Maitinimo verslas krizėje: ar aimanas išgirs Vyriausybė?
(10)Žinomas Klaipėdos restoranas „Toli nuo klasikos“ suskaičiavo 1 674 savo veiklos dienas ir užsiminė apie veiklos pabaigą.
„Po 1 674 dienų mano drakonas mane nugalėjo. Aš žiūriu į jį, šypsausi, nes žinau, kad visos žaizdos užgis, pamokos įsirašys į gyvenimo knygą ir aš atgimsiu iš naujo - ir vėl kursiu savo stebuklingus pasaulius. Jums“, - socialiniame tinkle rašė restorano įkūrėja.
Restorano vadovas Tomas Žilevičius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad situacijos nekomentuos, ir teigė, kad žiniasklaidai bus atskiras pranešimas.
Tačiau niekam Klaipėdoje ne paslaptis, kad nuo restorano pastato jau dingo dekoracijos, ir graži pasaka, kuri sulaukė ir aukščiausių šalies vadovų įvertinimo, baigėsi.
„Tabu“ taip pat užsidaro
Po dešimtmečio veiklos duris užveria ir restobaras „Tabu“, įsikūręs Klaipėdos koncertų salėje.
„Sausis yra labai sausas. Daug iššūkių turime. Vasaris yra paskutinis mėnuo, kai dirbame“, - sakė baro savininkė Aurelija Jankienė.
Anot jos, sprendimas buvo priimtas susidėjus daugeliui priežasčių. Tai ir išaugę mokesčiai, pasidėję akcizai, o žmonių srautas labai sumažėjo.
Taip pat nepavyko pratęsti patalpų nuomos sutarties. Klaipėdos koncertų salė paskelbė naują konkursą, o pradinė patalpų nuomos kaina siekia 2 300 eurų. „Tabu“ iki šiol moka 600 eurų per mėnesį.
A. Jankienė sako, kad planuoja visiškai trauktis iš maitinimo verslo ir sieks realizuoti save kitoje sferoje.
Krizių krizė
Klaipėdos viešojo maitinimo versle jau daug metų dirbantis „Garažo“, „VinVino“ vadovas Žilvinas Skečionis sako, kad per tiek metų jau matė daug krizių, bet situacija šių metų pradžioje yra kaip niekad bloga ir nesimato gerėjimo perspektyvų.
„Išgyvename tik iš akcininkų pinigų. Nebežinome net ką galvoti. Žmonių visiškai nėra. Neaišku, kas dėl to kaltas. Ar išaugę mokesčiai, ar blogas oras...“ - jokio optimizmo Ž. Skečionio balse.
Šiek tiek vilties teikia artėjanti vasario 14-oji, Klaipėdos šviesų festivalis, tačiau tikrai sunku tikėtis, kad keli renginiai „labai pagerins bendrą situaciją“.
„Laukiame, kada gyventojai persikels į šalia senamiesčio statomus namus. Gal tada daugiau gyvybės bus. Bet tai dar mažiausiai metus reikės laukti“, - sako verslininkas.
Jis teigiamai vertina miesto valdžios sprendimą dienos pietų metu dvi valandas senamiestyje panaikinti parkavimo mokestį. Aišku, gal dar ne visi lankytojai apie tai žino. Tačiau didelio srauto taip pat nesitikima, nes vietų skaičius automobiliams yra ribotas.
„Auga atlyginimai, akcizai alkoholio, brangsta maisto produktai, o kainų didinti nelabai yra galimybė, jos restoranuose ir taip aukštos“, - situaciją apibendrina M. Skečionis.
Anot jo, dalis maitinimo įstaigų užsidaro, atsidaro naujos, tačiau žmonių senamiestyje nedaugėja, visi konkuruoja dėl tų pačių klientų.
„Gerai būtų, kad grąžintų PVM lengvatą, tačiau nors apie tai ir diskutuojama, finansų ministras sako, kad ne“, - aiškumo iš naujosios valdančiosios daugumos nemato Ž. Skečionis.
Dėlioja argumentus
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas „Vakarų ekspresui“ sako, kad šiuo metu kaip tik rengia raštą ir dėlioja argumentus, kodėl būtina vėl sumažinti PVM maitinimo verslui iki 9 proc.
Jis tiki, kad bendras maitinimo verslą vienijančių asociacijų darbas ir argumentai įtikins valdžią, jog PVM lengvata yra būtina sektoriaus išgyvenimui.
Sektoriaus bendras pelningumas nesiekia 10 procentų. Prie visų problemų prisideda ir tai, kad sudėtinga yra rasti darbuotojų. Jaunimas nesiveržia į aptarnavimo sektorių.
„Pasidžiaugti galima, kad Klaipėdoje atsigauna turistų srautai, labai pozityviai nuteikia ir Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus ir jo komandos pastangos. Mieste daugėja renginių, gerėja jų kokybė. Kaip asociacija, turim puikų dialogą su valdžia. Esame girdimi“, - pozityvą mato J. Tubinas.
Lauks vasaros
„Mes restoraną uždarėme. Maitiname tik viešbučio svečius ir šiek tiek rengiame dienos pietus. Vakare nedirbame. Dėl puodelio kavos prie baro žmogaus laikyti neapsimoka. Žiemą Klaipėda tuščia“, - sako „Michaelson boutique hotel“ vadovas Gintautas Bertašius.
Jis svarsto, kad vasaros sezono metu galbūt veikla bus atnaujinta. Tačiau miestui reikia esminių permainų turizmo srityje, kad verslo situacija gerėtų.
„Nenoriu neigti mero, miesto valdžios pastangų, tačiau visos priemonės nesuveikia per kelias dienas. Kai verslas numiršta, reikia daug daugiau pastangų jį atgaivinti“, - teigia G. Bertašius.
Kaltina PVM
Praėjusių metų rudenį iš trijų „10 tiltų“ kavinių ir restoranų tinklo liko tik seniausiai gyvuojanti „10 tiltų“ Turgaus gatvėje.
„Atiduodi daug jėgų, daug darbo, daug širdies, grąža yra nulinė arba net minusinė. Tiesiog priimi nepalankų, “nefainą„ sprendimą. Tas PVM pakėlimas prisidėjo tiek prie “Kranto„, tiek prie “Kiemo„ uždarymo. Po pandemijos vartojimas nesugrįžo į savo vėžes. Daug žmonių pasidarė sėslesni. Renkasi gamintis, valgyti namie. Ta kultūra, kad eitų “out„ į restoranus arba barus, tikrai yra sumažėjusi“, - sakė „10 tiltų“ savininkė Aušra Pacevičiūtė.
Anot jos, nebebuvo įmanoma sugeneruoti tiek pajamų, kurios atsvertų produktų brangimą, algų kilimą, patalpų nuomos ir elektros kainų padidėjimą.
Klaipėdos maitinimo verslui sunku išlaviruoti ir dėl sezoniškumo, nes per vasarą sudėtinga tiek uždirbti, kad galėtum išgyventi likusius 8-9 mėnesius.
„Išliks tie, kurie turi savo lojalių lankytojų. Kaip ir mes - dirbam jau 7 metus. Kiti galbūt dirba šešėlyje. Kai kurie persiorientuoja, susimažina erdves, kaštus. Klaipėdoje net į rinkodarą neapsimoka investuoti, nes tiesiog trūksta vartotojų“, - sako A. Pacevičiūtė.
„10 tiltų“ savininkė sako, kad praktiškai teko atsisakyti maisto gamybos, nes „kavai žmonės dar pinigų skiria“. Klaipėdoje nėra pakankamai žmonių, kurie eitų į miestą vakarieniauti ar net pietauti.
Anot A. Pacevičiūtės, Turgaus gatvėje pasijuto, kad padidėjo lankytojų srautas, kai praėjusį mėnesį atsidarė „Turgaus food hall“.
„Daugiausia naudos duoda renginiai. Žmonės pritraukiami į senamiestį. Atranda naujas vietas. Vėliau ima dažniau lankytis“, - sako A. Pacevičiūtė.
Anot jos, prigyja naujos tradicijos, tokios kaip trečius metus rengiama Šv. Martyno šventė. Tokių renginių metu maitinimo įstaigų apyvartos auga 2 ir daugiau kartų. Reikia ir daugiau komunikacijos, kad sudomintume atvykti į Klaipėdą ir kitų miestų gyventojus.
„Vyksta nuolatinė diskusija Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijoje. Svarstymai dėl vadinamojo pagalvės mokesčio efektyvaus panaudojimo, tariamasi dėl renginių. Kur turime galimybę, prisidedame prie organizavimo, kaip ir pernai pirmą kartą surengta Žuvies diena. Reikia, kad tokios tradicijos tęstųsi“, - teigia A. Pacevičiūtė.
Investuoja, kad išgyventų
O štai klaipėdiečiams gerai žinomas armėniškos virtuvės restoranas „Pepper Grey“ plečia savo veiklą. Jau gegužės pabaigoje planuoja lankytojus pakviesti į antrąjį restoraną, kuris įsikurs „ŠvyturysUP“ projekte (buvusi „Švyturio“ alaus darykla).
„Per tiek metų, kai dirbame, įvairių krizių matėme, bet dabar iš tikrųjų situacija yra tragiška, bet sustoti mes negalime“, - „Vakarų ekspresui“ sakė restorano „Pepper Grey“ savininkas Armen Manukyan.
Anot jo, naują restoraną jis atidaro ne dėl to, kad labai sekasi, o kad galėtų išgyventi, kad galėtų vykdyti savo įpareigojimus.
Savininkas teigia, kad maitinimo verslui iššūkių kelia ne tik PVM , bet ir dideli banko mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčiai.
Vien už atsiskaitymą kortelėmis „Pepper Grey“ per metus bankams sumoka apie 10 tūkstančių eurų.
„Turime žmonių srautą, mes juo mylime. Turime jėgų ir rezervą, kad dar dešimt metų tikrai galime maitinti ir dirbti“, - sako A. Manukyan.
Jis teigia, kad mieste yra daug maitinimo įstaigų, kurios užsidaro tyliai, tiesiog ne bankrutuoja, o išsiparduoda.
„Net Vilniuje, kur situacija daug geresnė, virtuvės šefai uždaro savo verslus ir ieško samdomo darbo“, - pažymi „Pepper Grey“ įkūrėjas.
Jis teigia, kad naujam restoranui bus maždaug 25 žmonių komanda. Ją apmokys. Šiuo metu restorane dirba 35 darbuotojai. Tai šeimos verslas.
„Dirbam pelningai, mums sekasi, sugebam išlaikyti. Esam populiarūs. Turim nuolatinių lankytojų ratą. Turim neblogą reitingą“, - džiaugiasi A. Manukyan.
Jis įsitikinęs, kad jei situacija maitinimo sektoriuje nesikeis, restoranai mirs. Ims dominuoti greitas maistas, „bandelės su dešrele“. Taip pat virtuvės šefas nesutinka, kad Klaipėdoje nėra restoranų kultūros, kad žmonės neina vakarieniauti mieste, o renkasi naminį maistą.
„Viskas yra su žmonėmis gerai. Mes visada turim žmonių, mylim savo klientus, džiaugiamės, kad jie mus taip pat myli“, - sako A. Manukyan.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą