Arūno Bernacko koliažas
O štai rezoliucijos, kalbančios, jog negalima diskriminuoti nepasiskiepijusių žmonių, Seimo nariai nereklamuoja.
Tokią rezoliuciją dar šių metų sausio 27 d. priėmė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja.
Rezoliucijoje „Vakcinos nuo COVID-19: etiniai, teisiniai ir praktiniai aspektai" labai aiškiai nurodoma, jog šalys, naudodamos vakcinas, turi užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog vakcinos yra neprivalomos ir niekas negali būti politiškai, socialiai ar kitaip spaudžiamas vakcinuotis, jeigu to nenori.
Taip pat rezoliucijoje nurodoma, kad valstybės turi užtikrinti, jog nenorintys ar negalintys skiepytis žmonės nebūtų diskriminuojami.
Deja, Lietuvoje jau daugiau nei mėnuo, kaip neskiepyti žmonės neįleidžiami į maitinimo įstaigų vidų, jie negali apsipirkti dideliuose prekybos centruose, gauti grožio ir kitų kontaktinių paslaugų.
Beje, apie minėtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją kažkodėl viešai nepaskelbė net jos priėmimą dalyvavę Seimo nariai.
Seime yra sudaryta šios asamblėjos delegacija. Jos pirmininkas - Emanuelis Zingeris, pavaduotojas - Arminas Lydeka.
Kiti pagrindiniai nariai: Laima Liucija Andrikienė ir Aušrinė Norkienė.
Taip pat yra sudaryta pakaitinių narių delegacija, kuriai priklauso: Gintautas Paluckas, Kęstutis Masiulis, Rita Tamašunienė, Lukas Savickas.
Tačiau Seimo puslapyje, kur skelbiama informacija apie delegaciją ir pranešimai spaudai apie nuveiktus darbus, minėtos rezoliucijos priėmimas nepaminėtas.
Tik bendrame pranešime, kuriame kalbama apie planuojamus naujos sesijos darbus, vienu sakiniu minima ir rezoliucija:
„Asamblėjos debatuose daugiausia dėmesio numatoma skirti vakcinos nuo COVID-19 etiniams, teisiniams ir praktiniams aspektams."
„Vakaro žinių" kalbintas asamblėjos delegacijos Seime vicepirmininkas A. Lydeka nė neslėpė neatsimenantis, ar iš viso dalyvavo balsavime dėl rezoliucijos.
„Taip, dėl jos buvo balsuojama. Bet tik neklauskite, kaip balsavome, nes neprisiminsiu. Drįsčiau teigti, jog nebalsavau dėl jos.
Tuo metu sesija vyko nuotoliniu būdu ir Lietuvos delegacija neskrido į Strasbūrą. Tikrai nė vienas iš narių nepasisakė šiuo klausimu, todėl ši rezoliucija, kaip ir daug kitų dokumentų, nebuvo išskirtinai aprašyta pranešime spaudai ar kitaip pateikta.
Kiekvieną sesiją priimama apie 20 dokumentų.
Kai delegacija išvyksta dirbti į Europos Tarybos Parlamentą Asamblėjoje, dirbi viename parlamente. Kai vyksta sesija nuotoliniu būdu, niekas mūsų neatleidžia nuo privalomo dalyvavimo Seimo posėdžiuose.
Tuomet blaškaisi tarp dviejų posėdžių: dalyvauji ir klausaisi tų klausimų, kurie aktualesni, ir dar turi spėti grįžti į mūsų Seimo posėdžių salę dalyvauti ir balsuoti.
Todėl toks dalyvavimas nuotoliniu būdu yra nepilnavertis, tad nieko stebėtino, kad nemažai klausimų mūsų delegacijos nariai nepasisakė ir net nedalyvavo daugelyje balsavimų", - sakė A.Lydeka.
Seimo narys patikino, kad rezoliucija yra politinės valios išraiška - rekomendacinis dokumentas visoms ET valstybėms narėms: „Tai skiriama visų valstybių narių vyriausybėms, už bet kokių nuostatų įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje atsako vyriausybė.
O Lietuva visiškai laikosi rezoliucijos.
Kaip žinote, Lietuvoje nėra privalomo vakcinavimo. Lietuva yra nuodugniai informuojama dėl visų šalutinių poveikių, tad, reaguodama į rezoliuciją, Lietuva čia nelabai ką papildomai turėtų daryti."
Paklaustas, ar griežti ribojimai nepasiskiepijusiems jam neatrodo diskriminaciniai ir pažeidžiantys rezoliucijos nuostatas, Seimo narys sakė diskriminacijos neįžvelgiantis. „Jokios diskriminacijos nėra.
Yra pandeminė situacija, todėl reikalingos tam tikros saugumo priemonės. Ribojimai įvedami saugant visų piliečių sveikatą ir gyvybę. Išimtys padaromos tik tiems, tarp kurių virusas plinta mažu procentu, - paskiepytiems asmenims.
Laisvės suvaržomos visiems, bet pasiskiepijusiems daromos išimtys", - sakė A.Lydeka.
Komentuoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas VĖGĖLĖ:
Rezoliucijos yra daugiau politiniai dokumentai, kurie teisiškai nėra įpareigojantys.
Tai yra dokumentas, kuris parodo bendrą tendenciją, kaip politiškai vakarietiškos demokratinės Europos valstybės vertina vienas ar kitas iniciatyvas.
Dauguma Europos valstybių vadovų, susirinkę į Parlamentinę Asamblėją, nusprendė, kad prievartinis skiepijimas yra nedemokratiška, neteisinė priemonė ir jos reikėtų vengti.
Tačiau, sukėlus visuotinę baimės isteriją, galima pasiekti bet kokių teisių ribojimų. Sukėlus visuotinę baimę, žmonės nepaisys kitų žmonių sveikatos ar gyvybės, o ką jau kalbėti apie konstitucines teises ir laisves.
Būtent taip vyksta pas mus. Pavyzdys - išsakomas požiūris, jog reikia skiepyti vaikus, kad apsisaugotume patys. Tokie argumentai neatlaiko jokios kritikos, kai rizika vaiko sveikatai vertinama žemiau asmens, kuris savanoriškai nepasiskiepijo.
Bet jeigu virusą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti, tai tiek vieniems, tiek kitiems taisyklės turi būti analogiškos. Žiūrint teisiškai - nepaskiepytų žmonių grupei priskirti neigiamas pasekmes dėl to, kad jie nepasiskiepijo - manau, yra neteisėta.
Taip, skiepykimės visi, tačiau motyvuokime žmones gerais pavyzdžiai. Pavyzdžiui, rodykime tikrą statistiką. Iki šiol mums nepateikia aiškios statistikos, kiek žmonių šiandien ligoninėje yra skiepyti, kiek persirgę, kiek nepaskiepyti.
Taip pat labai anksti buvo nutraukta mintis rodyti sergančiųjų amžių. Kodėl taip yra? Tai slepiama, o gal sunku suskaičiuoti?
Kalbant apie diskriminaciją, reikėtų prisiminti konstitucinę doktriną, kurioje yra užtikrinta teisė į žmogaus vientisumą ir gyvybę.
Kad bet kokia intervencija į žmogaus kūną yra atliekama tik su laisvu žmogaus sutikimu yra įtvirtinta ir kituose teisės aktuose.
Su tuo susijęs ir nediskriminavimas. Situacija yra tokia, kad neskiepyti asmenys serga sunkiau, bet gali užkrėsti taip pat, kaip ir paskiepyti. Žmogus nesiskiepija sąmoningai, bijodamas dėl savo sveikatos.
Ar galima dėl to jį diskriminuoti? Jeigu valstybė ketina jiems nekompensuoti gydymo, jiems reikėtų perskaičiuoti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Lietuvoje Galimybių pasas suteikia skiepytiems asmenims teisę eiti visur, net ir nepasitikrinus jokiais testais, nors neskiepytas asmuo galės lankytis tik su testu ir dar jį turės pasidaryti savo lėšomis. Tai akivaizdžiai prieštarauja pasaulyje esančiai statistikai.
Dažnai apeliuojama į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją. Tačiau kiekvienas teisinis reglamentavimas turi būti pagrįstas ir proporcingas.
Jeigu nustatome reguliavimą, kuris nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais, tuomet toks reguliavimas yra neteisėtas.
Jeigu nustatome reguliavimą, kuriuo ribojamos asmens teisės ir toks ribojimas nėra pagrįstas arba nėra proporcingas, tai jis yra neteisėtas.
Tad reguliavimas, kai paskiepytas asmuo gali eiti visur, yra neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl to kartu yra ir diskriminacinis kitų atžvilgiu. Ir tokių pavyzdžių dabartinėje skiepijimo kampanijoje yra nemažai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą