Raktas į dvasinę pusiausvyrą girtuoklio žmonai

Santykiai. Pixabay.com

Ji turi pati sau drąsiai ir teisingai įvertinti savo padėtį: „Aš esu geriančio žmogaus įtakoje ir mano uždavinys – nekentėti! Ką man reiškia būti santykiuose su šiuo žmogumi? Aš velku savo kryžių? Gal man teko tokia situacija, kad galėčiau dvasiškai augti?“

Abipusėje priklausomybėje esančios moters pasveikimo tikslas – pasiekti savo psichologinį brandumą, atskirti save nuo kito ir pajusti gyvenimo pilnatvę, patirti maksimalų malonumą kiekvieną dieną, suprantant savo jausmus, o ne visą laiką perdirbant svetimus. Kad taptų atskira sveika asmenybe, moteris turi mokytis suprasti, kas vyksta su ja. Bet koks „mes“ yra skausmingas prisirišimas. O ko nori mano „Aš“?

Kaip sakė Spinoza, laimė – tai kūno sugebėjimo veikti padidinimas. Puikiai pasakė, ir reikia veikti: išsiugdyti atskirą elgseną, nes priklausoma yra kontroliuojanti. Jos poreikis sekti, auklėti, kritikuoti yra kontroliavimas, kuris, deja, yra akivaizdus meilės ir saugumo poreikio pakaitalas.

Tai, ką daro alkoholikas nuolat, sukelia nuoskaudos ir nusivylimo jausmą.

Tai yra faktas. Nuoskauda gimdo pyktį. Konfliktas seka po konflikto. „Netark nė žodžio, nepriklausomai, ką sako jis“ – moko pagalbos alkoholikų artimiesiems programos. Tačiau tokia savitvarda nepadeda.

Moteris savo įniršį išlieja ant vaikų, kolegų arba užspaudžia savo viduje ir augina kaip vėžio auglį. Nubaudžiami kiti. Reikia ieškoti būdų, kaip išreikšti pyktį.

Ką reikia suprasti girtuoklio žmonai: „Taip, tas žmogus ne toks, kokio noriu. Nepatogus bendrauti. Jis serga. O kaip aš elgiuosi? Kas elgiasi beprotiškiau? Ar ne aš? Kas turi raktą į mano dvasinę pusiausvyrą?“

Ar jums kada nors pavyko nusipirkti duonos ūkinių prekių parduotuvėje? Lygiai tas pats yra tikėtis gauti meilės, rūpesčio ir empatijos iš alkoholizmu sergančio žmogaus.

Reikia koreguoti savo lūkesčius, liautis laukti, kol alkoholikas tesės savo pažadus ir neperkelti jam atsakomybės už savo jausmus.

Moters viduje yra mažas traumuotas vaikas. Vadovaujantis išmintingais žodžiais „Mylėkite savo vidinį vaiką ir gerbkite savo vidinį suaugusįjį“, priklausomai žmonai reikia atlikti dvigubą darbą, nes nei mylėti, nei gerbti savęs ji nesugeba ir pamiršo, ką tai reiškia.

Pradėkime nuo vaiko. Mokysimės jam parūpinti laimės hormonų (dofamino, endorfinų, oksitocino ir serotonino).

Tikslas – išsiugdyti naujus įpročius kiekvienam hormonui, kad jis suaktyvėtų ir dalyvautų naujų neuroninių ryšių sudaryme.

Dopaminas – malonumų hormonas.. Aš pastebiu savo mažas pergales kiekvieną dieną.. Aš – protinga, šiandien iškepiau pyragą pagal naują receptą, pradėjau daryti rytinę mankštą.

Endorfinas formuoja lengvumo, džiaugsmo pojūtį, mažina skausmą. Surandu pretekstą pasijuokti kasdien. Vietoj rėkimo, paverkiu. Duodu savo kūnui fizinio krūvio.

Oksitocinas suteikia artimumo, apsikabinimų, nuoširdžių pokalbių, bendravimo su gyvūnais komforto jausmą. Labiau pasitikiu savimi ir kita is žmonėmis. Taktiliniai pojūčiai – tai oksitocinas.

Apkabinu save pati, užsirašau į masažo kursus, maitinu alkaną šunį ir antis tvenkinyje. Prisileidžiu vonią su minkštomis putomis ir jaučiu malonią šilumą, uodžiu aromatą.

Serotoninas suteikia žmogui socialinio reikšmingumo jausmą. Jaučiu pasididžiavimą savimi. „Aš esu geras žmogus, maloni geranoriška moteris su kerinčia šypsena“. Ir dar sugebėjimas mėgautis įvairiais socialiniais vaidmenimis.

Per vieną dieną moteris gali būti: vyriausioji buhalterė darbe, prižiūrinti buhalterijos procesus, mandagi, protinga pirkėja prekybos centre, keleivė troleibuse, dėkinga žiūrovė teatre, rūpestinga mama su vaikais. Įsigilinkite į kiekvieną savo vaidmenį ir padarykite nuostabių atradimų.

Bendravimas su kolegomis, įkvepiantys pokalbiai su draugėmis, pasivaikščiojimas po parką vienumoje su savimi, pietūs su motina, žygis į zoologijos sodą su sūnumi.

Kiek daug yra dar visokių kitokių dalykų, kai nustojate kabintis tik į vieną žmogų! Tada pastebėsite, kad šalia pykčio, nuoskaudos ir nevilties egzistuoja džiaugsmas, nuostaba ir įkvėpimas.

Pasaulis aplinkui yra toks įvairus!

O kaip dėl vidinio suaugusiojo, kurį reikia išmokti gerbti? Čia reikia vystyti save kaip asmenybę. Kad galėtumėte sėkmingai gyventi ir spręsti savo problemas, reikia trijų asmeninių jėgų: fizinių, dvasinių ir psichinių (sugebėjimo susitaikyti, reikšti savo emocijas, įvertinti įvykius).

Emocijos būna trijų rūšių: teigiamos, neigiamos ir neutralios (pavyzdžiui, nustebimas). Reikia išmokti pirmiausia pakeisti neigiamas emocijas neutraliomis, o paskui jau nuspręsti, ką su jomis daryti. Kuo daugiau stebėkitės. Stebėkitės viskuo. Deja, dažniausios emocijos, kurias jaučia alkoholikų žmonos, būna pyktis, apmaudas, nepasitenkinimas, neviltis.

Asertyvus elgesys – tai balansas tarp pasyvumo ir agresijos bet kokiuose santykiuose (dalykinių, draugiškų, meilės). Asertyvumas – pasitikėjimo savimi įgūdis, sugebėjimas savarankiškai reguliuoti savo elgseną ir atsakyti už savo veiksmus, nepriklausomai nuo kitų žmonių vertinimų ir įtakos.

Kad išsiugdytų asertyvaus elgesio įgūdį, moteriai reikia analizuoti visas savo reakcijas, užsirašinėti, atsakinėti sau į klausimus: „Kiek buvo naudinga man mano reakcija? Ar galima buvo pasakyti apie tai kitaip? Ką aš jaučiau? Kaip išreiškiau savo išgyvenimus? Kokie mano poreikiai liko nepatenkinti?“

Kodėl taip svarbu stengtis pasiekti pusiausvyrą tarp pasyvaus ir aktyvaus reagavimo? Kaip žmogus jaučiasi auka, jis verkia, skundžiasi, kai būna agresyvioje būsenoje, tada puola, gelbsti, kontroliuoja.

Sveikas emocijų valdymas bus tada, kai iš pradžių pavyks teisingai atpažinti skandalingus jausmus, o paskui pasakyti garsiai: „Aš esu baisiai susinervinusi dėl to, kad... Aš pykstu dėlto, kad...“

Reikia mokytis prisiimti atsakomybę už savo jausmus užuot sakius, kad „jis supykdė man, išvedė iš pusiausvyros“. Juk taip patogu perkelti atsakomybę kitam, juo labiau kad priklausomos moterys puikiai supranta vyro, viršininko, vaiko jausmus, ir taip menkai supranta savuosius.

Be to, ir priklausoma žmona tikrai nėra „nekalta ir tyra“, ji gali būti pikta žiežula, viską aplinkui naikinanti. Tačiau tokiu elgesiu ji pirmiausia naikina save ir silpnina savo psichinę jėgą. O kiekviena situacija turi pasitarnauti mūsų dvasiniam augimui.

Kenčianti. Unsplash.com

Parengta pagal Psycabi.net.