„Plieno“ nepaleidžia senos skolos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas balandžio 16-osios nutartimi atsisakė priimti Gedimino Bartkevičiaus ir Bangos Bartkevičienės kasacinį skundą, kuriuo jie siekė nepalankių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir jų vykdymo sustabdymo.

Teismas konstatavo, kad akcininkai savo sprendimais „Plieną“ tyčia privedė prie bankroto.

Klaipėdos apygardos teismas pernai rugpjūtį, o Lietuvos apeliacinis teismas šiemet vasarį pripažino, kad abu „Plieno“ akcininkai privalo solidariai atlyginti finansinę žalą mažajai bendrijai „Uderna“ (106,2 tūkst. eurų) bei įmonėms „Ladavas“ (161,4 tūkst. eurų) ir „Vlastona“ (109,7 tūkst. eurų).

Teismai konstatavo, jog akcininkai „Plieną“ valdė specialiai priimdami nesąžiningus ir ekonomiškai nenaudingus sprendimus bei taip privedė bendrovę prie bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, o tai lėmė žalą šioms trims įmonėms.

Sutuoktiniai savo skundais, be kita ko, prašė šių įmonių ieškinius atmesti.

65 proc. „Plieno“ akcijų valdęs G. Bartkevičius įmonei vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1999-aisiais iki bankroto prieš penkerius metus, o sutuoktinė, kuriai priklausė 35 proc. akcijų, ėjo bendrovės komercijos direktorės pareigas.

Įmonė Klaipėdoje 2005 metais pradėjo statyti Gandrališkių gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau jo neužbaigus prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė, dėl kurios smarkiai krito būsto paklausa bei kaina.

Kaip rodo Registrų centro duomenys, 2008-aisiais „Plienas“ dar gavo 13,3 mln. eurų (45,9 mln. litų) pajamų ir uždirbo 1,9 mln. eurų (6,5 mln. litų) grynojo pelno, o 2009 pajamos krito iki 4,8 mln. eurų (16,7 mln. litų) bei patyrė 2 mln. eurų (7 mln. litų) nuostolį.

Vėliau reikalai ėmė dar prastėti. 2011 metais „Plieną“ bandyta restruktūrizuoti, o 2020-ųjų pradžioje Klaipėdos apygardos teismas jam iškėlė bankroto bylą, 2022-ųjų viduryje pripažinęs, jog bendrovės valdytojai ją prie nemokumo privedė tyčia.

Šiuo metu įmonė dėl bankroto likviduojama, 2023-iųjų duomenimis, „Plieno“ skolos siekė 15,3 mln. eurų, iš jų 8,6 mln. eurų - SEB bankui, kuris yra pirmas kreditorių eilėje, o tarp kitų kreditorių didžiausią - 4,8 mln. eurų - reikalavimą turėjo uostamiesčio verslininko Antano Boso valdoma Vakarų pramonės ir finansų korporacija, su kuria kartu vystytas Gandrališkių kvartalas.

Dar daugiau kaip 0,5 mln. eurų bendrovė buvo skolinga valstybei.