Sausio 29-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti "Senamiesčio investicijų" kasacinį skundą, kuriuo ji siekė bendrovei nepalankios žemesnės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo.
"Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui", - konstatavo paskutinė instancija.
Įmonės vadovas Tomas Petreikis "Vakarų ekspresui" teigė, kad šio sprendimo nekomentuos: "Teismas jau pasisakė".
Bendrovė prašė priteisti jai 316 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad sklype Pirmojoje Melnragėje, Vėtros gatvėje negali vykdyti suplanuotų statybos darbų, nes tai draudžia reikalavimai meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoms, tačiau pernai balandį atmetė Klaipėdos apygardos teismas, o 2024-ųjų spalį šią nutartį nepakeistą paliko ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Apskaičiuojant norimos kompensacijos dydį teigiama, kad dėl meteorologų stoties kaimynystės nustatyti apribojimai lemia 41 proc. mažesnį plotą, skirtą komercinės paskirties pastatams.
"Beveik pusės leistino pastatyti pastatų ploto praradimas bendrovei yra didelis nuostolis, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės verslas yra nekilnojamojo turto formavimas ir jo realizavimas arba nuoma", - teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.
Bylos duomenimis, sklypo vertė siekia apie 1,1 mln. eurų, jo paskirtis suteikia galimybę žemę naudoti rekreacinei teritorijai ar daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams.
Teismai rėmėsi argumentu, kad įsigyjant sklypą 2021 metų rugpjūtį bendrovė jau turėjo žinoti apie tuo metu galiojančius apribojimus ir todėl negalėjo turėti lūkesčių dėl uždarbio ar patirti nuostolių.
"Senamiesčio investicijos" 316,6 tūkst. eurų kompensacijos reikalavo iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pinigus išmokant lygiomis dalimis per trejus metus.
Tarnyba atsiliepime teismui teigė, jog įmonė nepatyrė praradimų, nes sklypą įsigijo su jai žinomais apribojimais, todėl į jokią kompensaciją pretenduoti negali, o teismą klaidina siekdama praturtėti.
Šio ginčo nagrinėjimo metu bendrovė taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir prašė jo išaiškinti, ar Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dalis, leidžianti tam tikrais atvejais sklypų savininkams nemokėti kompensacijų už sklypų apribojimą, neprieštarauja Konstitucijai.
KT nutarė, jog įstatymas prieštarauja Konstitucijos straipsniams, apibrėžiantiems nuosavybės neliečiamumą bei lygybę prieš įstatymą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą