Veiklos plėtros galimybės Uosto direkcijai atsivėrė po jos pertvarkymo iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Jos vadovas Algis Latakas sako, kad NT plėtra yra viena iš uosto strateginių krypčių.
„Gal ne šios dienos, bet viena iš mūsų strateginių sričių - tam tikras nekilnojamojo turto vystymas (...) Mes savo akiratyje šią veiklą turime“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Latakas.
Mokysis valdydami projektą
Vienas Lietuvos NT verslo senbuvis teigia, kad Uosto direkcija kažin ar sukrėstų rinką kaip konkurentas veikiančioms patyrusioms įmonėms.
"Galimybę, kad į rinką atėjusi direkcija staiga taptų didele konkurente, vertinčiau rezervuotai. Reikia žinoti, ar jie turi kompetencijų, kaip efektyviausiai įdarbinti kapitalą vystant gana rizikingą nekilnojamojo turto veiklą. Einant į naują veiklą reikia burti komandą, stebėti rinką.
Be to, valstybės kontroliuojama įmonė gali turėti daugybę apribojimų. Galbūt prasmingiausia būtų ją palikti tiems, kurie moka tai daryti. Bet net ir rinkos profesionalai šiandien labai atsargiai imasi projektų, ne visada jie klostosi taip, kaip suplanuota", - kalbėjo žinovas.
Anot jo, labiau įmanoma valstybės kontroliuojamos įmonės ir privataus kapitalo bendradarbiavimas vystant bendrus projektus: „Į partnerystę - galbūt. Visiems būtų naudinga apsikeisti žiniomis.“
A. Latakas sako, kad didelių NT projektų valdymo patirties ir žinių gaus iš naujo direkcijos administracijos pastato statybų naujai suformuotoje krantinėje tarp Senosios Smiltynės perkėlos ir Žiemos uosto.
„Greičiausiai mes niekada netapsime statybų bendrove, bet būsimo pastato statybos projekto valdymas vis tiek išliks mūsų rankose. Kokių kompetencijų patys neturime - pirksime. Bet ekspertinių žinių pasibaigus projektui tikrai turėsime daugiau“, - teigė A. Latakas.
Šiuo metu jau paskelbtas naujo pastato statybos rangos darbų konkursas.
Greičiausiai mes niekada netapsime statybų bendrove, bet ekspertinių žinių tikrai turėsime daugiau.
Daugiau konkrečių projektų
Šiuo metu ruošiamasi ne tik naujo direkcijos pastato, bet ir kruizinių laivų krantinės statybai. A. Latakas sako, kad ir joje planuojami visuomeninės paskirties pastatai.
„20-ojoje krantinėje yra numatyta įrengti irgi tam tikrus NT objektus - krautuvėles ar kažką panašaus. Matyt, kai baigsime pastatą, galėsime imtis to, o gal net ir paraleliai vystyti“, - teigė direkcijos vadovas.
Tarp konkrečių bendrovės NT projektų taip pat yra jai priklausančios senosios Smeltės mokyklos Nemuno gatvėje tvarkymas.
A. Latakas sako, kad yra ir daugiau sumanymų, tačiau jie priklauso ne tik nuo direkcijos galimybių, bet ir nuo kitų įmonių. Viena iš tokių idėjų - Klaipėdos geležinkelio stoties plotų pertvarkymas, mat sumažėjus juo gabenamų krovinių kiekiams, dalį teritorijos būtų galima panaudoti naujoms statyboms miesto centre.
„Čia labiau svajonė. Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ sugalvotų kažkokią Klaipėdos stoties dalį performuoti ne geležinkelio veiklai - nes situacija pasikeitė, krovinių sumažėjo, o ateityje į pietinę dalį galbūt bus galima geležinkeliu nuvažiuoti ir nekertant miesto - tai ten tų laisvų teritorijų lieka nemažai ir jeigu mums su jais pavyktų kokį bendrą nekilnojamojo turto projektą daryti, mielai to imtumėmės“, - kalbėjo A. Latakas.
Neatmetama galimybė ateityje imtis ir teritorijos aplink Žiemos uostą, kurioje šiuo metu veikia viena iš didžiausių uosto krovos kompanijų „Klasco“.
„Tokia konversija galėtų būti tolimesnėje ateityje. Žinoma, dabar galioja ilgalaikės sutartys su “Klasco„, bet jeigu įmonei kiltų mintis sutartį peržiūrėti ar jai ten būtų per brangu dirbti - atsiradus tam tikroms sąlygoms - mes ten eitume į nekilnojamojo turto vystymą“, - pasakojo A. Latakas.
„O kur nereikia su niekuo tartis, tai vienareikšmiškai - tuos projektus įgyvendinsime“, - pridūrė jis.
Vadovo vertinimu, tarp kitų NT projektų plėtros rizikų yra paties nekilnojamojo turto poreikis Klaipėdoje: „Bet mes matome, kad mieste daug ko trūksta, tai ši rizika - ne iš didžiausių.“
Ar nauja valdžia - rizika?
Uosto direkcija valstybės įmone buvo iki 2023 metų sausio 2-osios, o nuo šios datos ji veikia kaip akcinė bendrovė. Kaip pertvarkymo pranašumus Susisiekimo ministerija taip pat įvardijo galimybę pritraukti įvairesnės formos kapitalą, pasikeitęs statusas atveria galimybes steigti antrines įmones, teikti naujas paslaugas, sudaryti jungtines veiklos sutartis.
Šiomis dienomis pasikeitusi Vyriausybė neturėtų keisti naujos strategijos, mano A. Latakas.
„NT rinkoje visada yra rizikų, tarp jų gali būti ir mūsų vadovybės sprendimai, bet šiandien į strateginį veiklos planą esame tai įsirašę ir tai nėra tik žodžiai, ta mintis svarstyta, praėjusi, jai nėra pasakyta “ne".
Aišku, savininkas visada gali pasakyti, kad tai ne mūsų daržas, ne mūsų pupos. Bet iki šiol viskas klojosi sklandžiai, mūsų idėjos sulaukė palaikymo", - sakė A. Latakas.
Valstybė kontroliuoja 100 proc. Uosto direkcijos akcijų.
2023 metais direkcija uždirbo 27,9 mln. eurų grynojo pelno ir valstybei sumokėjo 19,5 mln. eurų dividendų.
Anot A. Latako, papildoma NT veikla turėtų generuoti papildomą pelną.
„Visada galvojama ir apie tai, kaip iš veiklos gauti pelną, ir jeigu mes matysime, kad investavimas duoda grąžą, tai kodėl tuo nepasinaudojus? Turime galvoti ne tik apie tai, kaip uždirbti iš krantinių statybų“, - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad NT verslas nėra ta veikla, kuri garantuotų rentabilumą.
„Generalizuoti nebūtų sveika ir reikėtų detaliau gilintis į strategijas. Bet negalima sakyti, kad nekilnojamasis turtas visada yra geriausias, rentabiliausias verslas. Ypač dėl to, kad tai cikliškai jautrus sektorius, įtakojamas ir įvairių pinigų rinkos veiksnių, ir geopolitinė reputacija yra svarbi pajamingumui, ypač mūsų regione. Sektorius jautrus vietai, dėl to vienareikšmiškai sakyti, kad pats geriausias, negalima“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ekonomistė.
Kaimynai prie Baltijos jau dirba
Jeigu Klaipėdos uostas rimtai užsiims NT plėtra ir valdymu, jis nebus pirmas toks pasaulyje ar regione - greičiau jis paseks kolegų pavyzdžiu.
Pavyzdžiui, Talino uostas NT plėtra užsiima nuo 2011-ųjų.
„Tada buvo pristatytas naujas generalinis planas, jis padėjo pagrindus senojo uosto pertvarkymui iš tradicinės uosto zonos į daugiafunkcį miesto rajoną, kuriame derinami uosto veikla ir modernūs nekilnojamojo turto projektai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Talino uosto vadovas Valdo Kalmas.
Tarp pirmųjų NT projektų - 2021 metais užbaigtas naujas kruizinių laivų terminalas su visiems prieinama promenada, veikianti kaip esamų jūros pakrantės takų tęsinys Talino gyventojams, taip pat Admirolo tiltas tarp dviejų uosto keleivių terminalų, 6 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.
Pramonę į kitas vietas iškėlęs ir 55 hektarų žemės plotą miesto centre valdantis Talino uostas planuoja teritoriją.
„Tai bus mišrios paskirties miesto rajonas - plačios promenados su gausiais želdiniais šalia vandens, kuriomis galės mėgautis visi. Bus biurų, viešbučių, pramogų ir kultūros paskirties pastatų, mokyklų, vaikų darželių, kitų pastatų. Nauja Talino centro dalis bus vieta, kur susilieja jūra ir miestas. Jis pritrauks 4 tūkstančius gyventojų, sukurs 5500 naujų darbo vietų“, - vizija dalijosi V. Kalmas.
Anot jo, dabar vyksta teritorijos detalusis planavimas, statybų pradžios tikimasi 2026 metais.
„Tai ilgas procesas (...) 2025 metais pradėsime organizuoti pirmuosius viešuosius konkursus vystytojams, siūlysime statybos teises žemės sklypuose ir ieškosime partnerių bendriems plėtros projektams. Lietuvos bendrovės taip pat labai laukiamos konkursuose“, - sakė Talino uosto vadovas.
Imtis NT plėtros estai nutarė siekdami išnaudoti patrauklios vietos potencialą. Nors tokio sprendimo naudos dar negalima matuoti finansiniais rodikliais, V. Kalmas įsitikinęs, kad pasielgta gerai.
„Sprendimas pradėti nekilnojamojo turto verslą miesto centre, šalia keleivinio uosto, buvo geras. Tai bus būsimos uosto pajamos ir pagerinta keleivių patirtis Taline. Tuščia stovinti žemė be jokių pajamų nebūtų gera alternatyva“, - kalbėjo V. Kalmas.
Tuo metu Švedijos sostinės Stokholmo savivaldybės kontroliuojamai vietos uostų valdymo įmonei „Ports of Stockholm“ mieste priklauso komercinės paskirties pastatai, kurių bendras plotas siekia apie 127 tūkst. kvadratinių metrų.
„Tai apima daug patalpų, naudojamų mūsų vidaus operacijoms, jos nemokamai teikiamos valdžios institucijoms, didelę portfelio dalį sudaro kitas nekilnojamasis turtas, toks kaip sandėliai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Ports of Stockholm“ NT rinkodaros vadovas Clasas Westerbergas.
Bendrovės interneto svetainėje nurodoma, kad pastatai yra rytinėje miesto pakraštyje esančio Frihamneno uosto teritorijoje, dauguma iš jų yra prie pat vandens arba netoli jo, o miesto centras - už kelių kilometrų, patogiai pasiekiamas viešuoju transportu.
„Ports of Stockholm“ prognozuoja, kad šiemet pajamos už patalpų nuomą sieks apie 135 mln. Švedijos kronų (apie 12 mln. eurų), bendrovės pateiktos praėjusių metų finansinės ataskaitos ištraukos duomenys rodo, jog 2023-iaisiais iš šios veiklos uždirbta apie 4 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą