Vietoj atostogų - darbdavius gluminantis pareiškimas

To priežastys yra kelios: darbuotojai jaučia artėjantį perdegimą, iš esmės nori keisti profesiją arba, įvertinę savo kompetencijas, tiesiog nori ilsėtis gerokai ilgiau nei standartines dvi savaites.

Ši tendencija neramina darbdavius, tačiau, kaip rodo statistika, kenkia ir patiems darbuotojams. Darbdaviai įtariai vertina į neribotas atostogas išėjusių darbuotojų atsakomybes, kuomet šie vėl nusprendžia grįžti į darbo rinką.

Ne tik vasarą

Komentuodama naują tendenciją globalios personalo sprendimų bendrovės „ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič „Vakarų ekspresui“ teigė, kad pastaruoju metu pastebima, jog vis daugiau kandidatų į darbo rinką sugrįžta po ilgesnių pertraukų - vadinamojo išėjimo „į niekur“.

„Tai - gana naujas reiškinys, kurį identifikuojame iš savo stebimų darbo rinkos duomenų. Anksčiau apie 90 proc. kandidatų buvo dirbantys ar neseniai nutraukę darbo santykius, o šiandien maždaug pusė jų ateina iš laikino nedarbo laikotarpio. Šią tendenciją pastebime remdamiesi mūsų vidiniais duomenimis ir kandidatų darbo istorijos analize“, - komentuoja E. Latyšovič.

Anot jos, nors gali atrodyti, kad šią tendenciją skatina artėjanti vasara, iš tiesų tai - tik fonas. Vasara tiesiog tampa patogesniu laikotarpiu įgyvendinti dažnu atveju ilgai brandintą sprendimą. Išėjimo motyvai paprastai slypi gilesniame nepasitenkinime darboviete, emociniame nuovargyje ar tiesiog žmogiškame poreikyje atsigauti ir pailsėti. Šiltesni orai, pasak E. Latyšovič, tokiais atvejais neturi didelės įtakos.

© Evelina LATYŠOVIČ: „Žmonės iš darbo išeina ne dėl sezono, o dėl netenkinančių santykių su vadovais, žalingos organizacinės kultūros, nepakankamo įvertinimo - tiek finansinio, tiek ir emocinio.“

Priežastis - ir emocinis išsekimas

„Paradoksalu, bet technologijų pažanga ir nuotolinio darbo galimybės iš dalies prisidėjo prie perdegimo. Nuolatinis ryšys, išnykusios ribos tarp darbo ir poilsio, vis didesni reikalavimai - visa tai kaupiasi ir sukelia emocinį išsekimą. Todėl vis daugiau talentų renkasi laikinai visiškai pasitraukti iš darbo rinkos“, - komentuoja „ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič.

Ji pastebi, kad tokia pertrauka (dažniausiai kelių mėnesių nedarbo laikotarpis) ypač populiari tarp vadovų ir aukštesnio lygio specialistų. Jie gali sau leisti taip atostogauti tiek finansiškai, tiek psichologiškai, nes žino savo vertę rinkoje ir suvokia, kad laikinas sustojimas jų karjerai nepakenks.

„Be to, vadovai ir ekspertai neretai susiduria su itin aukštu atsakomybės lygiu, nuolatiniu spaudimu, todėl jų sprendimas ilgesniam laikui pasitraukti dažnu atveju būna ne tik natūralus, bet ir būtinas siekiant ilgalaikės geros sveikatos bei aukšto produktyvumo“, - pastebi E. Latyšovič.

Pabėga ne tik jaunimas

Anot personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, klaidinga manyti, kad darbdavius „ant ledo“ palieka tik jauni ir neatsakingi darbuotojai.

„Tai - kraštutinumas. Matome tendenciją, kad į niekur išeina itin patyrę, gerai apmokami specialistai, juk tam, kad išeitum iš darbo rinkos neapibrėžtam laikui, reikia turėti ir finansines galimybes, žmogus turi būti sukaupęs pinigų pragyvenimui. Nors yra įmonių, kurios siūlo ir ilgas atostogas, ir darbą iš namų, yra atvejų, kai žmonės tiesiog daro karjeros pertrauką ir keičia kryptį iš esmės“, - sako R. Karavaitienė.

Ji taip pat pažymi, kad po neribotų atostogų į darbo rinką grįžtantiems darbuotojams darbo pokalbiuose tenka pateikti itin svarius ir apgalvotus argumentus, kodėl jie priėmė tokį sprendimą.

„Darbdaviams neatrodys rimtai toks nuoširdumas, esą, štai, išėjau iš darbo, nes nusibodo arba pavargau. Žmogus turi turėti svarias, įtikinamas priežastis“, - patarė R. Karavaitienė.

Ji sako pastebėjusi, kad į niekur dažniausiai išeina darbuotojai, dirbantys pardavimų, vadybos srityse, aukštesnėse pozicijose dirbantys žmonės.

E. Latyšovič teigia pastebėjusi, kad gydytojai, IT specialistai, statybininkai bei mokytojai taip pat patenka į kategoriją specialistų, kurie gali sau leisti atostogauti ilgiau, nes jų tiesiog trūksta ir jiems sugrįžti į darbo rinką paprasčiau.

Nuolatinis ryšys, išnykusios ribos tarp darbo ir poilsio, vis didesni reikalavimai - visa tai kaupiasi ir sukelia emocinį darbuotojų išsekimą, todėl vis daugiau žmonių vietoje atostogų renkasi išėjimą iš darbo į niekur.

Darbdaviai turėtų suklusti

Personalo atrankų ir darbo rinkos specialistai meta akmenuką ir į darbdavių daržą, nes ne visuomet darbuotojai sprendimą išeiti iš darbo priima spontaniškai, dažnais atvejais išėjimas į niekur vietoje atostogų yra ilgai svarstytas ir gerai strategiškai suplanuotas.

„ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė E. Latyšovič sako, kad žmonės iš darbo išeina ne dėl sezono, o dėl netenkinančių santykių su vadovais, žalingos organizacinės kultūros, nepakankamo įvertinimo - tiek finansinio, tiek ir emocinio. Tokie sprendimai gali būti impulsyvūs, bet labai dažnai jie yra ilgai svarstyti.

Į klausimą, ar dviejų savaičių atostogos - pakankamas laikas poilsiui nuo darbo, pokalbininkė atsako, kad tik tuo atveju, jei žmogus nepatyrė perdegimo, turėjo papildomų laisvadienių ir iš tiesų ilsisi. Tačiau dažnu atveju šis laikas tampa tik poilsio pradžia - pirmoji savaitė skirta „atsijungimui“, o tikroji ramybė ateina vėliau.

„Kitose šalyse ilgos, net kelių savaičių ar mėnesio atostogos laikomos norma. Mūsų visuomenė vis dar mokosi ilsėtis, bet jau aiškiai matome pokytį: žmonės supranta, kad emocinis atsistatymas reikalauja laiko, o kokybiškas poilsis yra būtinas profesinei sėkmei“, - komentuoja E. Latyšovič.

© NESIJAUDINA. Neribotas atostogas renkasi paklausių darbo rinkoje specialybių atstovai. Tarp jų - ir statybininkai, kurie įsitikinę, kad naują darbą suras bet kada. Redakcijos archyvo nuotr.

Išeina ne tik vasarą

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies darbo rinkai būdingas sezoniškumas, ir tendencijos kasmet yra panašios - pavasarį darbo paklausa auga, o žiemos laikotarpiu mažėja. Tai tiesiogiai koreliuoja su darbo ieškančių žmonių įsidarbinimu. Vasarai artėjant, įprastai sumažėja klientų Užimtumo tarnyboje, o rudenį ima daugėti.

„Nuo pavasario dažniausiai fiksuojame ne tik sezonui būdingą darbo rinkos suaktyvėjimą, bet ir įprastą nedarbo mažėjimą tokiu metų laiku. Ir vasarą pasitinkame mažesniu registruotu nedarbu, šiuo metu klientų skaičiaus augimo nestebima“, - situaciją darbo rinkoje komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Taigi, pagrindinės darbo rinkos tendencijos nerodo, kad būtent vasarą daugėja tariamų poilsiautojų. Apie poilsiavimą vasarą kuriamas mitas, sako M. Jankauskienė, tiesiogiai šio reiškinio negalima įvardinti.

Visgi klientų profilio analizė leidžia daryti keletą išvadų dėl jų elgsenos. Vasarą dėl sezoniškumo labiau kreipiasi dirbantys pagal darbo sutartis tam tikrose srityse, pvz., švietimo srityje pasibaigus mokslo metams yra atleidžiama dalis mokytojų padėjėjų (dabar mokinio padėjėjai), mokytojų, mokyklų virėjai, virtuvės darbininkai, įvairūs kūrikai ir kt., kurie sugrįžta rudenį vėl į tas pačias vietas įstaigose.

Taip pat absolventai ir abiturientai, bet jų skaičius paskutiniaisiais metais vėlgi yra sumažėjęs, nes dauguma jau neskuba dėl sveikatos draudimo registruotis, nes žino, jog jis galioja iki rugpjūčio pabaigos. Sezoninė registracija būdinga ir dirbantiems projektinėse veiklose, ir terminuotus darbus.

Pokyčiai - ir prieš pensiją

Anot M. Jankauskienės, pastebėta, jog vyresni asmenys dėl didelio krūvio, sveikatos problemų taip keičia darbo vietas ir ieško jiems labiau tinkamų darbo sąlygų.

„Ypač tie asmenys, kuriems iki pensijos likę 5 metai ir mažiau, yra linkę, prasidėjus vasarai, registruotis Užimtumo tarnyboje. Registraciją iš dalies sąlygoja ir darbas užsienyje - padirbę tam tikrą laikotarpį užsienyje žmonės grįžta į Lietuvą, pavyzdžiui, vasarai pailsėti ir registruojasi Užimtumo tarnyboje“, - tendenciją įžvelgia Užimtumo tarnybos specialistė.