Klaipėdos SGD terminalas

Siaučiant energetikos kainų audrai Klaipėdos SGD terminalas niekuo negali padėti

(14)

„Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dabar mums niekuo negali padėti, nes SGD kainos dar didesnės nei vamzdynais tiekiamų dujų turint ilgalaikes sutartis“, – sako tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas.

Šiuo metu visame pasaulyje sparčiai augančios energijos kainos pagilino dėl COVID pandemijos nukentėjusių valstybių ekonomikos krizę. Elektros energijos tiekimas trūkinėja Kinijoje, laikinai stabdomos gamyklos Europoje ir JAV.

Baiminamasi, kad šią žiemą aštrėjant valstybių kovai dėl tiekimo, kai kur gali pritrūkti degalų ar nutrūkti energijos tiekimas. Vartotojų gerovei grasina smarkiai išaugusios elektros ir dujų sąskaitos.

Analitikai įvardija, kad tobulą energijos kainų audrą sukėlė gamtinių dujų tiekimo sumažėjimas. Tai atsitiko dėl keleto priežasčių. Praėjusią žiemą dujų paklausa išaugo, kai daugelis valstybių Šiaurės pusrutulyje kovojo su arktiniu šalčiu. Vasarą JAV ir Europą užplūdusi karščio banga paskatino naudoti daug energijos išteklių naudojančius oro kondicionierius. Tuo metu vėjo jėgainės negalėjo tiekti pakankamai energijos, kad kompensuotų išaugusią energijos išteklių paklausą.

Prof. V. Jankauskas mano, kad elektros kainų augimą Europoje didžiąja dalimi lėmė gamtinių dujų kainų augimas. „Sutapo visos blogosios aplinkybės ir Europa dabar išsigandusi, kad jei žiema bus šalta, gali būti didelių problemų“, – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė V. Jankauskas.

Archyvų nuotr.

Profesorius Vidmantas Jankauskas / delfi.lt nuotr.

– Europos dujų infrastruktūros operatorių organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, senajame žemyne dujų saugyklų užpildymas yra gerokai žemesnis nei 10 metų vidurkis, jos šiuo metu užpildytos apie 75 proc. Kodėl ES šiemet nesukaupė pakankamai dujų saugyklose? Ar tai būtų padėję sumažinti dujų kainų augimą šią žiemą?

– Buvo net keletas priežasčių, kodėl ES nesukaupė pakankamai dujų saugyklose. Pirmiausia, tai šalta praėjusi žiema ir pavasaris: per žiemą buvo išnaudota daugiau dujų, o šaltą pavasarį dujos dar buvo deginamos vietoje to, kad jau būtų pumpuojamos į saugyklas. Kita panaši priežastis – labai išnaudotos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Rusijoje.

Dėl šaltos žiemos pavasarį saugyklose tebuvo likę 15 proc. jų kiekio, kai normaliais metais pavasarį dar lieka 30-35 proc. Jei būtų užpildytos dujų saugyklos Europoje, nebūtų tokios panikos rinkoje, kuri irgi gerokai padidino ir taip išaugusias kainas.

– Skelbiama, kad Europoje dujų kaina tiekėjams per pastaruosius metus išaugo penkis kartus. Kokias jūs matote pagrindines dujų ir elektros kainų augimo priežastis?

– Praėjusiais metais dujų kainos buvo nusmukusios iki labai žemo lygio, nes dėl pandemijos stojo ekonomika, krito dujų poreikiai. Tačiau JAV, Europos, o ypač Kinijos ekonomikai atsigaunant, gamtinių dujų poreikis labai greitai išaugo.

Gamtinės dujos yra palyginus švarus kuras, vertinamas kaip pereinamojo laikotarpio iš iškastinio kuro energetikos į švarią ateities atsinaujinančiais ištekliais paremtą energetiką, todėl šio kuro poreikiai augo greičiau nei kitų kurų netgi Kinijoje, kuri irgi prisijungė Paryžiaus susitarimo sumažinti šiltnamio dujų emisijas.

Taigi, visos suskystintos dujos nuplaukė į Rytus – Kiniją, Korėją, Japoniją – kurios ir iškėlė dujų kainas į neregėtas aukštumas.

Tuo pačiu metu Rusija tiekė ES šalims tik tiek dujų, kiek buvo sutarta pagal ilgalaikes sutartis, o šios šalys jau didžiąją dalį dujų nupirkdavo biržose, pagal momentines kainas. Rusija, jau dėl minėtų priežasčių (o gal ir norėdama pademonstruoti savo svarbą – juk ji tiekia virš 40 proc. ES šalyse sunaudojamų dujų) neteikė pasiūlymų parduoti dujas biržose.

Jei dar pridėsime, kad ir Norvegija, antra didžiausia dujų tiekėja ES, irgi sumažino dujų tiekimus, nes vasarą vykdė savo dujų gavybos platformų patikrą ir remontus, tai suprasime, kad sutapo visos blogosios aplinkybės ir Europa dabar išsigandusi, kad jei žiema bus šalta, gali būti didelių problemų.

Gamtinių dujų kainų augimas didžiąja dalimi lėmė ir elektros kainų augimą visoje Europoje, nors mūsų regione (Skandinavija plius Baltijos šalys) daugiausia elektros pagaminama hidroelektrinėse bei atominėse elektrinėse.

Tačiau buvo sausa, hidroelektrinių rezervuaruose vandens lygis nukrito iki kritinio, taigi ir hidroelektrinės gamino mažiau elektros. Mažiau elektros gamino ir vėjo elektrinės, kurių mūsų regione irgi nemažai, ypač Danijoje.

Tiesiog buvo nelabai vėjuota.

– Išaugusios elektros energijos paklausos šiemet nesugebėjo kompensuoti energijos gamyba ir atsinaujinančių išteklių, pirmiausia, vėjo. Ką ši situacija pasako apie vėjo energetiką? Ar ji pajėgi ilguoju laikotarpiu pakeisti gamtines dujas ir kitus iškastinius energijos išteklius?

–Vėjo ir saulės elektrinės veikia, kai pučia vėjas ar šviečia Saulė. Todėl tiems atvejams, kai jos neveikia, reikalingi rezervai, kuriuos daugiausia užtikrina dujinės elektrinės.

Taigi augant vėjo ir saulės elektrinių galioms vis daugiau reikia ir rezervinių galių. Kuriamos įvairios energijos kaupimo priemonės – įvairių dydžių ir galių baterijos vis plačiau diegiamos pas vartotojus ir sistemos operatorius.

Tačiau artimiausiu laiku dujinės elektrinės bus pagrindinis rezervo šaltinis, taigi dujų poreikiai ir toliau augs.

– Europoje sparčiai kylant dujų kainoms, pasigirdo kaltinimų, kad Rusija gali siekti pasinaudoti šia situacija. Kai kurie analitikai teigia, kad, jei norėtų, Rusija, galėtų šiemet tiekti 15 proc. daugiau dujų. Ką manote apie Rusijos galimybes sumažinti kylančią dujų krizę Europoje. Ar vis dėlto ji greičiau pasinaudos situacija, o jeigu taip, kokią naudą galėtų išpešti?

– Taip, Rusija gali pateikti Europai daugiau dujų, tuo labiau už tokią gerą kainą. Manau, kad „Gazprom“ labai nori uždirbti ir padidins dujų tiekimą Europai, tačiau kartu nori diktuoti savo sąlygas.

Jie jau priminė, kad ES beveik atsisakė ilgalaikių sutarčių su kainų formulėmis, o perka daugiausia biržoje.

„Gazprom“ norėtų ilgalaikių įsipareigojimų. Galima prisiminti, kad kai Angela Merkel neseniai susitiko su Vladimiru Putinu ir spaudė jį, kad Rusija garantuotų dujų tiekimą Europai vamzdynais per Ukrainą. V. Putinas pasakė, kad Rusija nori ilgalaikių sutarčių, nori žinoti, kiek Europai dujų reikės ir ar ateityje išvis reikės, nes ES vykdo „žaliąjį kursą“.

Kiek svarbus Rusijos vaidmuo, sumažinant dujų kainą Europai, matome iš to, kad tik V. Putinui pareiškus, kad Rusija padidins dujų teikimą į ES, dujų kainos Europos biržose žymiai sumažėjo.

– Kaip tai atsilieptų rusiškų dujų tiekimui ir kainoms Lietuvoje?

– Lietuva neturi ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių su „Gazprom“, visas vamzdynais transportuojamas dujas perka biržoje. Lietuva perka iš Rusijos taip pat ir suskystintas gamtines dujas. Todėl Rusijos tiekiamų dujų padidinimas sumažintų jų kainą ir Lietuvai.

Organizatorių nuotr.

/lt.wikipedia.org/ nuotr

– Europai tenka konkuruoti su didėjančia dujų paklausa kitose pasaulio dalyse. Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo dujų paklausas Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tai neigiamai veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką, sudarančią apie ketvirtadalį Europos importo. Tačiau, kai SGD paklausa didelė, tiekėjai stengiasi dujas nukreipti į Aziją, kad pasinaudotų kylančiomis kainomis. Kokios šiuo metu yra SGD kainos paliginti su tiekiamomis vamzdynais ir kaip SGD rinka gali prisidėti prie krizės sprendimo?

– SGD rinka auga labai sparčiai. Jei prieš dešimtmetį Europoje SGD buvo tik papildomas tiekimo garantas, tai dabar jau patenka į trijų didžiausių tiekėjų (po Rusijos ir Norvegijos) tarpą.

Dar prieš trejetą metų atrodė, kad SGD pasiūla sparčiai auga: dujų skystinimo gamyklas stato Australija, Kataras, kitos šalys, netgi Rusija. JAV tapo vienu didžiausių SGD eksportuotojų išplėtojusi skalūninių dujų gavybą.

Prieš porą metų tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkakliai siūlė atsisakyti rusiškų dujų ir pirkti amerikietiškas, kaip jis sakė, „laisvės dujas“. Vokietija netgi buvo pažadėjusi pastatyti du SGD terminalus šioms dujoms importuoti. Bet dėl pandemijos dujų gavybos ir skystinimo plėtra sustojo, nebuvo investuojama, netgi stabdomos ir uždaromos gavybos įmonės.

Manau, kad ši rinka per artimiausius metus atsigaus ir gamtinių dujų kaina žymiai sumažės.

– Kiek Lietuvai šiuo metu gali padėti SDG terminalas siekiant sumažinti dujų kainas ir galimus tiekimo sutrikimus?

– SGD terminalas dabar mums niekuo negali padėti, nes SGD kainos dar didesnės nei vamzdynais tiekiamų dujų turint ilgalaikes sutartis.

Nemanau, kad bus tiekimo sutrikimai, tikriausiai „Gazprom“ skelbs aukcionus vamzdynų dujoms, taigi dalį dujų bus galima gauti vamzdynais. Klaipėdos SGD terminalas galės irgi pirkti dujų, o visai blogu atveju galėsim dujų pirkti iš Latvijos, kurie turi žiemai sukaupę pilną saugyklą Inčukalnyje.

– Kaip prognozuotumėte, ar energijos kainų augimas yra ilgalaikis, ar kitąmet išsikvėps?

– Dujų kainos dar pasilaikys aukštumose, o gal net paaugs, nes artėja žiema, kuri gali būti šalta. Pavasarį galime tikėtis, kad kainos kris, nes atsigaus tiekėjai (JAV, Australija), atsiras netgi naujų tiekėjų, pavyzdžiui, Mozambikas. Elektros kainos, mano nuomone, irgi nukris, nes Skandinavijoje lyja, vėliau snigs, stipriau pučia vėjai, taigi daugiau elektros bus pagaminama hidro ir vėjo elektrinėse.

– Kaip vertinate Lietuvos vyriausybės ketinimus stabdyti energijos kainų augimą vartotojams mokėjimus atidedant vėlesniam laikui? Kuo tai gali baigtis, jeigu energijos kainos nemažės ir kitąmet?

– Nemanau, kad reikėjo kainų augimą atidėti vėlesniam laikotarpiui, ypač elektros kainų.

Toks atidėjimas tik perkelia kainų naštą į ateitį, o skolas grąžinti reikės. Štai ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius pareiškė, kad gal nereikės elektros kainų augimo išdėstyti per penkerius metus.

Reikėtų remti tik pažeidžiamus vartotojus, kurie negali susimokėti už pabrangusią elektrą ar šildymą dujomis.

Atidėjimas sukels daug klausimų. Pavyzdžiui, kaip man ta skola skaičiuosis, jei pasirinksiu kitą tiekėją? O ar reikės skolą mokėti naujai prisijungusiems vartotojams?

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder