Meistras „per pažįstamus“ pridarė bėdos

(1)

Lietuvoje plačiai paplitęs metodas namų remontui rinktis patikimą meistrą pagal rekomendacijas gali pridaryti begalę rūpesčių - dalį santaupų už buto sienų dažymą atidavusi klaipėdietė paslauga liko nepatenkinta, o darbus atlikęs vyras į kalbas dėl pinigų grąžinimo nesileidžia. Vartotojų teisių gynėjas sako, jog tokiu atveju šansai rasti teisybę yra minimalūs, bet įmanomi.

Herkaus Manto gatvėje esančiame daugiabutyje gyvenanti Zofija prireikus išdažyti buto sienas meistrą susirado klausinėdama pažįstamų žmonių rekomendacijų, kol galiausiai sutarė su vienos draugės tolimu giminaičiu.

Vyras už darbą ir remontui skirtas medžiagas paėmė 1,7 tūkst. eurų, tačiau moteris teigia, jog sienos išdažytos nekokybiškai, meistras broko neištaisė, pinigų grąžinti nesiruošia, o užsakovės skambučius ir žinutes ignoruoja.

„Ant sienų aiškiai matosi pūslės. Taip ir likau - be pinigų ir su nekokybišku remontu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė klaipėdietė.

Patarė kreiptis į teismą

Anot Zofijos, ji su meistru jokios sutarties nesudarė, turi tik jo pasirašytą lapelį ir remontui reikalingų medžiagų pirkimo čekius.

Moteris teigia, kad jai atsisakė padėti ir advokatas, ir policija, pasiūliusi teisybės ieškoti teisme.

„Vienas advokatas sakė, kad niekuo padėti tokioje situacijoje negali. Policijoje gavau patarimą negrąžinti meistrui paliktų daiktų - grąžto ir stelažo, taip pat - kreiptis į teismą“, - kalbėjo Zofija.

Nevyriausybinių vartotojų organizacijų asociacijos Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad tokioje situacijoje žmogus, kuris jaučiasi apgautas, galėtų privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą, nes be pirkimo dokumento vartotojų apsaugai skirtos institucijos jo negins.

„Deja, bet tokiais atvejais kito varianto, kaip teismas, nelabai ir yra, nes jeigu nėra jokių dokumentų, tai tada automatiškai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesiims nagrinėti. Reikėtų kreiptis į profesionalius teisininkus arba bandyti gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kreiptis į teismą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Jokubauskas.

Anot jo, tai yra sudėtingas, tačiau įmanomas būdas įrodyti savo tiesą.

„Galima bandyti nustatyti visas aplinkybes, nors tai sudėtingas kelias - kuo didesnė ginčo suma, tuo labiau apsimoka. Patiems reikėtų pasverti, ar teisminis procesas yra vertas kilusio ginčo. Bet jeigu žmogus jaučiasi teisus, gali bandyti įrodyti, teisme tikrai yra įvairių įrodymų galimybių, galima bandyti įrodyti savo tiesą“, - kalbėjo teisininkas.

Būtina saugotis patiems

Vartotojų aljanso atstovui nežinoma, ar Lietuvoje yra susiformavusi panašių ginčų sprendimo teismuose praktika, gali būti, kad viešumo vengia jų dalyviai.

„Kad būtų ginčų nagrinėjimo kažkokia praktika suformuota, tai man nežinoma. Dažniausiai, kai yra konfliktinė situacija, abi pusės yra linkusios nesiskelbti apie tai, nesiviešina. Kaip tokie ginčai baigiasi - bent jau mes tokių duomenų neturime“, - sakė R. Jokubauskas.

Vartotojų teisių gynėjas teigė žinąs, kad Lietuvoje paplitę paslaugų pirkimo būdai pasitikint rekomenduotais žmonėmis, tačiau jis net ir tokiais atvejais ragina bent minimaliai pasirūpinti savo teisių gynimu, kad nereikėtų skaudžiai mokytis iš klaidų.

„Mes stengiamės šviesti vartotoją ir raginame jį ginti savo teises. Norint jas užtikrinti viską reikia daryti oficialiai: mokėjimai turi būti su įrodymais, pavyzdžiui, ne grynaisiais, o pavedimu. Yra minimalūs žingsniai, kuriuos galima padaryti norint geriau apsisaugoti. Žmonės irgi turi jausti atsakomybę už savo veiksmus ir už savo pinigus, o jeigu daro kitaip, tai prisiima ir riziką - nepasimokius iš kitų klaidų, tenka mokytis iš savų“, - sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Bauda gresia ir užsakovui

Siekiant apsisaugoti nuo neatsakingų meistrų šiuo metu yra dar viena galimybė - darbų užsakovas iš jų gali reikalauti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo: unikalaus greitojo atsako (QR) kodo, kurio duomenys suteikia galimybę nustatyti, ar žmogus dirba legaliai.

Šis reikalavimas anksčiau galiojo tik statybvietėse, o nuo šių metų liepos bus privalomas ir vykdant privačių namų ar butų remontą.

Kodo neturintis meistras gali būti laikomas nelegaliu darbuotoju. Už tai gresia atsakomybė ne tik jam pačiam, bet ir užsakovui - Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, fizinis asmuo už pasamdytą meistrą be galiojančio kodo gali gauti 500-1100 eurų baudą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder