Afganas vertėjas: prašau, pasakykite lietuviams, kad mes ne blogiečiai

(9)

Tokiais žodžiais į Alfa.lt kreipėsi vienas iš Raseiniuose gyvenančių afganų vertėjų. Jaunas vyras džiaugėsi, kad jo šeima yra saugi Lietuvoje, tačiau skundėsi, kad žadėta integracija vyksta vangokai, gyvenimo sąlygos šeimai ne itin tinkamos, o labiausiai apgailestavo dėl to, kad tenka susidurti su visai nedraugišku lietuvių nusistatymu.

Šiandien Raseiniuose įkurdinti beveik 180 Lietuvos kariams talkinusių afganų ir jų šeimų narių. Kaip Alfa.lt sakė vienas jų – Naderas Yusufis – visi jie gyvena kartu viename bendrabutyje, dalinasi virtuve ir prausykla, o tai – anaiptol ne idealios sąlygos šeimoms su mažais vaikais.

Farmacininko specialybę turintis Naderas nelaukia, kad Lietuvos valstybė jį įkurdintų prašmatniuose apartamentuose, o prašo tik kuo greičiau suteikti galimybę patiems nuomotis būstą ir įsilieti į darbo rinką.

„Apskritai, žmonės čia geri. Mes gerbiame juos, o jie mumis.

Kuriamės, mokomės kalbos. Klimatas gana panašus į mano gimtosios Goro provincijos. Tik lyja daugiau“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Naderas.

„Gyvenimo sąlygos… Na, patys pagalvokite: 180 žmonių viename pastate.

Daugybė vaikų, dalinamės virtuve ir dušu. Bendrabutis ne visai tinkama vieta šeimoms su vaikais“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Jis su dėkingumu prisiminė Lietuvos karių operaciją Kabule ir pažymėjo, kad patekimas į oro uostą, nepaisant didžiulių minių spaudimo, praėjo sklandžiai.

Bet tai jau praeitis. Dabar Nadero šeima pradeda gyvenimą Lietuvoje nuo nulio.

Mokyklinio amžiaus afganų vaikai jau lanko lietuvių kalbos pamokas mokykloje, tačiau su jaunesnėmis atžalomis kyla problemų.

Nadero dukrai Sumayai – tik 4 ir nors šeima prašė leisti jai lankyti lietuvišką darželį, leidimo tam neduota. Kiek supranta pats Naderas, kliūtis viskam – vis dar nepatvirtintas pabėgėlio statusas. Sumaya leidžia dienas bendrabutyje su tėvais.

„Orai šąla ir baiminamės, kad ji nesusirgtų, todėl ji retai eina į lauką. Dažniausiai dukra sėdi namuose ir žiūri filmukus“, – su liūdna šypsena sakė Alfa.lt pašnekovas.

Nuo šio mėnesio pradžios savaitgaliais afganams rengiamos lietuvių kalbos pamokos, kurios akivaizdžiai duoda bent jau minimalius rezultatus – Naderas operuoja kai kuriomis kasdienėmis frazėmis. Pasak jo, pabėgėliai gauna ir žinių apie Lietuvą.

Alfa.lt pašnekovas kiek nustebino, kai pasakė, kad vienas gražiausių lietuviškų vardų jam yra Rasa, kad jis žino vardo reikšmę ir netgi galbūt taip pavadintų kitą savo dukrą.

Beje, afganai turi ir lygiai tos pačios reikšmės vardo atitikmenį – Shabnam.

„Išmokome kol kas nedaug, bet Raudonasis Kryžius ir kitos organizacijos planuoja daugiau paskaitų. Kol kas mūsų pasaulis apsiriboja beveik vien šia vieta ir progų geriau pažinti Lietuvą neturėjome“, – teigė N. Yusufis.

Visgi, gyvenimiški klausimai bent jau kol kas ima viršų. Nadero teigimu, Lietuvos migracijos politika priimtų žmonių atžvilgiu turi trūkumų. Nepaisant jau minėtų sunkumų, susijusių su statuso laukimu, šeimų išlaikymas taip pat yra nemažas iššūkis.

„Mano šeima per savaitę gauna mažesnę maždaug pusdevinto euro dydžio pašalpą.

Patys suprantate, kad tokia suma per savaitę – niekinė“, – akivaizdų faktą konstatavo mūsų pašnekovas.

Deja, vienas iš nemalonių iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos priimti afganai – lietuvių nepasitikėjimas ir su įtarumu persipinantis priešiškumas.

„Mėginau išsinuomoti butą Vilniuje. Netrumpas kelias nuo Raseinių, bet kai atvažiavau, 3 iš 4 nuomotojų man net neparodė butų. Teisinosi įvairiais pretekstais, bet juk supratau, kad viskas dėl mano kilmės. Nemalonu, kai taip žmonės elgiasi. Visą šį kelią važiavau veltui“, – pasakojo Naderas.

Vyras jau ėmėsi siuntinėti savo gyvenimo aprašymą įvairioms Lietuvos įmonėms, nors pats supranta, kad dirbti pagal specialybę jam veikiausiai nepavyks.

„Mes pradedame naują gyvenimą nuo nulio ir esu pasirengęs pradžioje dirbti veik bet kokį darbą“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Jis taip pat teigė, kad vos gavęs darbą ir įsikūręs – ieškos galimybių studijuoti. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl jis renkasi gyvenimui Vilnių.

Kai kurie kiti afganai svarsto galimybę kraustytis į Kauną arba Klaipėdą. Mažų miestų pasirinkimo Naderui iš tautiečių neteko girdėti. Darbas ir mokymosi galimybės – vienos svarbiausių priežasčių, kodėl afganai renkasi tris didžiausius miestus.

Tačiau yra ir dar viena – ksenofobijos problema.

„Vilniuje gyvena daug įvairių kultūrų žmonių. Man tai – svarbus pasirinkimo motyvas. Noriu su šeima lengviau įsilieti į visuomenę“, – teigė pabėgėlis.

Naderas specialiai paprašė Alfa.lt suteikti jam galimybę kreiptis į visus lietuvius ir paaiškinti, kad Raseiniuose gyvenančių afganų baimintis tikrai nereikia.

„Mes nesame nelegalai, kurie plūsta per Baltarusijos sieną.

Mes nesame blogiečiai. Jei tokiais būtume – liktume Afganistane. Labai pasiilgstu tėvynės, bet esu čia todėl, kad anie blogi vyrukai mus išžudytų“, – sakė Naderas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder