Rekordinių taršos atvejų daugėja

Didžioji dalis – 7 iš 10 – rekordinių taršos atvejų per Lietuvos istoriją buvo užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį, rašo „Lietuvos rytas“.

Didžiausia ekologine katastrofa Lietuvoje laikomas 1989 m. tuometės „Azoto“ gamyklos teritorijoje įvykęs amoniako nuotėkis ir gaisras amofoso trąšų sandėlyje. Nelaimės metu žuvo septyni žmonės, tačiau žala gamtai tada nebuvo įvertinta.

Rekordinis apskaičiuotos žalos atvejis 2018 m. užfiksuotas Šilutės rajone. Naftos produktais užteršus 8 tūkst. kv. m., gamtosaugininkai žalą gamtai įvertino 55 mln. eurų.

Antroje vietoje – dėl 2020 m. incidento Kuršių mariose „Grigeo Klaipėda“ pareikštas 48 mln. eurų civilinis ieškinys. Trečioje – 2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltintai Vilkaviškio įmonei „Gintrėja“ pateiktas 33 mln. eurų ieškinys. Dėl jų vyksta teisminiai procesai.

Kiti rekordiniai atvejai: 2021 m. Vilniaus mieste aptikus 10 tūkst. tonų asbesto – aplinkosaugininkų nustatyta žala siekė 30 mln. eurų, 2019 m. gaisras „Ekologistika“ teritorijoje – 5,5 mln. eurų, 2002 m. gaisras „Egapris“ padangų saugojimo aikštelėje – 5,8 mln. eurų, 2017 m. „Kauno vandenų“ nuotekų išleidimas į Nemuną – 4,6 mln. eurų, 2015 m. „Jukneda“ neteisėtai laikytos pavojingos atliekos – 3 mln. eurų, 2009 m. iš „Orlen Lietuva“ eksploatuojamo vamzdyno išsilieję naftos produktai – 2,8 mln. eurų, 2000 m. naftos produktų išsiliejimas Vaidotų geležinkelio stotyje – 2,8 mln. eurų.

Tačiau pirminis žalos vertinimas, aplinkybes išsamiai įvertinus teisme, gali kardinaliai pasikeisti.

2002 m. „Egapris“ padangų saugojimo aikštelėje kilęs gaisras, aplinkosaugininkų vertinimu, padarė 5,8 mln. eurų žalą. Tačiau teismas bankrutuojančiai įmonei paskyrė tik 290 tūkst. eurų baudą.

Žalos suma gali mažėti ir gamtosaugininkams vėliau patikslinus patį ieškinį. Įmonei „Gintrėja“ pritaikius aplinkos atkūrimo priemonių už 100 tūkst. eurų, ieškinys sumažintas perpus – iki 16 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros vertinimu, sunkumų tiriant tokio tipo bylas kyla dėl teisinio reglamentavimo trūkumų. Lietuvos įstatymai nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir pagrįsti didelės žalos ar kitų sunkių padarinių aplinkai faktą.

Gamtosaugininkai žalos dydžiui apskaičiuoti taiko 2002 metais patvirtintą metodiką, kurioje žalos dydis apskaičiuojamas taikant nustatytas formules. Tuo tarpu teismai remiasi ir Europos Sąjungos direktyvomis, kuriose prioritetas teikiamas ne piniginėms baudoms, rašo "Lietuvos rytas".

Sidebar placeholder