Lietuva bendradarbiaus su mažųjų atominių reaktorių technologijos kūrėja „Newcleo“

Pasak jo, su italais planuojama pasirašyti memorandumą, kuriame bus konkrečios bendradarbiavimo kryptys.

„Artimiausiu metu, turbūt netgi kitą savaitę, planuojame pasirašyti supratimo memorandumą. Ten bus būtent apibrėžtos konkrečios mūsų bendradarbiavimo kryptys su šia kompanija“, – penktadienį, po susitikimo su „Newcleo“ atstovais BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

„Turėsime periodinius vertinimus, aptarimus (su „Newcleo“ – BNS). Yra ir tam tikras ilgalaikis bendradarbiavimas, kuris priklausys nuo pačių technologijų vystymosi“, – teigė ministras.

Ministro teigimu, mažųjų atominių reaktorių statybos Lietuvoje galimybes vertins ir šią savaitę Vyriausybės įsteigta speciali darbo grupė.

„Newcleo“ mums įdomi dėl to, kad jie vysto ketvirtos kartos būtent mažuosius branduolinius reaktorius. Antrasis aspektas yra tas, kad tikrai yra tam tikrų ir pilotinių projektų, ir konkrečių veiksmų, kurie leidžia spręsti, kad galbūt šios technologijos tikrai bus perspektyvios“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Laikomės principo, kad reikėtų įvertinti visas technologijas“, – sakė jis.

Su „Newcleo“ pernai buvo susitikęs ir buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis rugsėjį BNS teigė, jog „Newcleo“ vysto švinu aušinamų reaktorių technologiją, o tokiuose reaktoriuose būtų galima naudoti panaudotą ir perdirbtą nebeveikiančios Ignalinos atominės jėgainės kurą.

Ministerijos vertinimu, atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius ir energetinį saugumą Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 gigavato (GW) galios branduoliniai reaktoriai.

Europos Komisija dar 2023-ųjų balandį paskelbė deklaraciją, kuria siekiama remti mokslinius tyrimus, rūpintis mažųjų modulinių reaktorių (SMR) sauga.

Komisijos vertinimu, SMR yra perspektyvi alternatyva pakeista senas anglies jėgaines bei skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Lietuvoje iki 2010 metų veikė sovietinė Ignalinos atominė elektrinė su rusiškais reaktoriais, ją uždaryti Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą. Vėliau vykęs referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos patyrė nesėkmę.