Įmones jau galima surikiuoti pagal imuniteto COVID-19 lygį

(1)

Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Tačiau aiškėja, kad tokia statistika dažnu atveju gali turėti labai mažai bendro su realybe. Ypač labai atsargiai reiktų vertinti transporto ir statybos sektorių įmones, kuriose dirba daug užsieniečių.

Kad konkreti statistika neapima visų duomenų, pripažįsta ir pats Statistikos departamentas. O įmonių rikiavimą pagal imunizacijos lygį kai kurie verslininkai vadina neaiškiu žaidimu ir abejoja tokio žingsnio tikslingumu.

Vienos Lietuvos transporto įmonės vadovai „Vakarų ekspresui“ atvirai sakė, kad šios Statistikos departamento sistemos nenori komentuoti, nes net nesupranta, kaip renkami duomenys.

„Pas mus dirba daug užsieniečių, duomenų bazė neatitinka realybės. Tai tiesa. Tikrai žinome, kad pas mus pasiskiepijusių žmonių yra daugiau, nei skelbia Statistikos departamentas, net darbuotojų skaičius jų lentelėje neatitinka faktinio“, - piktinasi „Vakarų ekspreso“ pašnekovas.

Anot jo, prieš dvi savaites įmonės imunizacijos lygis Statistikos departamento lentelėje buvo 1-9 procentai, o šią savaitę jau skelbiama, kad imunitetą turi 30-39 procentai darbuotojų.

„Visiškai neaišku, iš kur jie gauna tuos skaičius, o paskui jais remdamiesi bando parodyti, kad dalis verslo yra neatsakingas ir neverčia žmonių skiepytis“, - sako nenorintis viešintis įmonės vadovas. Statistikos departamentas duomenis pateikia atvirų duomenų faile, ir jie yra prieinami visiems.

„Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės šaliai kuo efektyviau kovoti su pandemija“, - įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys atnaujinami kasdien. Lentelėje įtraukta daugiau nei 20 000 Lietuvos įmonių, įstaigų, organizacijų.

Duomenys pateikiami pagal įmonės ar įstaigos pavadinimą ir kodą. Prie kiekvienos darbovietės pateikiamas ekonominės veiklos, kuria ta darbovietė užsiima, kodas, taip pat savivaldybė, kurioje registruota darbovietė, suapvalintas darbuotojų skaičius ir imunizuotų (skiepais arba natūraliai) darbuotojų dalis.

Statistikos skaičiavimo tikslais asmuo laikomas imunizuotu, jei turi teigiamą diagnostinio SARS-CoV-2 tyrimo atsakymą arba e. sveikatoje turi gydytojo pasirašytą COVID-19 diagnozę, arba yra skiepytas bent viena SARS-CoV-2 vakcinos doze. Imunizacija statistikos skaičiavimo tikslais yra laikoma galiojančia neribotai.

Sistemos trūkumų neslepia

Statistikos departamentas darbuotojų skaičių pateikia pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos darbovietės, kuriose darbuotojų skaičius yra 10 ir daugiau, darbuotojų skaičius yra suapvalintas, imunizacijos procentas pateikiamas dešimties procentinių punktų rėžiuose, imunizacija nėra išskaidoma į vakcinaciją ir užsikrėtimus. Valstybės saugumo tikslais kai kurių organizacijų duomenys yra nerodomi.

Sistemos administratorius akcentuoja, kad apskaitomi tik lietuvišką asmens kodą turintys darbuotojai, nes be jo neįmanoma susieti skiepų, tyrimų ir darboviečių. Dėl to itin paveiktos darbovietės, užsiimančios krovininio kelių transporto veikla, pastatų statyba ir pan. (apie 15 tūkst. asmenų).

Taip pat darbovietės, kuriose daug darbuotojų yra skiepyti kitose šalyse, gali atrodyti kaip turinčios labai žemą imunizacijos indeksą, nes e. sveikatos sistema registruoja tik Lietuvoje gautus medicininius įrašus.

Verslininkai taip pat sutinka, kad sistema gali bent kiek objektyviau atspindėti situaciją įmonėse, kuriose visi darbuotojai yra Lietuvos piliečiai ir dirba Lietuvoje.

Nieko nestebina, kad beveik visose Klaipėdos apskrities gydymo ir medicinos ar švietimo įstaigose darbuotojų imunizacijos lygis siekia 90 procentų ir daugiau. Tačiau „Vakarų ekspresui“ peržvelgiant Statistikos departamento pateikiamą duomenų bazę matėsi, kad didelį dėmesį epidemiologinei situacijai skiria ir didžioji dalis Klaipėdos regiono stambių įmonių.

Organizavo vakcinavimą

Viena iš įmonių, kurioje fiksuojamas aukštas 90 procentų siekiantis imunizacijos lygis, yra bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Įmonės generalinis direktorius Benitas Jonikas akcentuoja, kad bendrovė teikia gyvybiškai svarbias paslaugas visuomenei, todėl stabilumui užtikrinti buvo imtasi priemonių ir sudarytos sąlygos darbuotojams pasiskiepyti.

„Būdama socialiai atsakinga ir saugodama darbuotojų sveikatą, įmonė du kartus savo patalpose organizavo darbuotojų skiepijimą COVID-19 vakcinomis“, - sako B. Jonikas. Anot jo, beveik 100 darbuotojų buvo paskiepyta dar balandžio pradžioje „Vaxzevria“ vakcina.

Skiepijimai įmonės patalpose buvo organizuojami taip pat gegužę ir birželį. Tuomet darbuotojai skiepyti „Moderna“ ir „Comirnaty“ vakcinomis. Didžioji dalis darbuotojų jau turi įgiję pilną imunitetą, dėl to įmonė galėjo atnaujinti vandens apskaitos prietaisų tikrinimo ir keitimo veiklą Klaipėdos miesto gyventojų būstuose.

„Manome, kad visuomenė, kurioje kritinis mąstymas laimi prieš sąmokslo teorijas, kur švietimas aukščiau už visuotinę kontrolę, yra brandžios valstybės pamatai, kurios didžiąją dalį piliečių sudaro tie, kuriems nereikia griežtų instrukcijų, įsakymų, nurodymų, užtenka supratimo,“ - džiaugiasi darbuotojų sąmoningumu B. Jonikas.

Jis pastebi, kad įmonėje dirbantys žmonės yra atsakingi, tiki mokslu bei geranoriškai skiepijosi saugodami savo, savo šeimų bei bendradarbių sveikatą.

AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas sako, kad aukštą darbuotojų imunizacijos lygį padėjo pasiekti ir tai, kad net du kartus darbuotojai buvo skiepijami pačioje įmonėje.

Nieko nevertė

Savanoriškai pasiskiepijo ir didžioji dalis iš maždaug keturių dešimčių viešojo maitinimo ir aptarnavimo sferoje dirbančių Friedricho pasažo darbuotojų. UAB Friedricho pasažo direktorė Daina Kaveckienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad specialaus raginimo įmonės darbuotojams skiepytis nebuvo.

„Žmonės sąmoningi. Nebuvo taip, kad sakytume: nepasiskiepysit - nedirbsit. Visi šnekėjome, kad mes, kaip verslas, norime dirbti ir išgyventi“, - sakė D. Kaveckienė.

Anot jos, didžioji dalis darbuotojų, kurie tuo metu galėjo, pasiskiepijo jau pavasarį, kai specialiai buvo skiepijami viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai, o vėliau ir likusieji. „Dirbame tokioje sferoje, kur daug žmonių, jie keičiasi.

Ateina visokių, kai kurie tiesiai sako, kad yra ir prieš skiepus, ir prieš kaukes, o kontaktuoti vis tiek reikia, todėl geriausias sprendimas yra skiepas“, - neabejoja D. Kaveckienė.

Anot jos, įmonėje skiepijosi visi. Ir tie, kurie dirba tiesiogiai su klientais, ir administracijos darbuotojai. Tarp gerųjų pavyzdžių yra ir „Vakarų ekspreso“ kolektyvas, kurio imunizacijos lygis siekia 89 procentus.

Redakcijos vadovai taip pat džiaugiasi darbuotojų sąmoningumu ir tiki, kad žvelgiant į ateitį tai padės lengviau organizuoti darbus. Jei antrosios viruso bangos metu per karantiną dalį darbų teko dirbti nuotoliniu būdu, tai žvelgiant į artimiausią ateitį planuojama, kad pasiskiepiję „Vakarų ekspreso“ darbuotojai be trukdžių galės darbuotis redakcijoje nevengdami kontakto.

Galimas židinys

Rengiant šią publikaciją „Vakarų ekspresą“ pasiekė informacija, kad viename uostamiesčio autoservise, kur oficialus imunizacijos lygis labai žemas (1-9 procentai), galimai užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.

NVSC Klaipėdos departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė, iš „Vakarų ekspreso“ gavusi šią informaciją, sakė, kad departamentas apie ligos židinį konkrečioje įmonėje informacijos neturi, tačiau specialistai žadėjo situaciją išsiaiškinti.

Anot R. Mitkuvienės, kiekvienu atveju, kai patvirtinamas infekcijos atvejis, gavus informaciją pradedamas epidemiologinis tyrimas. Informacija per e. sveikatos sistemą dalijasi visos institucijos.

„Žmonės klausiami apie darbovietę, prašome pateikti informaciją, buvusius kontaktus. Esant artimam kontaktui su sergančiuoju, būtina 14 dienų izoliacija“, - sako R. Mitkuvienė. Tačiau ji neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės, net jausdami ligos simptomus, vengia darytis tyrimus. O būna, kad nustačius virusą nepateikia visos informacijos apie galimus kontaktus.

Šiuo metu Klaipėda ir regionas yra raudonojoje susirgimų COVID-19 infekcija zonoje. Mieste registruota 10 susirgimo darbovietėse židinių (kai serga 2 ir daugiau asmenų). Visoje apskrityje tokių židinių yra daugiau nei dvi dešimtys. Bendrai epidemiologinė situacija Klaipėdos apskrityje yra dvigubai blogesnė nei šalies vidurkis. Didžiausi sergamumo rodikliai yra Palangoje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder