Vytautas Sinica

Vytautas Sinica: „Spragtuko“ nerodys, nes žeidžia mažumas

(13)

Marazmai tęsiasi. „Spragtuko“ nerodys, nes žeidžia mažumas. Mintys kyla įvairios. Įprasta, kad beprotiškiausias ir labiausiai iššaukiantys elgesys yra pateisinamas ir leidžiamas, jeigu prisidengiama menininko kūrybos laisve.

Archyvų nuotr.

Kas sumano tuštintis ant vėliavos, kas ant Kristaus atvaizdo, kas šiknaskylių parodą iškabina galerijoje, šiaip nuogas viešumoje - tai vis kūrėjo laisvė.

Bet kūrėjo laisvė dingsta, kai senesni, ne tokie „pažangūs“ kūriniai užgauna kokią visai ne mažą mažumą.

„Dėdės Tomo trobelė“, „Nežudyk strazdo giesmininko“ ar Marko Tveno kūriniai tokie skausmingi juodaodžiams, kad cenzūruojami mokyklų programose.

Dabar cenzūruosim operą ir baletą. Ar ne aukštyn kojomis viskas?

Kodėl tik dekadansui laisvė? Ar jis nieko nežeidžia? :)

Portalas VE.lr primena, kad neseniai baletui „Spragtukas“ buvo išsakyti kaltinimai rasizmu ir kultūriniais stereotipais. Apie tai pranešė portalas Lrytas.lt.

Vietoj stebuklingojo „Spragtuko“ Berlyne šį sezoną bus rodomas „Don Kichotas“. Pastarojo baleto veiksmas vyksta po kaitria Ispanijos saule ir ne Kalėdų išvakarėse, todėl teatro vadovybės sprendimas negalėjo nesukelti klausimų.

Archyvų nuotr.

Kad ir kaip ten būtų, 1,5 mln. eurų kainavęs „Spragtukas“, kurį 2013-aisiais Berlyne pastatė rusų choreografai Vasilijus Medvedevas ir Jurijus Burlaka, buvo vienas populiariausių teatro spektaklių.

Pasirodo, „Spragtukas“ atšaukiamas dėl kai kurių neva „nepolitkorektiškų epizodų“. Apie tai pranešė Berlyno valstybinio baleto meno vadovo pareigas einanti Christiane Theobald, duodama interviu laikraščiams „Berliner Zeitung“ ir „Bild“.  

Pastarasis „Spragtuko“ pastatymas Berlyne – tai Mariuso Petipa klasikinio baleto rekonstrukcija (jo premjera įvyko 1892 metų gruodžio 18-ąją Marijos teatre Sankt Peterburge). 

Pasak Ch.Theobald, kai kurie elementai, buvę priimtini XIX a., šiandien žiūrovams kelia klausimų. Pavyzdžiui, negrus vaizduojančių artistų tamsus grimas.

Pirmųjų skundų teatras sulaukė dar 2015 metais.

Tuomet žiūrovams nepatiko, kad antrame veiksme scenoje pasirodė du vaikai juodai nugrimuotais veidais. Žiūrovai tai palaikė „blackface“ – grimu, imituojančiu juodaodžių išvaizdą, dažnai – karikatūriškai.

„Kai spektaklis jau buvo rodomas scenoje, mes pasikalbėjome su choreografais V.Medvedevu ir J.Burlaka. „Blackface“ – neleistinas. Kai baletmeisteris Johannesas Ömanas spektaklį atnaujino, vaikai jau vaidino be juodo grimo“, – pasakojo Ch.Theobald. 

Ji pridūrė, kad V.Medvedevas ir J.Burlaka labai nenoriai sutiko su pakeitimais, nes taip nutolstama nuo originalios koncepcijos. „Be to, tokie taisymai pažeidžia autorių teises“, – pabrėžė baleto trupės vadovė.

Ch.Theobald papasakojo ir apie kitas baleto scenas, kurias reikia arba pašalinti, arba sumoderninti, nes jos atspindi kultūrinius stereotipus. Pavyzdžiui, Kinų šokio atlikėjai juda mažais smulkiais žingsneliais, Arabų šokyje dalyvauja moterys iš haremo, o solistė nugrimuota tamsiai rudai. 

„Tai elementai, kurių dabar negalima rodyti scenoje be paaiškinimų“, – sakė ji.

Ch.Theobald pareiškė, kad ji nepritaria Vakaruose populiariai „atšaukimo kultūrai“, todėl neketina spektaklio apskritai atsisakyti.

Kada būtent „Spragtukas“ grįš į sceną, ji nepatikslino.

„Diskutuodami, koks repertuaras priimtinas pokolonijiniais laikais, turime savęs paklausti: ar kai kurie originalo elementai nėra problemiški?

Aš įsitikinusi, kad pastarajam „Spragtukui“ turime suteikti naują kontekstą, šiuolaikiškai įvertinti šį repertuarą“, – pabrėžė Ch.Theobald, - rašo portalas lrytas.lt.

Archyvų nuotr.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder