Vadovas pavaldinio teisme neįveikė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę atsisakė priimti automobilių prekybos įmonės „Klaipėdos autocentras“ kasacinį skundą taip galutinai ir neskundžiamai pripažinęs, jog įmonė darbuotoją atleido neteisėtai.

Vadovaujantis teismo nurodymu, darbdavys buvusiam vadybininkui taip pat turi išmokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Įmonė siekė, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

Šiame procese ji laikėsi pozicijos, kad 2023 metų rugsėjį pagrįstai atleido darbuotoją už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet Klaipėdos apylinkės teismas pernai spalį bendrovės ieškinį atmetė, o atleidimą pripažino neteisėtu. Tai vėliau patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs „Klaipėdos autocentro“ skundą.

Tuo metu darbuotojo pusėn stojo Klaipėdos darbo ginčų komisija.

Savo atsiliepime darbuotojas teigė, kad pyktį užsitraukė po to, kai atsisakė papildomai dirbti savaitgalį.

Pavaldinys nesimokė

Bylos duomenimis, pagrindu atleisti vadybininką-tiekėją tapo šio atsisakymas dalyvauti 2023 metų vasarą organizuotuose kvalifikacjos tobulinimo mokymuose, o pateisinamų tokio elgesio priežasčių nenurodė.

Be to, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pavaldinys kolegų ir klientų akivaizdoje vadovą iškeikė, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą.

„Faktinis ir teisinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra nebaigti mokymai per darbdavio nustatytą terminą ir įmonės vadovo įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais. Su darbuotoju atsiskaityta darbo sutarties nutraukimo dieną“, - savo poziciją teismui dėstė bendrovė.

Tuo metu septynerius metus įmonėje dirbęs vyras teigė, kad į jo pareigas neįėjo privalomas dalyvavimas nurodytuose mokymuose, jam nebuvo suteikta prieiga prie internetinės jų platformos, o vadovas tik ieškojo preteksto pavaldinį atleisti ir darė jam nuolatinį spaudimą.

"Nei iš įstatymo, nei iš darbo sutarties nuostatų, nei iš įmonės vidaus dokumentų neseka, kad teko pareiga baigti vadybininko kursus, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti šios pareigos pažeidimo.

Vadovas darė spaudimą, kad atsakovas išeitų iš darbo, naudojo įvairias spaudimo priemones, taip pat ir pokalbių metu (...) jokia žala įmonei dėl to padaryta nebuvo", - savo atsiliepime teigė darbuotojas.

Jis nepaneigė vadovo teiginio, kad darbovietėje girdint kitiems žmonėms jį iškeikė.

Nenorėjo papildomo darbo

Darbuotojas teismui taip pat priminė, kad dirbo už minimalų atlyginimą, be to, jam nustatytas 55 proc. nedarbingumo laipsnis.

Vyras išdėstė savo konflikto kilmės versiją - pasak jo, vadovo pyktį užsitraukė nesutikęs dirbti papildomai savaitgaliais.

„Nurodė, kad yra įdarbintas vadybininku-tiekėju (...) dirba dideliu krūviu už minimalų atlyginimą ir papildomų darbo funkcijų - serviso vadybininko - neprisiims.

Taip pat nurodė, kad konflikto priežastis buvo ir ta, kad, jam nesutikus dirbti šeštadieniais, prasidėjo psichologinis spaudimas, ignoravimas, pasikeitė darbo tvarka - jam nebuvo skambinama, be to, buvo išreikštas prašymas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, o ne darbuotojo noru, kaip reikalavo darbdavys", - rašoma teismo sprendime.

Visas aplinkybes įvertinęs teismas nutarė - įmonė neįrodė darbuotojo pažeidimo, dėl kurio jį būtų galima atleisti.

„Ieškovė neįrodė, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojo, darbo pareigas. Ši teismo išvada pagrįsta bylos medžiagos visumos įvertinimu“, - skelbia nutartis.