Švedija ir Lietuva žengia link nulinės emisijos: iš naujo apibrėžia ekologiškos laivybos ateitį

Abu projektai rodo, kaip inovacijos, vietos energijos ištekliai ir strateginis planavimas gali paspartinti perėjimą prie nulinės emisijos logistikos visoje Europoje. 

Dokumentai buvo parengti pagal „Blue Supply Chains“ (BSC) projektą.

Umeå miestas paskelbė išsamų planą, kaip iki 2040 m. pasiekti klimato neutralumą, kurioje būtina dalis yra perėjimas prie atsinaujinančiųjų kuro rūšių uostuose ir transporto veikloje. 

Šį planą parengė IVL Švedijos aplinkos tyrimų institutas kartu su Umeå uostu, „Umeå Energy AB“, Umeå savivaldybe ir „INAB – Infrastructure in Umeå AB“. Jame numatyta pakeisti iškastinį kurą vietoje gaminamu žaliuoju vandeniliu ir elektrometanoliu.

Umeå strateginiai privalumai:

• Gausūs atsinaujinančiosios energijos ištekliai (vandens, vėjo)

• Biogeninis CO₂ iš centralizuoto šildymo

• Geležinkelio ir jūrų transporto infrastruktūra

• Prieiga prie švaraus vandens vandenilio elektrolizei

Planuojama, kad didelio masto gamykla Umeå ekologiniame pramoniniame parke iki 2030 m. tieks iki 110 000 tonų elektrometanolio per metus. „Wasaline“ yra laikoma pagrindine ankstyva šio sprendimo taikymo šalimi, o SCA ir kitų įmonių transporto priemonių atnaujinimas padės ilgalaikiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Buvo išanalizuoti trys strateginiai scenarijai, pagal kuriuos Umeå greičiausiai taps atsinaujinančiųjų išteklių kuro eksporto centru, kurio produkcija viršys pradinį vidaus paklausą.

Lietuvos pavyzdys: ekologiškesnė Lietuvos transporto grandinė

Tuo pačiu metu Lietuva pertvarko savo vidaus vandens kelių transportą (VVK) įgyvendindama Lietuvos vidaus vandens kelių administracijos (LVVKA) projektą, pagal kurį elektrifikuojamas Nemuno upės koridorius tarp Kauno ir Klaipėdos. 

ES ir nacionalinių lėšų remiama iniciatyva bus panaikinta daugiau kaip 48 000 sunkvežimių reisų per metus, taip žymiai sumažinant CO₂ išmetimą ir eismo spūstis.

Nuo 2019 m. į E41 vandens kelio modernizavimą, infrastruktūros atstatymą ir visus metus veikiančios laivybos užtikrinimą investuota daugiau kaip 27 mln. eurų. 

Kiekviena barža pakeičia 106 sunkvežimius ir per reisą sutaupo 21 toną CO₂.

Naujasis laivyno planas apima:

• 6 elektrinius stūmikus

• 12 krovinių baržas

• 27 baterijų konteinerius

• 3 pažangius įkrovimo centrus: Klaipėdos uoste, Jurbarko ir Kauno Marvelės uoste

Lietuva įsipareigojo finansuoti 90 % tinklo plėtros išlaidų, užtikrindama didelės galios įkrovimą (iki 750 kW vienam laivui) ir nuspėjamas ilgalaikes elektros kainas.

Dekarbonizacija projektuojant: tinkamo kuro pasirinkimas

Abi darbo grupės įvertino įvairias ekologiškas variklių technologijas: baterijomis varomus elektros, metanolio, vandenilio ir hibridinius sistemas.

Švedijoje dėl energijos tankio ir dekarbonizacijos potencialo pirmenybė buvo teikiama e-metanoliui ir vandeniliui giliavandenėje laivyboje ir keltuose. 

Vandenilis kelia didesnių infrastruktūros ir saugos problemų (pvz., 1000 barų slėgio saugojimas, trapumas), tačiau ilgalaikėje perspektyvoje išlieka būtinas.

– Lietuvos atveju baterijomis varomi elektriniai laivai pasirodė esą greičiausiai įdiegiamas sprendimas vidaus vandenų transportui, nes jų infrastruktūra yra paprastesnė, o eksploatavimo išlaidos mažesnės. 

660 kW azimutinės traukos ir 3,6 m aukščio pakeliamaisiais vairinėmis stūmokliniai laivai yra pritaikyti Nemuno upės unikalioms sąlygoms.

Elektros balanso modeliavimas, CFD simuliacijos ir realaus pasaulio bandymai patvirtino laivų eksploatacines charakteristikas ir energijos poreikius abiejuose regionuose.

Kur infrastruktūra susitinka su klimato politika

Abu projektai pabrėžia infrastruktūros parengimo ir reguliavimo paramos svarbą:

• Švedijos atveju atnaujinama krantinė elektros energijos tiekimo sistema (OPS), degalų bunkeriavimas ir integruojamas anglies dioksido surinkimas (veiks iki 2029 m.).

• Lietuvos atveju stiprinami uosto dokai, įrengiami kranai 30 tonų baterijų konteineriams ir sudaromos fiksuoto tarifo elektros energijos tiekimo sutartys.

• Būsimos ES direktyvos, pvz., „FuelEU Maritime“ ir ETS laivybai, dar labiau paskatins pereiti prie švarių degalų.

Kokie tolesni žingsniai ekologiškos kelionės link

Švedijoje:

• 2027 m.: baigtas geležinkelio jungties iš Umeå ekologinio pramonės parko į uostą statyba

• 2029 m.: pradėtas visiškas anglies dioksido surinkimas

• 2030 m.: pradėta e-metanolio gamyba

• 2040 m.: visiškas uosto ir savivaldybės klimato neutralumas

Lietuvoje:

• 2024–2025 m.: viešasis konkursas ir pirmųjų e-stūmimo laivų statyba

• 2026–2027 m.: įkrovimo centrai Kaune, Jurbarke ir Klaipėdoje pradeda veikti

• 2030 m.: visiškai elektrinis vidaus vandens transporto laivynas pradeda veikti

Nuo Baltijos inovacijų iki pasaulinio poveikio

Europai skubant siekti klimato tikslų, šios dvi Šiaurės Europos iniciatyvos įrodo, kad nulinės emisijos laivyba nėra tik ateities vizija – ji jau įgyvendinama. 

Naudodamosi viena kitą papildančiomis technologijomis, integruotu energijos planavimu ir tvirtu valdymu, Švedija ir Lietuva siūlo visame žemyne pritaikytus modelius uostams ir upėms.

Mėlynosios tiekimo grandinės Baltijos jūros regione

BSC projektas remia uostų administracijas ir uostų operatorius siekiant dekarbonizuoti uostų veiklą, skatinant elektrifikaciją, teikiant alternatyvių degalų strategijas ir kuriant ekologiškas transporto grandines.

Projektą bendrai finansuoja Interreg Baltijos jūros regionas 2021–2027.

Projekto pagrindinis partneris yra Hamburgo uosto rinkodaros asociacija, o projekto partneriai yra Umeå uostas, Umeå miestas, „Umeå Energy AB“, „INAB – Infrastructure in Umeå AB“, Švedijos aplinkos tyrimų institutas IVL, „Lindholmen Science Park AB“, Lietuvos vidaus vandenų administracija (LIWA) ir Baltijos jūrų uostų organizacija.

Daugiau informacijos apie BSC: https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

Šaltinis: bpoports.com