91 metų mokslininkas Putinui pažadėjo, kad sukurs 200 kartų galingesnį procesorių už vakarietiškus

Babajanas vyresnysis nuo 2004 m. dirbo vadovaujančiose pareigose „Intel“, o 2022 m. paliko amerikiečių bendrovę ir tapo pagrindiniu vietos mikroprocesoriaus „Elbrus“, kuris turėtų pakeisti užsienio lustus, konstruktoriumi.

Babajanai žada procesorių su originaliu atviru architektūros dizainu, sukurtu programavimo kalba El-22. 

Mikroschemą planuojama gaminti pagal pasenusį 65–90 nanometrų (nm) technologinį procesą, tačiau su „unikalia“ architektūra.

„Lygiagrečios sistemos architektūra leidžia užtikrinti 30–200 kartų didesnę galią nei užsienio analogai“, – gegužės pradžioje CNews sakė Babajanas jaunesnysis. Pasak jo, 5 nm technologija pagaminto mikroprocesoriaus „Elbrus-B“ galia „vargu ar kada nors bus pasiekta užsienio architektūrose“.

Kol kas dar toli iki serijinės Rusijos procesorių su 65 nm topologija gamybos – ji numatoma tik 2028 m., rašė „Kommersant“. 65 nm Intel ir AMD lustai buvo gaminami dar prieš 20 metų, o iki numatytos gamybos pradžios Rusijoje bus praėjęs ketvirtis amžiaus. 

Pažangiausi šiuolaikiniai procesoriai turi 3–4 nm topologiją ir yra masiškai gaminami Taivane.

Naujasis lustas suteiks impulsą beveik visiems projektams, siekiantiems prezidento Vladimiro Putino nustatytų nacionalinių tikslų, įsitikinęs Babajanas jaunesnysis. 

Jo nuomone, projektas išspręs užduotį iki 2030 m. 10 kartų padidinti Rusijos superkompiuterių galingumą ir užtikrins technologinį suverenumą. 

2023 m. rugsėjo mėn. „Kommersant“ rašė, kad „Elbrus-B“ kūrėjai ieško investuotojų, pasirengusių investuoti 30 mlrd. rublių. 

Pasak Babajano, „Elbrus-B“ projektu domisi Indija, su kuria pasirašytos sutartys už 2 mlrd. dolerių.

Ekspertai abejoja, ar Babajano procesorius pateisins prognozes. Masinių proveržio architektūrų jau nebegalima sukurti, mano integrinių mikroschemų gamintojo „PKK Milandr“ mokslo direktoriaus pavaduotojas Sergejus Šumilinas.

„Jos bus arba ne technologinės, arba daug energijos suvartojančios, o tai reiškia, kad ne masinės ir ekonomiškai nenaudingos“, – sako jis. 

Kitas CNews leidinio pašnekovas skeptiškai vertina „Elbrus-B“ architektūros diegimą už siauros specializacijos nišų ribų.

Borisas Babajanas nuo 1956 iki 1996 m. dirbo S. A. Lebedevo tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute. 

Dalyvavo kelių kartų vietinių kompiuterių „Elbrus“ kūrime, gamybos ir diegime. 

1992 m. Babaianas su partneriu įkūrė „Elbrus“ procesorių šeimos kūrėją MTSST, o 1996 m. – „Skaitmeninių technologijų“ katedrą MFTĮ Radijo technikos ir kibernetikos fakultete. 

Nuo 2004 iki 2016 m. vadovavo mikroprocesorinių technologijų katedrai, įsikūrusiai „Intel“ akcinėje bendrovėje. 

Nuo 2004 m. buvo „Intel“ akcinės bendrovės architektūros direktorius.

Šaltinis: moscowtimes