Gintarautojų graibštuose - įspūdingi laimikiai

(1)

Ne veltui sakoma, kad mūsų Baltijos jūra - įnoringa bei nenuspėjama, kaip paauglė. Nors ir nebūta didesnių audrų ar uragano, šį mėnesį gintaro žvejai vienas po kito iš bangų traukia nuostabius gintaro luitus.

Žinoma, pasiseka ne visiems, o tik kantriausiems arba Fortūnos šypsenos palydėtiems: gintaro žvejai dalijasi nuotraukomis su 60 g, 80 g, 110 g ir net 250 g sveriančiais grynuoliais. Tokių vertė rinkoje siekia šimtus eurų.

Baltijos aukso karštinė pastarąsias savaites taip išplito, jog į pajūrį vienu metu susirenka kelios dešimtys gintaro žvejų, susidaro jų spiečiai, kuriuos lydi ir nedideli konfliktai. Ypač - sutemus.

Šlapia loterija

Gintaro žvejų Baltijos pajūryje amatas - vienas seniausių bei vertas nematerialaus kultūros paveldo statuso. Tiesa, tik dalis gintarautojų tuo užsiima profesionaliai. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog daugėja mėgėjų, ieškančių greito uždarbio arba tiesiog norinčių išbandyti šį savitą, pavojingą bei daug ištvermės reikalaujantį užsiėmimą. Gintaro žvejų gretos ypač pagausėja po žinių apie sugautus vertingus, didesnius grynuolius.

Anot ilgamečio, profesionalaus gintarautojo iš Nidos Audriaus Lukausko, šio rudens pabaiga - kaip niekada aktyvi, ilgakočiais ir iš tvirtų metalinių strypų pagamintais graibštais ginkluoti žmonės ėmė plūsti į pajūrį.

„Atsirado ir daug gražaus jaunimo. Uraganai nesiautė, tačiau stipresnio vėjo buvo, o jam nurimus į pajūrį suvažiuoja ir gintarautojai. Dabar - ypač gausiai. Sutapimas, tačiau tie štiliai po didesnių bangavimų būna savaitgaliais, galbūt todėl vienu metu ir sulekia visi. Dešimtimis. Vėjo kryptys buvo nedėkingos gintaro metimui Šventojoje, Palangoje, tad žmonės su graibštais ėmė spiestis ties Karkle, Olando Kepure. Vieni žino tam tikrus dėsnius, kur ir kada žvejoti gintarą, o kiti tiesiog bando laimę. Ir kai kada nušluosto nosis senbuviams“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. Lukauskas.

Jis prisiminė, jog neseniai iš Skandinavijos grįžęs pažįstamas, neturintis patirties žvejojant gintarą, ėmė graibštu košti jūros vandenį ten, kur nė vienas profesionalas nėjo. Vietoje be jokių požymių, jog ten bus metamas gintaras: nei jūros paukščiai būriais skraidė palei vandens paviršių, nei jūros šiukšlių dėmių matėsi.

„Ir, įsivaizduokite, jis sugavo gintaro gabaliukų krūvą, svėrusią 1,5 kg. Labai sunku nuspėti kartais, kur bus tas metimas. Tai lemia ir nuolat kintanti vėjo kryptis. Tad gali valandų valandas stovėti bangose ir sugauti keliasdešimt gramų gintaro, o kitiems taip pasiseka, jog net antakiai kilnojasi. Bičiulis neseniai 250 g svorio luitą sugavo. Kitas - 110 g. Ir tai buvę labai gražūs, jūriniai, smilčių nušlifuotu paviršiumi grynuoliai, nes dažnai sugaunami ir ne tokie dailūs, atkeliavę iš Kuršmarių po farvaterio gilinimo. Kasant marių dugną žemsemė suskaldo grynuolius, jie ir tamsesni būna nei jūrinukai. Marių gruntas po uosto laivakelio gilinimo išpilamas jūroje“, - paaiškino nidiškis.

LAIMIKIAI. Tokius luitus sužvejoti pavyksta ne kiekvienam. „Facebook“ nuotr.

Žibintų karai

Gintaras žvejojamas ne tik dienomis, bet ir sutemus: vakare, naktimis, paryčiais. Tokia Baltijos aukso medžioklė - specifinė: senovėje buvo naudojami laužai, fakelai, o XXI amžiuje pasitelkiama moderni technika.

„Vieni atsineša galingesnius LED žibintuvus, kiti naudoja prie galvų pritvirtintus ultravioletinių spindulių prožektorius. Jais pašvietus į tamsų jūros vandenį gintaras ima šviesti. Tad tokiu būdu, stovint bangose ir apšviečiant krantą, ieškoma dugnu ridenamų grynuolių. Bet dabar su tomis lempomis visokių istorijų nutinka, nes vienoje vietoje susiburia po keliolika gintarautojų, kurie tampa konkurentais“, - pasakojo A. Lukauskas.

Kivirčų būna tuomet, kai LED lempa ginkluotas gintarautojas ima šviesti ten, kur Baltijos aukso luitą „persekioja“ UV žibintą naudojantis. Plotą apšvietus ryškia, balta LED šviesa UV naudojantis nieko nebemato.

„Pastebėjau, jog atsiranda tokių, kurie prieina, nei “laba diena„, nei “labas vakaras„, neišjungia prožektoriaus, šviečia į akis ir bando gauti kažkokios informacijos. Šviečia tau po kojomis su balta šviesa, kai pats stovi su UV kokią valandą ir bandai sugauti ką tik pastebėtą gabaliuką“, - patirtimi dalijosi vienas gintarautojas.

Anot A. Lukausko, toks elgesys nėra labai etiškas, tikrai erzina kolegas ir kai kada perauga į apsižodžiavimus.

„UV ar LED žibintuvėliai - tai asmeninis pasirinkimas. Žinoma, negerai, kada sąmoningai pradeda šviesti su LED pamatę, jog gaudantis su UV sujudo griebiant gabalą arba sąmoningai šviečia į gaudančius su UV. Būkime tolerantiški. Patarčiau tik naudojantiems UV žibintus būtinai dėvėti specialius ultravioletinius spindulius absorbuojančius akinius, nes be jų po keleto metų galite turėti rimtų problemų dėl regėjimo sutrikimo. Ir nenaudokite per daug intensyvios UV šviesos, ji nepadės geriau įžvelgti gintaro grynuolių“, - teigė nidiškis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder