Ekonomistai prognozuoja: šiemet ekonomika neatsigaus, matysime bankrotus, brangs prekės, paslaugos ir būstas

(3)

Dar pernai ekonomistai prognozavo, kad ekonomika atsigaus jau šių metų viduryje. Tačiau dabar prognozės pasikeitė. Numatoma, kad ekonomikos atsigavimas nusikelia į kitus metus, taip pat reikėtų pasiruošti prekių, paslaugų ir nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui.

ES – pandemijos pralaimėtoja

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijuje“ Europos Sąjungą (ES) įvardijo pandemijos pralaimėtoja, nes kitos didžiosos pasaulio ekonomikos – JAV ir Kinija – laikosi daug geriau. Tam yra kelios priežastys.

„Pirma ir pagrindinė priežastis – lėta vakcinacijos kompanija. JAV jau apie trečdalis žmonių gavo pirmąją vakcinos dozę, o ES šalyse – tik apie 10 proc. Kyla didelė grėsmė, kad dėl to karantino ribojimai bus tęsiami ir, tikėtina, kad ne savaitėmis, o mėnesiais.

Jau kalbama apie dar vieną prarastą vasarą. Jei ji bus prarasta, tai bus didžiulis smūgis ES, nes Pietų Europos šalys yra labai priklausomos nuo turizmo. Kadangi sėdime vienoje valtyje, ir bendras ES augimas šiemet bus vangus. ES augimas nusikels į kitus metus.

Dar viena priežastis – ekonomikos skatinimo paketo dydis. JAV patvirtino 1,9 trln. dolerių paketą ir dabar kalbama apie dar papildomą 3 trln. dolerių investicijų programą. Tuo metu ES turi tik 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą“, – aiškino ekonomistas.

Dėl to kaltas ES sprendimų priėmimo principas, kuris yra daug sudėtingesnis nei bet kokioje šalyje. Dėl paramos skyrimo turi nuspręsti ir pasiūlymui pritarti visos šalys, tačiau, anot Ž.Maurico, tam dažnai priešinasi taupusis ketvertukas – Švedija, Danija, Olandija ir Austrija. Vienoms šalims piniginės pagalbos reikia, kitoms – ne, todėl ir atsiranda nesutarimų.

Ilgas karantinas prives prie bankrotų

Pagal naujausią „Luminor“ prognozę, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 m. augs 1,8 proc. Tai yra liūdinantis skaičius, nes iki pandemijos Lietuvos BVP augdavo apie 3,5 proc.

Anot Ž.Maurico, kaltas ilgas karantinas. Pernai pavasarį jis truko apie 2,5 mėn., o šiemet – nuo lapkričio 7 d., ir neaišku, kada baigsis. Tai stipriai paveikė verslus, neleidžia ekonomikai greitai atsigauti.

„Pernai pavasarį turėjome V raidės formos recesiją ir po to sekusį atsigavimą. Buvo didelis neapibrėžtumas, visi buvo vienoje valtyje, todėl visi krito, net ir IT sektorius. Paskui visi sugrįžo į priešpandeminį lygį, net restoranai ir turizmas. Turėjome gerą vasarą.

Dabar turime K raidės formos recesiją. Vadinasi, dalis sektorių, kaip pramonė, transportas, IT, dalis prekybos, krizės net nepajautė. Kita dalis, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektorius ir viešbučiai, smuko daug labiau nei per praėjusių metų pavasario karantiną“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

„Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka patvirtino, kad būtent viešojo maitinimo sektorius patiria didžiausią bankroto riziką. Nors transporto sektorius susijęs su gerai pandemiją atlaikančiu eksportu, net ir jam nuosaikiai auga bankroto rizika. J.Rojaka įspėja ir apie galimą bankrotų bangą.

„Bankrotų situacija Lietuvoje gerėja jau nuo 2019 m. Ši tendencija nenuslopo ir pernai. Mažėjo bankrotų skaičius juridiniams asmenims, laikinos likvidumo injekcijos, kurios buvo suteiktos pandemijos metu, leido greičiau padengti įsiskolinimus.

Iš vienos pusės, tai nuteikia optimistiškai, kita vertus, ši tendencija gali būti nelabai tvari ir apgaulinga. Šių metų pabaigoje jau galime pamatyti didėjantį bankrotų skaičių. Viskas priklausys nuo valstybės paramos, kaip ilgai ir kaip intensyviai duosime kvėpavimo aparatą įmonėms, kiek suteiksime joms finansinio likvidumo“, – „Žinių radijuje“ aiškino ji.

Taip pat J.Rojaka akcentavo, kad užsitesęs karantinas didina nedarbą, kuris šiuo metu įgauna pagreitį ir auga maždaug po vieną procentinį punktą kiekvieną mėnesį.

Anot jos, šiemet nedarbas tikriausiai nenustos augęs ir situacija priklausys nuo vakcinavimo tempo, taip pat ir nuo to, kaip bei kada bus atveriamos tos įmonės, kurios šiuo metu visiškai uždarytos.

Kainos šoktels į viršų

Kitais metais prognozuojamas 5,5 proc. BVP augimas, tai yra net 2 proc. daugiau, palyginti su ikipandeminiu lygiu. Pasak Ž.Maurico, augant BVP, augs ir kainos.

„Kainų augimo rizika nemaža, bet tik tam tikrose kategorijose. Galimai paslaugų sektorius bandys atsigriebti už prarastą laiką. Tą pamatysime grįžę į restoranus, laisvalaikio vietas. Taip nutiko ir praėjusių metų vasarą.

Be to, dalis įmonių jau bus pasitraukusios. Pavyzdžiui, restoranų nebebus tiek, kiek buvo prieš krizę, tarkime, liks tik apie 80 proc. restoranų. Vadinasi, trumpuoju laikotarpiu paklausa bus labai didelė. Nueisime penktadienio vakarą į restoraną ir klausime, ar yra laisvų staliukų, o mums sakys, kad nėra“, – nupiešė galimą situaciją jis.

Buitinės technikos įmonės jau kalba, kad jų prekės brangs apie 20 proc. Nors Ž.Mauricas nemano, kad kaina šoktelės taip smarkiai, J.Rojakos teigimu, tikėtis galima visko, ir net įvardijo to priežastis.

„Kainos kyla ne tik dėl to, kad buitinių prekių pardavėjai nori užsidirbti. Dar brangsta žaliavos: metalas, varis, taip pat energetiniai ištekliai, transportavimo išlaidos.

Konkurencija taip pat turi įtakos kainoms. Dabar brangiau kainuoja atvežti prekes į Lietuvą iš Kinijos ar Korėjos. Tai gali prisidėti prie infliancijos augimo“, – pasakojo J.Rojaka.

Dėl infliacijos pakiltų ir būtinųjų prekių kainos. Tačiau J.Rojaka akcentuoja ir karantino metu teikiamas paslaugas: „Mažai kalbame apie paslėptą infliaciją. Ji slepiasi paslaugų kokybėje. Pavyzdžiui, už švietimo paslaugas mokame tiek pat, kiek ir anksčiau, bet paslaugų kokybė dabar daugeliu atveju yra prastesnė.“

Todėl ji prognozuoja, kad paslaugų, kurios šiuo metu teikiamos nuotoliniu būdu, o po karantino vėl bus teikiamos gyvai, kainos kils, nes pagerės jų kokybė.

NT kaina augs greičiau nei algos

Anot Ž.Maurico, NT rinka per pandemiją beveik nenukentėjo, tai akivaizdžiai pamatyta antrojo karantino metu, kada sandorių skaičiai viršijo visus lūkesčius, o Vilniuje naujų butų pardavimų skaičius net mušė rekordus.

„Visi lyg pamišę perka NT. Tą lemia pasikeitusi vartotojų elgsena, nes daugelis dirba iš namų, daugiau laiko praleidžia namuose. Jiems tie namai nusibosta, o pinigų nėra kur išleisti: nei laisvalaikiui, nei restoranams. 

Žmonės sutaupo ir ima baimintis dėl infliacijos kilimo–pinigų nuvertėjimo, todėl nori investuoti į NT“, – paaiškino ekonomistas, pabrėždamas, kad dabar pastebėtos dvi tendencijos – daugiau perkama namų nei butų, taip pat populiarumą praranda maži butai, nes norima daugiau erdvės.

Kaip jis sakė, norinčių įsigyti būstą yra daugiau negu pasiūlymų, todėl ir atsiranda didelė paskata kelti būstų kainas. Tačiau Lietuvoje būtina gerinti būsto įperkamumą ir būsto kainos privalo augti lėčiau nei algos, visgi situacija kitokia.

„NT kainos auga per sparčiai“, – reziumavo Ž.Mauricas, paminėdamas, kad NT nebėra patrauklus investavimo būdas, nes grąža už jį mažėja visame pasaulyje.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder