Denisas Nikitenka: Niekaip negaliu išduoti visų siurprizų, kuriuos esu parengęs žygeiviams

Papasakoti, parodyti, padiskutuoti, tiesiog kartu pakeliauti yra ne tik malonu, bet ir įprasmina kraštotyrininko veiklą.  

Todėl viena smagiausių mano kuruojamo projekto* „500 jūrmylių iki Smiltynės“ veiklų bus 12-os ekskursijų po šiauriausią Kuršių nerijos dalį ciklas. 

Kaip ir „Švyturių metais 2024“, specialiai žygiams parengiau labai spalvingą edukacinę medžiagą, kurią rodau žmonėms: pusšimtį senųjų žemėlapių, atvirukų, nuotraukų, įvairiausius radinius. 

Įvyko pirmoji kelionė. Su būriu klaipėdiečių, svečių ir miškininkų. Po cepelininiu dangumi. Niekaip negaliu išduoti visų siurprizų, kuriuos esu parengęs žygeiviams, nes tai būtų nesąžininga prieš tuos, kurie dar keliaus. Bet garantuoju, kad antakiai pakils ne vienam. 

Bus netikėtumų. 

Dalinuosi keletu akimirkų (vesti žygį ir dirbti fotoreporteriu - ne taip paprasta), kurios galbūt leis bent dalinai suvokti, kaip giliai mes lendame ir kokį platų temų diapazoną paliečiame. 

Lankome populiariausias ir nelankomiausias vietas, vaikštome istoriniais kulisais ir užkulisiais. 

Karalienė Luizė. Užsidepresavęs poetas. Garsiausią frazę apie Kuršių neriją parašęs Prūsijos švietimo ministras. Žymusis jo brolis, kurio vardo burlaivis iki šiol skrodžia jūras žaliomis burėmis. Filosofas, po viešnagęs čia, drebėdamas davęs pažadą Dievui. 

Visi jie susiję su Smiltyne. 

Nuo karo kelio viduramžiais iki europinės reikšmės pašto trakto, nuo Smėlio karčemos klajonių iki lupikaujančių smuklininkų. Begalinių pustymų. 

Carinės Rusijos karių nusikaltimo prieš gamtą. Išraižytų, mįslingų įrašų šimtamečių bukų žievėje.

Žymių asmenybių pėdsakai, karališkas šleifas, Smiltynės kurhauzo žvaigždė su atsisakiusiu jame dainuoti operos solistu Kipru Petrausku. 

Neįtikėta XX a. pr. rinkodara, arba kaip Smiltynė viešųjų ryšių ringe daužė Juodkrantę.

Bėgis. Žmonių nuostaba buvo begalinė. Siauruko bėgis, kurį kažkada radau pačioje netikėčiausioje vietoje, ir jis prabyla miškininkystės, karo istorijomis. 

Simono Dacho Anikės šleifas. Jis čia yra. Labai ryškus, pribloškiantis.

Ne tik kurortinės, bet ir laivybos istorijos atodangos. Burlaivis-vaiduoklis, uosto įrengimo vargai, ir milžiniška kopa, kurios nebėra, kuri saugojo didžiausius prekybinius barkus. 

Pilnus balasto, iš kurio pagamintos Smiltynės terasos, o ant jų stovi vilos. Kopgalio kaimas. Išnykęs. Ypatingas. Matėme ir jo vietą. 

Neįmanoma visko išvardyti. Reikia ateiti ir viską patiems patirti. Apie kitą ekskursiją informuosiu savo profilyje. IKI!

*Projektas dalinai finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.