Pasiruoškite – nuo Naujųjų daug kas keisis: svarbiausia informacija apie algas, išmokas, tėvams ir senjorams aktualius pokyčius (2)

Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojų laukia pokyčiai. Didės atlyginimai, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos. Taip pat įsigalios tėvams aktualūs Darbo kodekso pakeitimai. Kai kurie darbuotojai gali ir nukabinti nosis, mat pražiopsojus ir neišnaudojus atostogų jos nuo Naujųjų gali būti nubrauktos. 

Portalas lrytas.lt pateikia svarbiausią informaciją apie pokyčius.

Didės dirbančiųjų pajamos

Minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840  eurų, t. y. paaugs 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.

Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kada padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“, arba 13,7 proc.

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba apie 15 proc.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) augs iki 625 eurų, t. y. didės 15,7 proc.

NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Atitinkamai didės ir NPD, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.

Atlyginimai biudžetinėse įstaigose kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų.

Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, tai per 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.

2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.

A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98–158 eurais.

2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidėtų A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojų laukia pokyčiai.<br>Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nuotr.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojų laukia pokyčiai.<br>Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nuotr. 

Didės pensininkų pajamos

Pensijos. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.  

Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai pensijų augimas 2022 m. siekia 16–17 proc.

Pareigūnų, karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.

Vienišo asmens išmoka kitąmet, kaip ir šiemet, bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo.

Nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

Pensijų priemokos. Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Šalpos pensijų bazės dydis nuo kitų metų sausio bus didinamas iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). 

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. 

 Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. 

Tikslinių kompensacijų bazė bus didinama nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų.

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro. 

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro. 

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų. 

Valstybės remiamų pajamų dydis bus didinamas 10 eurų ir nuo 2023 m. sausio sieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėn. padidėtų nuo 124,4 iki 133 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

Bazinė socialinė išmoka nuo 2023 m. sudarys 49 eurus.

Padidinus šį dydį atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro. 

 

Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojų laukia pokyčiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nuotr.

Po Naujųjų įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs tėvams

Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nuo naujų metų bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.

Darbo laiko trumpinimas. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau dėl susitarimo dėl papildomo darbo.

Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., Darbo teisės skyriaus vedėjos nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai.

Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo laiko norma mažesnė, pavyzdžiui susitarta dėl 20 val. darbo laiko normos, tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai, minimu atveju, sutrumpinama 4 val.

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems ir šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.).

Tėvystės atostogos. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos tėvystės atostogos galės būti skaidomos į dvi dalis. Ddabar jos suteikiamos visos iš karto, nepertraukiamos trukmės (DK 133 straipsnio pakeitimas).

Bendra tėvystės atostogų trukmė nesikeis ir išliks ta pati – 30 kalendorinių dienų. Be to, kaip ir dabar, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieneri metai.

Vaiko priežiūros atostogos. Randasi naujovė, susijusi su neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi (DK 134 straipsnio pakeitimas).

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista.

Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį.

Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) galės imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų).

Vaiko tėtis (įtėvis, globėjas) savo neperleidžiama dalimi galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai.

Tai priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos, pavyzdžiui, jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėnesiais arba 23 ir 24 mėnesiais.

Neperleidžiamos dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu.

Kaip ir iki šiol, darbuotojai vaiko priežiūros atostogomis galės naudotis, kol vaikui sukaks 3 metai.

Akcentuotina, kad anksčiau nurodyti 18 ir 24 mėnesiai, per kuriuos kiekvienas iš tėvų turės pasinaudoti neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi, yra susiję ne su atostogų trukme, o su pasirinkta vaiko priežiūros išmokų mokėjimo alternatyva.

Be to, kaip ir dabar, šias atostogas pagal šeimos poreikį bus galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, grįžti į darbą joms nepasibaigus.

Bus įrengti vaikų kambariai

Pagal Seimo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, nuo 2023 metų sausio valstybės ir kitos įstaigos, kuriose yra patvirtinta 100 ir daugiau valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir tie valstybės tarnautojai ar darbuotojai dirba viename ar šalia esančiuose pastatuose, turės įrengti vaikų kambarius trumpalaikei priežiūrai.

Daliai darbuotojų atostogos bus nubrauktos

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija primena, kad nuo kitų metų sausio 1 d. nubrauktos neišnaudotos atostogos, jei darbuotojas jomis nepasinaudojo, o teisė į jas buvo įgyta seniau nei prieš 3 metus nuo tos dienos, kada darbuotojas įgijo teisę į jas.

Darbuotojas įgyja teisę į atostogas po 6 mėnesių darbo, todėl pirmas darbuotojo 3 metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėnesiai.

Taigi nuo sausio 1 d. bus nubrauktos atostogos, sukauptos:

– už 2018 m. ir 2019 m., jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2018 m. II pusmetį;

– už 2019 m., jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2019 m. I pusmetį.

Jeigu dirbti pradėta 2019 m. II pusmetį, pirmą kartą atostogos bus nubraukiamos tik 2024 m.

2024 m. bus nubraukiamos:

– dvejų metų (2019 m. ir 2020 m.) atostogos, visiems, kurie įsidarbino 2019 m. II pusmetį;

– vienerių metų (2020 m.) atostogos visiems, kurie įsidarbino iki 2019 m. liepos 1 d., (jiems 2019 m. atostogos nusibraukė 2023-01-01, todėl 2024 m. nubraukiamos tik vienerių metų (2020 m.) neišnaudotos atostogos).

Keisis pensijų išmokų ribos

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams.

Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.

Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 metais pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti taip:

– jums bus išmokėta vienkartinė išmoka, jei sukaupėte iki 5 403 eurų;

– jums bus mokamos periodinės išmokos, jei sukaupėte daugiau nei 5 403 eurus, bet mažiau nei 10 807 eurus;

– privalėsite įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupėte 10 807 eurus ar daugiau;

– sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, galėsite gauti vienkartine pensijų išmoka. Už lėšas iki 64 841 euro turės būti įsigyjamas pasirinktos rūšies pensijų anuitetas.

Kol lėšos yra pensijų fonde (kaupiant ar gaunant periodines išmokas), jos yra paveldimos. Gaunant anuiteto išmokas didžioji dalis antroje pakopoje sukauptų lėšų gali būti paveldimos – tai priklauso nuo pasirinkto anuiteto rūšies.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder