Ugnius Dapkūnas

Kaip kalbas apie CO2 emisijų mažinimą paversti konkrečiais veiksmais (1)

Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti nulinį į atmosferą išmetamo anglies dvideginio (CO2) lygį, šis pastaruosius metus reikšmingai nemažėja. Ekspertų teigimu, norint išgelbėti pasaulį nuo pražūtingos klimato kaitos reikia ne tik valstybės, bet ir verslo pastangų.

Nepaisant valstybės indėlio į žaliąją energetiką, bendras Lietuvoje išmetamo CO2 kiekis pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. CO2 emisijų kiekis buvo vos 1,5 proc. mažesnis nei 2010 m. ir siekė 13,9 tūkst. tonų.

Mažinti CO2 emisijas svarbu dėl klimato kaitos keliamų grėsmių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą, teigia universiteto „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Saulius Vasarevičius.

„Realius pokyčius, tokius kaip ekstremalias oro sąlygas ir temperatūros augimą, matome jau dabar. Tačiau potencialios rizikos, kurios kiltų nieko nesiimant, yra nepaprastai didelės. Tirpstant ledynams būtų apsemti didieji miestai, prarastos žemės ūkio teritorijos, gėlo vandens ištekliai. Tad daugybė žmonių turėtų emigruoti, taptų sunku visiems išsimaitinti. Mums pažįstamas pasaulis tiesiog dingtų“, – teigia S. Vasarevičius.

Ką gali padaryti verslas

Kadangi už didelę CO2 dalį yra atsakingas privatus verslas, jo įtaka šiuo klausimu gali būti labai didelė. Tad vis daugiau atsakingų įmonių imasi veiksmų CO2 mažinimui. Pasak S. Vasarevičiaus, nepriklausomai nuo veiklos srities, visos įmonės gali užsiimti bent energijos efektyvumo didinimu.

„Visi verslai naudoja energiją gamybos procesuose, šildymui ar apšvietimui. Tačiau svarbu vartoti ją efektyviai, nes mažinant sąnaudas kartu mažėja ir energijos gamybos poreikis. Kitas žingsnis – atkreipti dėmesį į energijos pobūdį ir, kai tik įmanoma, naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius“, – pažymi S. Vasarevičius.

Transportas – dar viena esminė sritis, kurioje verslai gali pasitempti, nes, pasak pašnekovo, kiekviena pramonės veikla daugiau ar mažiau susijusi su logistika.

„Transporto sektoriuje mums ypač trūksta elektromobilių plėtros, perėjimo prie biokuro, viešojo transporto „žalinimo“. Šioje srityje atsiliekame nuo daugumos ES šalių“, – teigia profesorius.

Pasak jo, pramonės įmonės taip pat gali padėti kovoti su klimato kaita remdamosi žiedinės ekonomikos principais. Tai yra – apgalvoti, kaip būtų galima keisti gamybos principus, procesus, gaminius, pakuotes, kad kuo didesnę dalį sudarytų perdirbtos ar daugkartinio panaudojimo medžiagos.

Kitas galimas žingsnis – perėjimas prie bioekonomikos. Tai ekonomikos modelis paremtas maisto, pramonės ir energetikos produktų kūrimu iš atsinaujinančių biologinių šaltinių, tai yra, augalų, medžių, jūros dumblių, ir jų atliekų. Maisto gamybos metu susidarančias biologines atliekas galima panaudoti bioplastiko gamybai ir pan.

Viena pirmųjų CO2 neutralių gamyklų Lietuvoje

Dalis Lietuvos įmonių į atmosferą išmetamo CO2 kiekio augimą jau yra sugebėjusios stabilizuoti. Tarp tokių – tabako gamybos įmonė „Philip Morris Lietuva“. 2019 m. ji tapo pirmąja „Philip Morris International“ (PMI) gamykla pasaulyje, kuriai buvo suteiktas „Carbon-Neutral“ sertifikatas. Šveicarijoje įsikūrusios klimato apsaugos projektų lyderės „myclimate“  įvertinimas rodo, kad „PM Lietuva“ gamina produkciją visiškai sumažinusi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Lietuvoje esančios gamyklos pastangos neutralizuoti oro taršą prieš porą metų tapo pirmuoju žingsniu link bendro PMI tikslo – iki 2025 m. neutralia CO2 atžvilgiu paversti visą korporacijos tiesioginę veiklą, o iki 2040-ųjų – ir visas netiesiogines veiklas“, – sako Ugnius Dapkūnas, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.

Jis pratęsia, kad „Philip Morris Lietuva“ CO2 neutralumą pasiekė pirmoji iš visų „Philip Morris“ gamyklų todėl, kad ji buvo energijos mažinimo iniciatyvų lyderė, o tai lėmė vieną geriausių energijos efektyvumo rezultatų tarptautinėje įmonėje.

„Klaipėdoje esantis PMI fabrikas, dar prieš visai kompanijai užsibrėžiant minėtą ambicingą tikslą, buvo itin pažengęs energijos efektyvumo, žaliosios energetikos pasitelkimo bei investavimo į atsinaujinančią energetiką atžvilgiu. Be to, gamyklos kolektyvas rodė didelį entuziazmą siekiant gauti CO2 neutralumo sertifikatą. Tai lėmė, kad „Philip Morris Lietuva“ tapo pavyzdžiu siekiant visiško CO2 neutralumo visoms kitoms PMI gamykloms pasaulyje“, – sako U. Dapkūnas.

Investuoja į elektromobilius ir kitus sprendimus

Dar viena įmonė Lietuvoje mažinanti CO2 emisijas – siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“. Pasak bendrovės Operacijų direktoriaus Deivido Šimėno, „DPD Lietuva“ supranta, kad įmonė, kaip viena sektoriaus lyderių, turi rodyti pavyzdį ir siekti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką.

„Būtent transporto sektorius pasaulyje yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų, atsakingas už 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl esame pasižadėję grupės mastu iki 2025 m. sumažinti CO2 emisiją vienai siuntai 30 proc. Šalies lygmeniu esame įsipareigoję siuntas pristatyti tausodami aplinką“, – sako bendrovės Operacijų direktorius.

Siekiant šio tikslo dar šių metų rudenį Vilniuje pradėjo kursuoti 60 naujų DPD elektromobilių, pristatinėjančių siuntas sostinės gyventojams ir verslui. Į juos ir visą reikalingą infrastruktūrą kartu su partneriais „DPD Lietuva“ investavo apie 2 mln. eurų, taip pat įsirengė 60 įkrovimo stotelių elektromobilių įkrovimui

Pasitelkia dirbtinį intelektą ir kitas inovacijas

Neutralizuoti CO2 įtaką „Philip Morris Lietuva“ gamyklai pavyko pasitelkus kelias priemones. Visų pirma, atnaujinta gamybos įranga ir įdiegti nauji šilumos sprendimai, padėję sutaupyti energijos, atgauti šilumą iš tabako paruošimo proceso ir panaudoti ją karšto vandens bei šildymo reikmėms.

„Be to, ventiliacijos įrenginiai buvo pakeisti į naujos kartos taupesnius prietaisus, apšvietimas – į mažiau energijos naudojantį LED apšvietimą. Ventiliacijos įrenginių šaldymas ir drėkinimas patikėtas kontroliuoti dirbtiniam intelektui, kuris optimizuoja įrenginio darbą bei sunaudojamus išteklius“, – sako U. Dapkūnas.

Siekiant panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, energijai bei šilumai išgauti gamykloje įdiegtas biomasės katilas. Taip pat – nuo 2015 m. pradėta naudoti žalioji energija iš vėjo ir vandens. Galiausiai, nuolatos buvo sisteminami įmonės procesai, įdiegiant kontrolės mechanizmus, kurie leido stebėti sunaudojamų išteklių poreikį ir kiekį.

Visos minėtos priemonės per pastarąjį dešimtmetį padėjo sumažinti CO2 emisijas 47 proc. Likusią dalį gamyklos išmetamo CO2 „Philip Morris Lietuva“ kompensuoja investuodama į oro teršalų mažinimą pasaulyje.

„Gamykloje Klaipėdoje artimiausiu metu planuojame toliau mažinti išmetamo CO2 kiekį diegdami inovatyvius sprendimus. Stengiamės, kad išmetamųjų dujų kiekis kuo labiau mažėtų ir už jos ribų – investuojame į aplinkos apsaugos projektus, elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Mūsų įsitikinimu, tik visi kartu  imdamiesi priemonių CO2 emisijų mažinimui, galime sustabdyti klimato kaitą ir pagerinti mus supančią aplinką“, – kalba „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.

Šiuo metu neutralumą išmetamo CO2 atžvilgiu jau yra pasiekusios penkios PMI priklausančios gamyklos – Lietuvoje,  Šveicarijoje, Portugalijoje, Čekijos Respublikoje ir Meksikoje. Planuojama, kad iki 2025 m. šį tikslą pasieks visos kompanijos gamyklos.

„Įmonėms, kurios siekia sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo, visų pirma būtų svarbu susisteminti visus įmonėje esančius procesus tam, kad būtų galima tiksliai žinoti, kuriose veiklos srityse susidaro CO2 ir kokių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti ar eliminuoti jų kiekį. Optimizavus išmetamo CO2 kiekį, galima pradėti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir žaliosios energijos projektų“, – sako U. Dapkūnas.

DPD mažinti CO2 emisijas stengiasi labai įvairiais būdais – tiek pasitelkdami tvaresnį transportą, tiek automatizuotas inovacijas. Jau daugiau kaip dvejus su puse metų į Vilniaus Naujamiestyje esantį siuntų rūšiavimo mikro centrą atkeliauja siuntos, kurias Senamiestyje ir centre kurjeriai pristato pėsčiomis, elektriniais paspirtukais ar triračiais. 

„Taip pat esame apskaičiavę, kad vienas DPD paštomatas sumažina į aplinką išmetamo CO2 kiekį 2,9 tonomis per metus. Dėl to nuolat stengiamės investuoti į mūsų paštomatų tinklo plėtrą – iki šių metų pabaigos jų skaičių padidinsime iki 305. Vien šis sprendimas padės mums kasmet sutaupyti beveik 900 tonų CO2“, – teigia D. Šimėnas.

Taip pat Europos mastu „DPDgroup“ siuntų pristatymas jau beveik dešimtmetį yra neutralus CO2 atžvilgiu. Grupė finansuoja projektus, padedančius išmetamą anglies dioksidą kompensuoti kitose srityse.

„Jaučiamės atsakingi už savo veiklą, todėl prisidedame prie aplinkai draugiško verslo puoselėjimo. Tikime, kad šis mūsų žingsnis paskatins ir kitas įmones imtis panašių priemonių“, – teigia „DPD Lietuva“ Operacijų direktorius. 

Sidebar placeholder