Taryba: bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją

Taryba: bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją

(1)

Konkurencijos taryba pareiškė, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją, be to, ji siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą. 

„Konkurencijos tarybos vertinimu, Finansų ministerijos pateikti derinti Įstatymų projektai (...) gali iškreipti konkurenciją, nes tik daliai konkuruojančių ūkio subjektų siūloma taikyti laikinojo solidarumo įnašą nuo neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų“, – išvadoje teigia tarybos narė Medeina Augustinavičienė. 

Prognozuojant, lad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių. 

M. Augustinavičienės teigimu, jeigu daliai toje pat rinkoje dalyvaujančių įmonių taikomi mokesčiai, o kitoms – ne, tai reiškia, kad panašios ar tokios pat veiklos įmonės turės skirtingas sąlygas.

„Tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į paslaugų kokybę, technologijų plėtrą, inovatyvumą, vartotojams siūlyti prieinamesnes, patrauklesnes kredito sąlygas, didesnę jų įvairovę. Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu“, – rašoma išvadoje.

Be to, tarybos ekspertų nuomone, dvi įmonių grupės – bankai bei neįprastai didelį pelną gavusios kitų sektorių įmonės, kurioms nereikėtų mokėti solidarumo įnašo, dėl to galėtų gauti ekonominės naudos, atitinkančios valstybės pagalbos kriterijus. 

Todėl M. Augustinavičienė pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti įgyvendinta tik gavus EK pritarimą. Kitu atveju ji laikoma neteisėta, o EK pripažinus, kad tokia parama nesuderinama su vidaus rinka, ji būtų išieškota iš gavėjų su palūkanomis.

Todėl Konkurencijos taryba siūlo peržiūrėti projektus ir pasirinkti konkurencijos neribojančias alternatyvas. 

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Pelno mokesčio bei Laikinojo solidarumo įnašo įstatymų pataisos numato, kad solidarumo įnašas būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 metų pelno mokestį ir galiotų iki 2025 metų birželio 15 dienos.  

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.  

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder