Tokių nuostolių nesitikėję politikai įsprausti į kampą: ieškoma, kaip išeiti iš konflikto su Kinija (1)

Lietuvai patiriant didelį spaudimą iš Kinijos, bandoma ieškoti išeičių. Dėl to planuojamas ir plataus formato susitikimas prezidentūroje. Kol vieni politikai teigia, kad šiuo metu būtina užsitikrinti sąjungininkus Europoje ir taikyti ilgalaikes bei trumpalaikes ekonomines priemones, siekiant amortizuoti patiriamus nuostolius ir kitus tikslus, kiti sako, jog vienintelė išeitis – tiesioginis pokalbis su Kinija ir Taivanu.


 

Mitalas: reikia veikti ir diplomatinėmis, ir ekonominėmis priemonėmis

Kaip Delfi sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, užsienio politikos kryptį reikia tęsti.

„Man yra visiškai aišku, kad mūsų diplomatinio kurso kaitalioti, jo kvestionuoti iš esmės ar kažkokiomis naujomis rezoliucijomis bandyti pataisyti nei reikia, nei teisinga, nei kažkas iš to gautųsi. Esame Lietuvoje pasiryžę pasisakyti už demokratiją visame pasaulyje ir tai darome

reikia suprasti, kad tam tikros pasekmės gali trukti ilgai“, – teigė parlamentaras.

Jo teigimu, kritinis momentas diplomatijoje dabar – padaryti taip, kad už Lietuvos stovėtų kuo daugiau sąjungininkų, kurie poziciją pristatytų tiek žodžiais, tiek veiksmais.

„Čia yra mūsų darbas diplomatinėje srityje ir aš tikiuosi, kad jis bus sėkmingas“, – akcentavo V. Mitalas.

Ekonominėje srityje, pasak jo, reikia sumodeliuoti tikslias pagalbos verslui priemones.

„Aš žinau, kad yra dvi pagrindinės kryptys: viena kryptis yra tam tikrų finansinių paramų priemonių, kurios buvo skirtos kovidui, perdarymas į pagalbos priemones verslui, nukentėjusiam nuo šios situacijos.

Antra priemonė yra grynai šiai situacijai spręsti, kurią dar papildomai reikia suderinti Europos Komisijoje.

Žinau, kad tas vyksta aktyviai ir tikiuosi, kad Ekonomikos ministerijai pradėjus tą dizainą, Finansų ministerija spėriai peržiūrės ir iki galo suderins, kad Vyriausybė galėtų vienu balsu už tas priemones laiduoti ir Europos Komisijoje, tada tikėtis, kad to pakaks artimiausiam laikotarpiui nuostoliams amortizuoti ir gyventi toliau“ – sakė Laisvės frakcijos seniūnas.

 

Organizatorių nuotr.

Vytautas Mitalas

Viešojoje erdvėje baiminamasi, kad kompanijos, įvertindamos Lietuvos konfliktą su Kinija, persvarstys savo investicinius planus Lietuvoje.

„Ilgalaikėje perspektyvoje tiek šiuo, tiek kitu atveju mes neturime jokio kito pasirinkimo – tik visomis priemonėmis, kurios dar yra mūsų galioje pakeisti, tapti investicijoms patrauklesne šalimi nei buvome, sakykime, vakar“, – komentavo V. Mitalas.

Seimo nario teigimu, yra keli dalykai, kurie nepadaryti Lietuvoje ir apie kuriuos vieningai kalba verslo asociacijos.

„Pačiam teko su jais bendrauti praėjusį penktadienį. Jie kalba apie šiuos dalykus: visų pirma apie talentų klausimą, nes migracijos situacija yra labai sudėtinga ir įsivežti tiek aukštą kvalifikaciją turinčių žmonių, tiek vidutinę, žemą yra sudėtinga.

Taip pat yra reinvestuojamo pelno situacija – latviai, estai, lenkai nuo kitų metų turės tokį modelį, kuris atleidžia įmones nuo pelno mokesčio iki 100 mln. eurų apyvartą per metus pasiekiančioms įmonėms, (…) kada pelnas reinvestuojamas“, – pasakojo V. Mitalas.

Čia, pasak jo, yra kertiniai dalykai, ką reikia daryti, norint, kad amortizuotume neigiamus padarinius.

„Kuriuos dar tik pradedame apčiuopinėti ir iki galo dar niekas nežino, kokio dydžio, kokio sunkumo jie bus.

Jei iš tikrųjų pasitvirtins tai, ką mes girdime iš spaudos, – kad tiek JAV, tiek Vokietija kalba apie tai, kad Lietuvos nepaliks vienos, tada aš iš tikrųjų galiu sakyti, kad investiciniam klimatui poveikis nebus didelis.

Ypač su šiomis priemonėmis jis gali būti išnaudotas į teigiamą pusę, bet jei atsitiks kitaip, tada bus sudėtingiau“, – sakė politikas.

Žemaitaitis siūlo suburti diplomatinę derybų grupę

Seimo Europos reikalų komiteto narys, Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad geriausia išeitis – diplomatinis žingsnis.

„Aš manau, kad turėtų būti suformuota iš diplomatinio korpuso derybinė pozicija, kuriai turėtų vadovauti pats prezidentas Gitanas Nausėda – artimiausiu metu, matyt, turėtų skristi į Kiniją, susitikti su vienu iš jų valstybės sekretoriumi arba valstybės vadovu.

Nemanau, kad mus priimtų Kinijos prezidentas, bet susitikimo metu būtų galima aptarti dvišalius santykius dėl esamos situacijos deeskalavimo“, – Delfi sakė parlamentaras.

Jo teigimu, egzistuoja tarptautiniai susitarimai, kad viena valstybė negali kištis į kitos valstybės vidaus reikalus.

„Aš manau, kad reikia kuo greičiau tą derybinę grupę sudaryti ir prezidentas galėtų būti lyderis, ne Šimonytė“, – akcentavo R. Žemaitaitis.

Jis skeptiškai įvertino kalbas apie sąjungininkų telkimą.

Organizatorių nuotr.

Remigijus Žemaitaitis

„Panašu, kad mes didelių partnerių neturime. Lenkija irgi, panašu, nebetampa mūsų partnere būtent Kinijos konflikte.

Vadinasi, mes neturime kažkokių didelių partnerių, su kuriais būtų galima šnekėtis. Graikai, Kipras tikrai nedalyvaus, (…) tikrai, žinant Vengrijos, Slovėnijos santykius su Rusija ir Kinija, jie neprisijungia. Šiandien aš nematau ES šalies, kuri imtųsi derybų arba mūsų Lietuvą imtų globoti.

Tai sumauta situacija“, – konstatavo politikas.

R. Žemaitaičio nuomone, vargu, ar Europos Komisija baus Kiniją.

„Dabar – tik diplomatiniai santykiai.

Nereikia sakyti, kad turime Kinijai pabučiuoti ranką ir sakyti, kad viskas yra tvarkoj – tikrai tie santykiai nesušils labai greitai, bet kartu reikia vesti derybas dėl Taivanio, ar jie patys (…) sutinka atsitraukti tam tikrą žingsnį, vardan tų gerų trišalių santykių“, – sakė Seimo narys.

Kalbėdamas apie ekonominius klausimus, R. Žemaitaitis pastebėjo, kad valstybės ir verslo patiriami nuostoliai yra nelyginamai didesni už amortizacijai planuojamas lėšas.

„Su 130 mln. eurų fondeliu mažų mažiausiai Armonaitė yra arba cinikė, arba ką tik grįžo iš kosmoso valstybės. Manau, kad ne čia yra esmė.

Šiandien, matyt, toms įmonėms padėti kažkaip nebegalime, nes visa ekonomika yra sustojus. Mokestinių lengvatų, ko gero, joms taikyti būtų nesąžininga kitų įmonių atžvilgiu, nes tai yra ne dėl kitų įmonių, o dėl užsienio politikos kaltės.

Matyt, šiandien su tomis įmonėmis reikia tartis, ar Amerika, kuri mus įtraukė į šį konfliktą su Kinija, sutinka tas prekes, kurias mes tiekdavome Kinijai, perimti iš mūsų ir ar jie mums pagamins už tokią kainą, kokia mes pirkome iš Kinijos“, – kalbėjo Europos reikalų komiteto narys.

Jis pakomentavo ir idėją taikyti mokestines lengvatas reinvestuojamam pelnui.

„R. Žemaitaitis irgi nukentėjo nuo G. Landsbergio nesąmonių ir konflikto su Kinija, nes sodui daržui perku aeratorių, kuris seniau kainuodavo apie 60-70 eurų, dabar kiti atsiveš per Lenkiją ar Turkiją ir aš mokėsiu 200 eur.

Tokiu atveju man irgi turėtų reinvestavimo įstatymą priimti“, – ironizavo R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, kad Lietuva būtų konkurencinga, reikia naujų valstybių – prekybinių partnerių.

Pavilionis ragina tęsti drąsią užsienio politiką: nereikėtų gėdytis savo lyderystės

Buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis savo ruožtu sakė, kad Lietuva, susivienijus Seimui, Vyriausybei ir prezidentūrai, turi tęsti savo vykdomos užsienio politikos kryptį, kuria sukamasi į demokratiškiausias Indijos bei Ramiojo vandenyno valstybes.

„Lygiai tokią pat strategiją, kaip ES, įtvirtino Amerika – ne tik pati, bet ir su mumis.

Mes esame apskritai pirmoji valstybė ES, kuri kartu su Amerika sutarė tokią strategiją vystyti, kurioje pirmuoju punktu yra karinio bendradarbiavimo sustiprinimas.

Tai reiškia, kad dabar, kai ginklais žvangina Putinas, mes esame puolami, turime susitelkti ir padaryti viską, kad Amerikos buvimas Lietuvoje iš tikrųjų taptų nuolatinis“, – akcentavo Ž. Pavilionis.

Organizatorių nuotr.

Žygimantas Pavilionis

Antras punktas minėtoje strategijoje, kaip pasakojo politikas, yra ekonominių ryšių diversifikavimas.

„Kitais žodžiais tariant – sukurti alternatyvias tiekimo grandines Kinijai, nes mes patys per pandemiją ir kitais atvejais pamatėme, (…) visos ES pramonininkai pamatė, kad mes tapome priklausomi nuo Kinijos ir mes turime susikurti savo strateginę autonomiją nuo autokratinės valstybės. Tai ir pradėkime kurti tas grandines“, – ragino politikas.

Lietuvos žingsniai dėl Taivano, pasak jo, – tik kelio pradžia.

„Jį nueiti teks labai aktyviai dirbt, susikuriant tiek minėtą saugumo-karinį elementą, kuris apsaugotų mus nuo visų įmanomų bėdų, kurios gali ištikti mus, tiek susikuriant Lietuvos lyderystę tose aukščiausios lygos ekonomikose“, – sakė Ž. Pavilionis.

Tai, parlamentaro teigimu, užtikrintų saugumą tiek piliečiams, tiek verslui.

„Mes ne tik save apginsime nuo tokių išpuolių, bet ir visas kitas ES šalis, nes, atsiminkime, ne mes pirmi esame pakliuvę į tokią situaciją – buvo Čekija, Švedija, gali būti ir kitos šalys lygiai taip pat“, – pastebėjo Seimo narys.

Europa, Ž. Pavilionio nuomone, galėtų išardyti 16+1 formatą, kuris prisidėtų, kad Kinija nebegalėtų spausti atskirų valstybių.

„Šiandien istorinis balsavimas dėl asmenvardžių naudojimo, kuris ištaisė keliolikos metų klaidą ir baigė 27 metų istoriją. Manau, kad tai dar vienas žingsnis dar didesniam strateginiam-kariniam bendradarbiavimui su Lenkija, kuri yra karinė galybė, kurią ji įtvirtino kartu su Amerika“, – komentavo parlamentaras.

Jis ragino ginti ne tik Taivaną, bet ir nebijoti būti lyderiais Europoje.

„Manau, kad mums nereikėtų gėdytis savo lyderystės, bandant sukurti tvirtesnį frontą prieš autokratines valstybes“, – akcentavo Ž. Pavilionis.

Prezidentūroje trečiadienį planuojamas plataus formato susitikimas, skirtas aptarti veiksmus, susijusius su nuostolių dėl konflikto su Kinija amortizavimu bei situacijos normalizavimu. Jame dalyvaus preizdentūros, Vyriausybės, verslo, Seimo frakcijų ir partijų atstovai.

 

Sidebar placeholder