Tęsia Klaipėdos identiteto paieškas: kurs naują prekės ženklą

(5)

Klaipėdos miestas po ankstesnių nesėkmių sukurti naują ir šiuolaikišką miesto įvaizdį, bando dar kartą. Šįkart parengtoje miesto rinkodaros strategijoje Klaipėda matoma kaip „Judantis miestas“. Per šiuos ir kitus metus planuojama į naujo įvaizdžio kūrimą įtraukti gyventojus, verslo bei turizmo atstovus, sukurti naują miesto prekės ženklą ir bendrą Klaipėdos įvaizdžio komunikaciją.

Penktadienį Klaipėdos miesto tarybos Kolegijos nariams buvo pristatytos kelios alternatyvos, kaip būtų galima įgyvendinti naująją rinkodaros strategiją.

Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė teigė, kad dar 2019 m. lapkritį buvo pasirašyta 11,6 tūkst. eurų vertės sutartis dėl rinkodaros priemonių parengimo su UAB „Synthesis Consulting Group“. Buvo parengta Klaipėdos miesto pozicionavimo strategija „Daugiau erdvės“ ir rinkodaros veiksmų planas, tam buvo pritaręs ir Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

Pernai vasarį buvo pasirašyta 3 metų finansavimo sutartis su VšĮ „Klaipėda ID“ - numatyta įkurti miesto prekės ženklo platformą. Tačiau „Klaipėda ID“ kuriam laikui likus be vadovo, darbai nepajudėjo, pernai rugpjūtį paaiškėjo, kad pagrindinį numatytą uostamiesčio strategijos šūkį „Daugiau erdvės“ pradėjo naudoti LRT savo naujam sezonui. tad vėl buvo grįžta prie naujo šūkio paieškų ir strategijos atnaujinimo.

Šių metų sausį Rinkodaros tarybai buvo pristatyta atnaujinta miesto rinkodaros strategija su nauju šūkiu „Judantis miestas“. Šiuo šūkiu bandoma atkreipti dėmesį, kad Klaipėda yra dinamiškas miestas su galimybėmis kiekvienam.

„Dabar esame tokiame etape, kai reikalingas apsisprendimas dėl projekto vadovo, atsakingos institucijos ir biudžeto suformavimo“, - Tarybos Kolegijos nariams sakė R. Švelniūtė.

Trys pasirinkimai

Nors „Klaipėda ID“ įgyvendina pirmąjį strategijos etapą, ji neturi reikiamos komandos ir reikalingo biudžeto. Be „Klaipėda ID“, miesto rinkodaros srityje dirba ir kitos įstaigos – „Klaipėdos šventės“ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, taip pat šias funkcijas atlieka ir Savivaldybės viešųjų ryšių specialistai.

R. Švelniūtė pristatė tris alternatyvas, kas galėtų koordinuoti miesto įvaizdžio kūrimo ir viešinimo procesą.

Pirmoji alternatyva - sujungti „Klaipėda ID“, „Klaipėdos šventes“ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą. Pasak R. Švelniūtės, visos šios įstaigos tiesiogiai dirba su miesto įvaizdžiu, tad jų sujungimas leistų viskuo rūpintis vienoje vietoje, efektyviau naudoti resursus. Kaip trūkumą R. Švelniūtė išskyrė tai, kad įstaigų sujungimas yra sudėtingas ir ilgas procesas.

Antrąja alternatyva pasiūlyta įkurti Miesto rinkodaros ir komunikacijos skyrių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Nurodoma, kad tada Saviavldybė turi tiesioginę kontrolę, gali tiesiogiai valdyti procesą ir efektyviai planuoti rinkodarai reikalingus resursus.

„Tačiau viešojo sektoriaus reglamentavimas apsunkintų reikalingos komandos formavimą, nes viešasis sektorius neturi gero vardo, iškyla atlyginimų klausimas. Reikalingas greitas, sklandus procesas, kas gali būti sunkiai pasiekiama viešojo sektoriaus kontekste“, - minusą įvardijo R. Švelniūtė.

Trečioji alternatyva - miesto rinkodaros komandos integracija į „Klaipėda ID“ struktūrą. Tai būtų patogu tuo, kad įstaiga jau užsiima įvaizdinėmis Klaipėdos miesto kampanijomis, nukreiptomis į studentų ir talentų rinkodarą, verslų ir investuotojų pritraukimą. Tačiau kaip galimą riziką R. Švelniūtė įvardijo tai, kad pridėjus naują funkciją gali sutrikti kitų funkcijų vykdymas.

Kiek viskas kainuos?

Pasak R. Švelniūtės, preliminariai skaičiuojama, kad 2022 m. preliminarus lėšų poreikis strategijos įgyvendinimui siektų 345 tūkst. Eur. Biudžetą, jos teigimu, reikėtų planuoti iškart 2022-2024 metams.

Šiais metais sutartyje su „Klaipėda ID“ numatyta 40 000 eurų pirmam rinkodaros strategijos įgyvendinimo etapui. Už šią sumą suplanuota sukurti platformą miestiečių nuomonėms surinkti, organizuoti ekspertų dirbtuves, sukurti Klaipėdos miesto logotipą ir jį lydintį vizualinio identiteto vadovą. Taip pat - logotipo generatoriaus prototipą. Jis leistų pavieniams žmonėms bei organizacijoms lengvai susikurti savo asmeninius logotipus, priderintus prie bendro įvaizdžio, reprezentuojančius Klaipėdą bei verslus. Planuojama, kad šie darbai bus baigti kitų metų antroje pusėje.

„Klaipėda ID“ rinkodaros projektų vadovas Girmantas Neniškis teigė, kad 2023 ir 2024 metais svarbu skirti dėmesio įvaizdinei kampanijai užsienio rinkoms - turizmui, verslui. Pasak jo, kampanijos adaptacija gali kainuoti apie 20 tūkst. eurų, o viešinimui siūloma skirti mažiausiai 200 tūkst. eurų.

G. Neniškis pateikė „Go Vilnius“ pavyzdį, kai jiems vien viena kampanija Izraelio viešbučių portale kainavo 200 tūkst. eurų.

„Tokia suma tikrai nėra didelė kalbant apie rinkodaros priemones užsienio šalyse“, - akcentavo jis.

Miesto rinkodaros vadovui numatoma preliminarus 50,4 tūkst. eurų metinis atlyginimas, rinkodaros projektų vadovui - 30 tūkst., miesto įvaizdžio komunikacijos specialistui bei socialinių tinklų specialistui - po 24 tūkst. eurų per metus.

G. Neniškio teigimu, per 2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė daugiau nei 800 tūkst. eurų įvairioms viešinimo priemonėms. Ne visos patenka į vizualinio identiteto ir vizualinės komunikacijos spektrą, o neturint vieningos krypties, šios išlaidos nekuria pridėtinės, išliekamosios vertės miesto įvaizdžiui.

Sprendimas - vieno balso persvara

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija palaikė trečiąją alternatyvą, perduodant procesų koordinavimą „Klaipėda ID“. Šią alternatyvą geriausiai vertino ir „Klaipėda ID“ atstovai, pabrėžę, kad ji turi tam tikrų iššūkių.

Miesto politikai, išklausę pristatymą, turėjo įvairių nuomonių bei pasvarstymų, kas keistųsi pasirinkus vieną ar kitą alternatyvą. Įvardinta, kad naujo skyriaus steigimas Savivaldybėje didintų etatų skaičių, tačiau, kita vertus, perduoti valdymą viešajai įstaigai galbūt būtų klaida, nes kompetencijų ir projektų kuravimo epicentras yra Savivaldybės administracija. Abejonių sukėlė ir šūkis, kuris nepasirodė geras.

Balsuojant dėl alternatyvų trečioji nesulaukė nė vieno politiko palaikymo. Už pirmąją pasisakė Vytautas Grubliauskas, Kazyd Bagdonas, Alvidas Šimkus, Saulius Budinas ir Laima Juknienė. Už antrąją - Aidas Kaveckis, Arvydas Cesiulis, Andrius Petraitis, Judita Simonavičiūtė, Rimantas Taraškevičius ir Arvydas Vaitkus. Arūnas Barbšys susilaikė - nepalaikė nė vienos alternatyvos.

Minimalia dauguma Tarybos Kolegija pasirinko steigti naują skyrių Savivaldybės administracijoje, tačiau galutinį žodį turės tarti miesto Taryba.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder