1936 m. spalio 24 d. Grinkiškyje (Kėdainių apskr.) gimusi R. Stasiulevičienė ryškiausias pergales iškovojo atstovaudama Kauno „Žalgirio“ komandai. „Žalgirio“ rankininkės dvejus metus iš eilės 1967 ir 1968 m. laimėjo stipriausią Europos klubų turnyrą – Čempionų taurę (dabartinė EHF Čempionių lyga).
„Rungtynių didvyre tapo „Žalgirio“ vartininkė Rožė Stasiulevičienė. Ji atrėmė tris baudinius ir dar kelis kartus gelbėjo komandą nuo regis neišvengiamų įvarčių“, – apie 1968 m. finalą straipsnyje „Iš aukso fondo. Didžiosios „Žalgirio“ pergalės“ rašė portalas „tairankinis.com“.
R. Stasiulevičienė per 20 sportinės karjeros metų žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje. Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septynetų rankinį.
6 kartus Lietuvos čempionė: vienuolikių rankinio (1956–1960), septynetų rankinio (1962). Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS vienuolikių rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS septynetų rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke.
R. Stasiulevičienė buvo ištekėjusi už vieno rankinio pradininkų Lietuvoje Gintauto Stasiulevičiaus (1935 – 2020). G. Stasiulevičius mirė mažiau nei prieš metus – 2022 m. liepos 8 d., eidamas 87-uosius metus.
Abu sutuoktiniai yra apdovanoti LTOK „Olimpine žvaigžde“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą