Nuo prekės ženklo iki hashtago – kas yra intelektinė nuosavybė ir kaip ją apsaugoti

Galimybių, jog mūsų sukurtas prekės ženklas taps verslu ar bent papildomu pajamų šaltiniu, šiandien turime kone kiekvienas.

Apie ką dažnas nepagalvojame, kas būtų, jei vieną dieną aptiktume, kad jį nukopijavo kitas žmogus arba netikėtai gautume pretenziją neva šis prekės ženklas, jo dizainas ar pan. priklauso kažkam kitam? Mažų mažiausiai gaila įdėto darbo, laiko ir energijos, o kas, jeigu jūsų prekės ženklas jau neša pelną ir turi nemenką potencialą?

Apie tai, kaip tokių situacijų išvengti, kaip savo prekės ženklą ir autorinius kūrinius ir kitą intelektinę nuosavybę apsaugoti, kalbamės su advokate, TRINITI JUREX vadovaujančiąja partnere Lietuvoje, „WoW University“ Asmeninio prekės ženklo kūrimo kurso lektore Vilija Viešūnaite.

– Vilija, ar dažnai nutinka taip, kad sukuriamas prekės ženklas, imamas vystyti verslas, tačiau oficialiai jis nėra įregistruojamas? Su kokiomis problemomis galime susidurti, jei to nepadarome?

– Iš tikrųjų taip įvyksta neretai ir tai būdinga ne tik pradedantiems verslininkams. Pasirenkamas prekės ženklas, dizainas, pradedama teikti paslaugas, pardavinėti prekes ir vieną dieną paaiškėja, kad jo teisėtai naudoti negalima, nes jau yra kažkas kitas, kas į šį prekės ženklą turi oficialias teises.

Tai reiškia, kad reikės perdaryti daug dalykų: reklamas, pakuotes ir kt. Sugaištame laiko ir papildomai išleidžiame pinigų. Jei tik sukūrę savo prekės ženklą įsitikintume, kad jis, dizainas ar kita intelektinė nuosavybė dar nėra įregistruota ir patys tą padarytume, tuomet būtume tikri, kad mūsų darbas ir pinigai bus išleisti tikslingai. Prekės ženklas yra saugomas tik kada, kai jis yra įregistruotas ir niekas neturi ankstesnių teisių į tapatų ar panašų objektą.

Kitas dalykas, kurį, kuriant verslą, reikia apgalvoti, yra teisės į bet kurią intelektinę nuosavybę. Dažnas startuolis pradedamas kelių draugų tiesiog sėdint pas vieną iš jų virtuvėje ar biure. Žmonės sugeneruoja idėją, pradeda ją vystyti ir daryti realius dalykus. Po kurio laiko atsiranda investuotojas, kuriam, natūralu, svarbu, kieno intelektinė nuosavybė yra šis produktas. Tuomet paaiškėja, kad tas draugas, kurio tai buvo idėja, išvažiavęs kur nors į Jungtines Amerikos Valstijas, niekas negali su juo susisiekti, o reikia jo parašo. Investuotojas, natūralu, atsitraukia, nes nenori rizikuoti savo pinigais, kuomet startuolio turtinės teisės nėra aiškiai apibrėžtos teisiškai.

Labai svarbu turėti pasirašytus, teises į intelektinę nuosavybę apibrėžiančius dokumentus.

– O kaip yra su asmeniniu prekės ženklu, kurį sukuriame ir naudojame socialiniuose tinkluose: tikrai nutinka taip, kad vėliau jį komercializuojame (imame teikti paslaugas, pardavinėti prekes, parduodame kažkam kitam). Ar patartina jį įregistruoti iš karto?

– Jeigu neplanuojate, kad prekės ženklas jums potencialiai gali generuoti pajamas ir jeigu jums negaila jo kūrimui skirto laiko ir energijos, galimai jį kažkam nukopijavus ar pareiškus teises į jūsiškį, tuomet galbūt ir neverta.

Vis dėlto, reikia turėti omenyje, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmonės, kurių prekės ženklas neregistruotas, ne tik sulaukia prašymų nustoti jį tokį naudoti (neva jis labai panašus į jau kažkieno kito įregistruotą), bet ir reikalavimą sumokėti licenzinį mokestį už tą laiką, kuomet buvo naudojamasi teisėto savininko reputacija.

Pavyzdžiui, amerikiečių televizijos žvaigždės ir verslininkės Oprah Winfrey asmeninis prekės ženklas įvertintas 3 mlrd. JAV dolerių...

Ir nėra nieko keisto, kad jūs sugalvojote kokį nors panašų prekės ženklą, dizainą ar pan. į tokį, koks jau yra rinkoje. Mes nesąmoningai linkę kopijuoti tai, kas mums patinka. Būtent registracija ir ankstesnių teisių paieškos ir apsaugo nuo nuostolius nešančių nesusipratimų. Visada rekomenduoju pasitarti su profesionalais. Juk patys nesigydome dantų, o intelektinės nuosavybės apsauga yra ypač specifinė sritis.

–  Kaip prekės ženklą užregistruoti ir kiek tai kainuoja?

– Reikia nuspręsti, kur jį saugosime. Jei galvojate tik apie Lietuvą, reikia keliauti į valstybinį patentų biurą. Galima prekės ženklą registruoti Europos Sąjungos šalyse arba visoje tarptautinėje rinkoje. Tam internetu reikės užpildyti paraiškas. Patarčiau pagalvoti apie atskirą registraciją Kinijoje, mat čia labai greitai atsiranda kopijų.

Lietuvoje užregistruoti prekės ženklą kainuoja apie 180 Eurų, o Europos Sąjungoje apie 900 Eurų. Registracija galioja 10 metų.

Gana dažnai registracijai taikomos subsidijos ar kitokia finansinė parama.

– Pakalbėjome apie prekės ženklą, tačiau „WoW University“ Asmeninio prekės ženklo kūrimo kurso paskaitoje pasakosite, apskritai, apie visos intelektinės nuosavybės apsaugą, kuri šiandien – socialinių medijų klestėjimo laikais  – itin aktuali. Ar galite pasakyti, kas yra laikoma intelektine nuosavybe?

– Intelektine nuosavybe gali būti vadinama: prekės ženklas, dizainas, autorių teisės tekstams ir vizualams, muzikai, domenų vardai, hashtagai (liet. grotžymės), komercinės paslaptys, išradimai, konfidencionalumo ir nekonkuravimo susitarimai, net tam tikra apranga.

Reikėtų žinoti tai, kad, pavyzdžiui, autoriniai kūriniai yra saugomi neregistruoti. Kilus ginčui, tereikia įrodyti, kad tam tikru momentu tas kūrinys jau buvo sukurtas. O tai nėra sudėtinga, nes paprastai jis atsiduria socialiniame tinkle ar serveryje.

Autorių neturtinės teisės saugomos neterminuotai netgi – vaikai gali pareikšti pretenziją, jei tėvų ar senelių kūrinys yra naudojamas ne pagal nustatytas taisykles.

Tačiau turtinės autorinio kūrinio teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tai reiškia, kad šiandien galime naudoti kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto muziką kur norime ir mums tai nekainuos, bet turime aiškiai nurodyti, kad jos autorius yra šis žmogus.

Dauguma originalių įrašų socialiniuose tinkluose yra laikomi autoriniais kūriniais, todėl labai svarbu žinoti jų naudojimo taisykles. Pavyzdžiui, mes galime dalytis kažkieno kito įrašu iš to žmogaus profilio, kadangi jis yra paskelbtas viešai ir skelbdamas jį, žmogus sutinka su to socialinio tinklo naudojimo sąlygomis. Tačiau nukopijuoti visą įrašą ir pateikti jį kaip savo, negalima. Net negalima nukopijuoti viso kito žmogaus įrašo ir skelbti savo paskyroje, nurodant jo autorystę. Nebent turite raštišką ar kažkaip kitaip užfiksuotą autoriaus sutikimą.

Daugiau apie kiekvieną iš intelektinės nuosavybės rūšių ir apie tai, ką daryti, kuomet jūs pamatėte, kad jūsų intelektinė nuosavybė naudojama neteisėtai, kalbėsiu paskaitoje.

Sidebar placeholder