lėktuvų, kad išlaikytų jų tinkamumą skraidyti, tačiau tai pirmieji išsamūs pavyzdžiai.

Vienas su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis teigė, kad šiuo metu mažiausiai vienas Rusijoje pagamintas lėktuvas "Sukhoi Superjet 100" ir "Airbus A350", kuriuos eksploatuoja "Aeroflot", yra įšaldyti ir išmontuojami.

Šaltinis nesutiko būti įvardytas.

Pasak šaltinio, "Airbus A350" yra beveik naujas.

Didžiąją Rusijos orlaivių parko dalį sudaro vakarietiški keleiviniai lėktuvai.

Įranga buvo paimta iš poros "Aeroflot" lėktuvų "Boeing 737" ir "Airbus A320", nes vežėjui reikia daugiau šių modelių atsarginių dalių kitiems "Boeing 737" ir "Airbus A320" lėktuvams, sakė šaltinis.

Rusijos transporto ministerija ir "Aeroflot" neatsakė į "Reuters" prašymus pateikti komentarus.

Nuo bolševikų iki Putino: Rusijos įsipareigojimų nevykdymo istorija 

1918 m. sovietų revoliucionierius Leonas Trockis Vakarų kreditoriams, sunerimusiems dėl to, kad bolševikai atsisakė Rusijos užsienio skolos, sakė: "Ponai, jūs buvote įspėti".

Jis priminė jiems, kad caro laikų skolų atsisakymas buvo pagrindinis nepavykusio 1905 m. sukilimo manifestas.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui Rusija atsidūrė ant dar vieno įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, tačiau šį kartą įspėjimo nebuvo.

Mažai kas tikėjosi, kad Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą sukels tokią aršią Vakarų reakciją, kuri beveik atkirto Rusiją nuo pasaulinių finansų ir mokėjimo sistemų.

Tai svarbiausi Rusijos skolos įvykiai per pastarąjį šimtmetį:

1918: ATPIRKIMAS

Prieš pat 1917 m. revoliuciją Rusija buvo didžiausia pasaulyje grynoji tarptautinė skolininkė, nes daug skolinosi industrializacijai ir geležinkeliams finansuoti.

Tačiau bolševikai, matydami, kad caro industrializacija žlugdo darbininkų klasę, atsisakė visų užsienio skolų.

Jie sakė: "Mes nemokame, o jei ir galėtume, nemokėtume". Ir tai buvo politinis pareiškimas", - sakė Hassanas Malikas (Hassan Malik), "Loomis Sayles" vyresnysis nepriklausomybės analitikas ir knygos "Bankininkai ir bolševikai: tarptautiniai finansai ir Rusijos revoliucija" autorius.

Nepaisant Trockio priminimo, įsipareigojimų nevykdymas sukrėtė pasaulį, ypač Prancūziją, kurios bankai ir piliečiai patyrė didžiulių nuostolių.

Investuotojai į tai nežiūrėjo rimtai, nes manė, kad tai bus labai žalinga pačiam sau, - sakė Malikas, apskaičiavęs, kad 2020 m. kainomis skola verta mažiausiai 500 mlrd. dolerių, o galbūt ir daugiau.

Maskvai tik devintojo dešimtmečio viduryje pripažino dalį šios skolos.

1991 M.: SSRS - RUSIJAI

1991 m. subyrėjus SSRS, Rusija nustojo aptarnauti dalį užjūrio skolos, kurią paveldėjo iš buvusių sovietinių valstybių.

Andrejus Vavilovas, 1994-1997 m. Rusijos finansų ministro pavaduotojas, teigė, kad 1992 m. pabaigoje Rusijos Federacija turėjo apie 105 mlrd. dolerių sovietinių laikų skolų, o jos pačios skola siekė 2,8 mlrd. dolerių.

Paryžiaus klubas pripažino Rusiją valstybe kreditore už tai, kad ji prisiėmė paveldėtą skolą, - rašė Vavilovas savo knygoje "Rusijos valstybės skola ir finansinis krachas".

Kadangi 1996 m. Rusija susitarė su valstybių grupe restruktūrizuoti 28 mlrd. dolerių skolą, jai buvo leista perkelti pagrindinius sovietmečio skolos mokėjimus į kitą dešimtmetį.

Tačiau prasidėjus finansų krizei, komunistinių laikų įsiskolinimams padengti prireikė iki 2017 m.

1998: RUBLIO SKOLOS NEGRĄŽINIMAS

1997 m. smukusios naftos kainos sumažino Rusijos eksporto pajamas. Vavilovo teigimu, užsienio skola, kuri 1995 m. siekė beveik 50 % BVP, 1998 m. išaugo iki 77 %, ir dėl to kaltino dideles TVF ir Pasaulio banko paskolas.

Rusija surinko labai nedaug mokestinių pajamų, o išlaidoms padengti naudojo trumpalaikius iždo vekselius, vadinamus GKO. Tačiau jai buvo vis sunkiau ir sunkiau juos grąžinti, todėl netrukus ji vis daugiau lėšų skyrė rubliui apginti.

"Kuo labiau vyriausybė tvirtino, kad laikysis valiutos ir grąžins skolas, tuo daugiau investuotojų nusprendė, kad atėjo laikas parduoti", - teigė Chrisas Milleris savo knygoje "Putinomika: "Putinizmas: galia ir pinigai atgimstančioje Rusijoje" 

Likus mėnesiui iki įsipareigojimų nevykdymo, TVF parengė 22,6 mlrd. dolerių pagalbos paketą, tačiau "rinka tikėjosi, kad bus paskelbta apie papildomą 20 mlrd. dolerių sumą", - rašė tuometinis TVF atstovas Maskvoje Martinas Gilmanas knygoje "Be precedento, be plano: Inside Russia's 1998 Default".

1998 m. rugpjūčio 17 d. Rusija metė baltą rankšluostį, devalvavo rublį, paskelbė, kad nebegali mokėti skolos rubliais, ir įvedė trijų mėnesių moratoriumą kai kurioms išorės skoloms.

Netrukus žlugo Rusijos bankai, kurie buvo daug investavę į vekselius ir turėjo didelių pozicijų užsienio valiuta.

2022 M.: PRIVERSTINIS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMAS

1998 m., susidūrusi su sunkia finansine padėtimi, Maskva pasirūpino, kad būtų tęsiami euroobligacijų mokėjimai. Dabar ji turi daug grynųjų pinigų, bet gali neišvengti įsipareigojimų nevykdymo.

Siekdamas išvengti sankcijų, Kremlius siūlo užsienio kreditoriams atidaryti Rusijos banko sąskaitas, kad galėtų gauti mokėjimus alternatyviomis doleriui valiutomis.

Ne JAV investuotojai teoriškai gali sutikti, tačiau JAV obligacijų turėtojai negali, nes gegužės mėn. nustojo galioti JAV iždo licencija, leidžianti jiems priimti Rusijos mokėjimus.

Knygos "Putinomika" autorius A. Milleris sakė, kad Rusija dantis sukandusi stengsis išvengti euroobligacijų nemokumo.

Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai savo karjerą grindė Rusijos, kaip kreditorės, kuria galima pasitikėti tarptautinėse rinkose, atkūrimu, - sakė jis.

"Jų tikslas - užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymas nepasikartotų".

Šaltinis: Reuters