Gitanas Nausėda, Gabrielius Landsbergis

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis prezidentui – jau seniai lyg rakštis

(12)

Nuo Gabrieliaus Landsbergio nuslėpta Prezidentūros žinia apie būsimą Angelos Merkel skambutį į Minską – ne atsitiktinumas. „Lietuvos ryto“ tyrimas atskleidė ir Gitano Nausėdos bandymus atsikratyti ministro.

 

G. Nausėdos ir G. Landsbergio santykių krizę dar labiau apnuogino skandalas, kai paaiškėjo, jog Prezidentūra nuo Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos nuslėpė informaciją apie būsimą Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbį su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka dėl migrantų krizės.

Nors Prezidentūra, kaip ir Lenkijos, Latvijos bei Estijos premjerai, apie planuojamą skambutį žinojo iš anksto, nei premjerės Ingridos Šimonytės, nei G.Landsbergio apie jį kažkodėl neinformavo.

Kilusias diskusijas, ar teisinga, kad svarbią informaciją diplomatijos vadovas sužino ne tiesiai iš Prezidentūros, o iš draugų užsienyje ar iš socialinių tinklų, ir viena, ir kita pusė suskubo nutraukti.

Vis dėlto ši istorija paskatino kai kuriuos politikus prabilti apie tai, kad Prezidentūra jau yra ne tiktai mėginusi užkirsti kelią G. Landsbergiui tapti užsienio reikalų ministru, bet ir bandžiusi iškrapštyti iš šio posto.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, praėjusį pavasarį prezidento patarėjai aiškinosi, ar koalicijos partneriai palaikytų tokią šalies vadovo iniciatyvą.

Taip pat neoficialiai kalbama, kad G. Nausėdos aplinka svarstė, ar ministras išliktų poste, jei viešumoje pasirodytų informacija apie galimą jo neištikimybę bei Landsbergių šeimos krizę.

Raukėsi, bet paskyrė

Kai pernai rudenį buvo aptarinėjama, kas gali pretenduoti į užsienio reikalų ministrus, G. Landsbergio pavardė šioje dėlionėje atsirado ne iš karto.

Derybų pradžioje buvo pasigirdę nusistebėjimų, kad užsienio reikalų ministro portfelis esą gali atitekti net ne konservatoriams, o koalicijos partneriams.

Abejonių, ar G. Landsbergis gali pretenduoti į Vyriausybės narius, ypač kilo, kai rinkimus laimėjusios partijos vedlys buvo išrinktas vadovauti Seimo frakcijai. Pats konservatorių vedlys tada kuklinosi paklaustas, ar sieks aukštesnių pareigų: „Jei reikės kur nors būti, tai būsiu. Ir jeigu bus palaikymas.“

Panašu, kad taip miglotai apie savo būsimą vaidmenį politikas kalbėjo ne tiktai vertindamas riziką, jog per slaptą balsavimą nebūtinai gali būti išrinktas Seimo vadovu.

Vyriausybinio ryšio linijos tuomet jau kaito ir nuo pokalbių, kad G. Landsbergis nebūtų pats tinkamiausias kandidatas į užsienio reikalų ministrus.

Kaip paaiškėjo vėliau, nors viešai G. Nausėda nekritikavo šios kandidatūros, ministro poste jis esą norėjo matyti ne jį, o savo vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę.

Archyvų nuotr.

Anot konservatorių, sumaištį kelia prezidento patarėja A.Skaisgirytė. V.Skaraičio nuotr.

Postą siūlė liberalų vedlei

Šaltinių teigimu, neišdegus vienam planui, Prezidentūra skubiai ėmėsi kito: G.Nausėda šį postą ėmė taikyti Liberalų sąjūdžio vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Apie tokius bandymus vienoje televizijos laidoje prieš kurį laiką buvo užsiminęs vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas.

Šiomis dienomis politikas ir „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad V.Čmilytė-Nielsen iškart po Seimo rinkimų sulaukė prezidento skambučio ir kvietimo kandidatuoti į ministres: „Toks siūlymas buvo. Bet mes turėjome savų argumentų, kodėl jai geriau užimti Seimo pirmininko, o ne ministro poziciją.“

Kodėl ir liberalai, ir V.Čmilytė-Nielsen atmetė G.Nausėdos pasiūlymą?

„Tai mūsų politinės virtuvės reikalai“, – teištarė E.Gentvilas.

Aptarė įvairius scenarijus

Pernai rudenį vykusių užkulisinių intrigų dėl užsienio reikalų ministro posto nenorėjo prisiminti ir V.Čmilytė-Nielsen.

Nors Seimo pirmininkė „Lietuvos rytui“ pripažino po rinkimų su G.Nausėda telefonu bendravusi kelis kartus, prieš metus vykusių pokalbių esą detaliai neprisimena: „Tuomet vyko derybos, todėl buvo aptariami įvairūs galimi scenarijai.

Apie juos turbūt su prezidentu ir kalbėjome. Ko gero, jis domėjosi, kokios yra Liberalų sąjūdžio ir mano asmeninės preferencijos, kurios buvo pakankamai aiškios nuo pat derybų pradžios.“

Kodėl šalies vadovas V.Čmilytei-Nielsen siūlė siekti užsienio reikalų ministro portfelio, nors jau buvo aišku, kad Liberalų sąjūdis taikosi į Seimo pirmininko kėdę?

„Aš nenorėčiau sutikti su tokia interpretacija.

Pasakysiu taip: tuomet buvo kalbama apie visokius galimus scenarijus, ir tiek“, – „Lietuvos rytui“ sakė politikė.

G.Landsbergį „sodino“ kitur

Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, tuo pat metu, kai Liberalų sąjūdžio lyderei buvo siūloma pamąstyti apie užsienio reikalų ministro portfelį, G.Landsbergį bandyta suvedžioti siūlant tapti Seimo pirmininku.

Paklaustas apie prieš metus vykusius rūmų S.Daukanto aikštėje užkulisinius manevrus konservatorių vedlys nebandė išsisukti.

„Negaliu neigti ir meluoti, kad to nebuvo“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Landsbergis.

Tiesa, ministras nenorėjo komentuoti, kodėl, jo nuomone, G.Nausėda mėgino sujaukti valdančiųjų dėliones siūlant būtent jam eiti vadovauti Seimui: „Aš tiktai galiu pasakyti, kokie tada skambėjo prezidento argumentai.

Archyvų nuotr.

Užsienio reikalų ministro portfelį gavęs valdančiųjų konservatorių vedlys G.Landsbergis ne vienu savo prieštaringu sprendimu yra suerzinęs Prezidentūrą.
R.Danisevičiaus nuotr.

Kalbėta, kad man būtų geriau likti Seime, daugiau dėmesio skirti frakcijai ir panašiai. Bet man nesinorėtų dabar garsiai svarstyti, kokie galėjo būti tikrieji prezidento motyvai.“

Politikos analitikai įsitikinę, kad Prezidentūrai galėjo būti parankiau užsienio reikalų ministro poste matyti taikesnę ir per prezidento rinkimus G.Nausėdą rėmusios „sukalbamesnės“ partijos lyderę.

Be to, neatmetama, kad Prezidentūra iš anksto galėjo modeliuoti, jog V.Čmilytė-Nielsen gali tapti potencialia G.Nausėdos varžove būsimuose prezidento rinkimuose. Jos skyrimas užsienio reikalų ministre tokią riziką sumažintų.

Rinkosi mažesnę blogybę?

Beje, per pernai vykusį ir ilgokai užsitęsusį prezidento susitikimų su kandidatais į ministrus maratoną G.Landsbergis į Prezidentūrą užsuko paskutinis.

Tuomet ne vienam į akis krito tai, kad kitus kandidatus viešai vertinęs G.Nausėda konservatorių lyderio prisistatymą palydėjo visiška tyla.

Prezidento atstovai tiktai referavo, kad savo nuomonę šalies vadovas išsakys tiesiogiai premjerei Ingridai Šimonytei.

Ką G.Nausėda akis į akį su I.Šimonyte kalbėjo apie G.Landsbergį – kol kas paslaptis.

Gali būti, kad apie tai sužinosime, jei premjerė laikysis jai šiomis dienomis išsprūdusio pažado apie tai parašyti knygą.

Kita vertus, konservatorių lyderio kandidatūrai G.Nausėda greičiausiai neprieštaravo todėl, kad dar labiau jį gąsdino galimos alternatyvos.

Mat tarp kandidatų tada buvo minimas dabartinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Be to, tada neoficialiai kalbėta, kad tarp G.Nausėdos ir G.Landsbergio esą galėjo būti sutarimas, jog tapęs ministru jis pasitrauks iš valdančiosios partijos lyderio posto.

Archyvų nuotr.

Akimirkos, kai G.Nausėda ir G.Landsbergis vienas kitam šypsojosi, – jau praeitis. R.Danisevičiaus nuotr.

Susikibo dėl kelionių

Kai kurių ekspertų nuomone, G.Landsbergio atsitraukimas galėjo sumažinti valdančiųjų susikirtimą su šalies vadovu.

Vis dėlto ministras liko vadovauti konservatoriams.

Tuo metu pastarieji iš karto prezidentui kibo į atlapus dėl to, kas turi vykti į Europos Vadovų Tarybą.

Konservatoriai net buvo užsimoję įstatymu pakeisti dabar galiojančią tvarką.

Ž.Pavilionis kaltino prezidentą uzurpavus Vyriausybės vadovo teises.

Savo ruožtu prezidento patarėja A.Skaisgirytė konservatoriams atsikirto, kad pastarųjų elgesys yra antivalstybinis ir kenkia šalies įvaizdžiui.

Šaltiniu teigimu, konfrontacija tarp prezidento ir valdančiųjų praėjusį pavasarį buvo pasiekusi tokias aukštumas, kad Prezidentūra esą visiškai rimtai svarstė galimybę G.Landsbergiui pareikšti nepasitikėjimą.

Sąjungininkų paieškos

Apie tai, kad prezidentas gali pareikalauti ministro atsistatydinimo, jo patarėjai buvo užsiminę gegužę vykusiuose pokalbiuose su kai kuriais įtakingais valdančiųjų politikais.

Šaltinių teigimu, prezidento sąjungininkais siūlyta tapti Liberalų sąjūdžiui, kuris G.Nausėdą rėmė ir per prezidento rinkimus.

E.Gentvilas taip pat atvirai kritikavo konservatorių užmojus keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje tvarką.

Politikas tada perspėjo, kad tokie bandymai gali sukelti rimtą trijų valdžios šakų konfliktą.

Kalbama, kad mainais už dalyvavimą sąmoksle prieš G.Landsbergį liberalams buvo pažadėta visokeriopa prezidento parama siekiant rinkimų programoje numatyto įsipareigojimo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Lyg tyčia G.Nausėda netrukus pasiūlė jį didinti 50 eurų.

Tai sukėlė I.Šimonytės nepasitenkinimą, bet V.Čmilytė-Nielsen apie šį siūlymą atsiliepė palankiai.

Bet liberalai ir tąkart neužkibo ant prezidento aplinkos žmonių mesto jauko, nes mėginimas iš posto versti G.Landsbergį galėjo baigtis ne tik valdančiosios koalicijos griūtimi, bet ir pirmalaikiais rinkimais.

Po susitikimo – kritika

Liberalai ir ypač E.Gentvilas nuo pat pradžių nepalaikė konservatorių užmojų keisti buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įvestą tvarką, kad į Briuselį vyksta šalies vadovas.

Bet ypač griežtai dėl konservatorių prieš G.Nausėdą pradėto puolimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas pasisakė gegužės 12-ąją, kai išrėžė, kad jam sunku rasti argumentų palaikyti koalicijos partnerių iniciatyvą, kuri esą veda į niekur.

Įdomu tai, kad parlamentaro abejonės nuskambėjo kitą dieną po susitikimo su prezidento patarėjais Povilu Mačiuliu ir Rėda Brandišauskiene.

Šis susitikimas įrašytas viešai skelbiamoje politiko darbotvarkėje.

„Nekomentuosiu“, – nukirto E.Gentvilas, „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar prezidento patarėjai nėra siūlę liberalams prisidėti prie planuoto G.Landsbergio atstatydinimo.

Archyvų nuotr.

Liberalai ir ypač E.Gentvilas nuo pat pradžių nepalaikė konservatorių užmojų keisti buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įvestą tvarką, kad į Briuselį vyksta šalies vadovas.
R.Danisevičiaus nuotr.

Stebino aplinkos užmojai

G.Landsbergis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad jam buvo žinoma apie tuo metu suintensyvėjusius prezidento aplinkos žmonių susitikimus su politikais Seime.

Ministras teigė, kad prezidento patarėjai susitikinėjo ir su konservatoriais.

Tiesa, G.Landsbergiui esą buvo staigmena, kad į savo planus Prezidentūra mėgino įtraukti ir koalicijos partnerius.

Anot konservatoriaus, sunku įsivaizduoti, kad valdančiosios koalicijos partneriai būtų tam pasirašę: „Man kartais kyla abejonių, ar prezidento aplinka mato visą vaizdą. Juk nepasitikėjimas valdančiosios partijos vadovu turbūt būtų reiškęs labai rimtas pasekmes.“

Sklido kalbos apie skyrybas

Dar didesnė staigmena užsienio reikalų ministrui buvo politikos užkulisiuose sklandančios kalbos, kad Prezidentūra esą galėjo būti įsitraukusi į plačiai aptarinėjamų šnekų apie Landsbergių skyrybas kampaniją.

Kalbų apie tai, kad politikas ir Austėja Landsbergienė gyvena atskirai, pasigirdo dar pernai ir, sprendžiant iš politiko reakcijos, šios temos aptarinėjimas politikui nebuvo naujiena.

„Tokios kalbos – tai visiškas blefas.

Mes gyvename kartu“, – prieš kelias dienas „Lietuvos rytą“ patikino konservatorių vedlys.

Tiesa, G.Landsbergis sakė, jog jam buvo kiek netikėta, kad gandus apie galimas jo skyrybas esą kurstė ir Prezidentūra.

Pasakojama, kad G.Nausėdos aplinkos žmonės per neoficialius susitikimus žiniasklaidos atstovų lyg netyčia užklausdavo, ar jiems kas nors žinoma apie Landsbergių skyrybas.

Paskatinti žurnalistus domėtis Landsbergių skyrybomis taip pat bandyta ir užuominomis, kad informaciją apie jas esą jau renka konkuruojančios žiniasklaidos priemonės.

Beje, iš pradžių G.Landsbergį bandyta „poruoti“ su jo atstove spaudai Vytaute Šmaižyte, kuri praėjusią gegužę ištekėjo už prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus.

Abu jie anksčiau dirbo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio komandoje.

Spėta, jog pora iki vestuvių nedeklaravo santykių galbūt ir todėl, kad dirba besikivirčijančiose stovyklose.

Archyvų nuotr.

Susituokę V.Šmaižytė ir D.Kuliešius atstovauja besivaidijančioms stovykloms. R.Danisevičiaus nuotr.

Bijojo žinių nutekėjimo?

Šaltiniai teigia, jog ir G.Nausėdos komandoje yra skirtingų stovyklų, – esą toli gražu ne visi įžvelgia naudą iš didėjančios prezidento ir valdančiųjų priešpriešos.

Vis dėlto kai kurie jų mano, kad aštresnis konfliktas su G.Landsbergiu prezidentui gali būti netgi labai naudingas, ypač jeigu visuomenėje itin nepopuliarų politiką pavyktų išversti iš posto.

Neatmetama, kad užsienio reikalų ministro atstatydinimui palankias aplinkybes buvo bandyta kurti ir nepranešus apie A.Merkel skambutį.

Akivaizdu, kad diplomatijos vadovą norėta izoliuoti nuo svarbios informacijos ir savotiškai pažeminti. Prezidentūra to netgi neneigia.

Prezidento patarėja A.Skaisgirytė nurodė, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie A.Merkel skambutį A.Lukašenkai, tačiau ji nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nebuvo pranešta kitiems aukštiems mūsų pareigūnams.

Aiškindami, kodėl Prezidentūrai neatrodė būtina apie šį skambutį informuoti G.Landsbergį, jos atstovai neoficialiuose pokalbiuose pabrėžė, kad G.Nausėda nepasitiki ministru.

Dar įdomiau tai, jog neoficialiai užsimenama ir apie buvusius nuogąstavimus, kad G.Landsbergis gautą žinią esą galėjo nutekinti.

Ypač baimintasi, kad žinia apie A.Merkel skambutį A.Lukašenkai nepasiektų Ž.Pavilionio, kuris esą galėjo visus sukelti ant kojų ir netgi sužlugdyti kadenciją baigiančios kanclerės taikdarišką misiją.

Kliūva patarėjos vaidmuo

Po vadinamojo A.Merkel skambučio ir žinučių skandalo Ž.Pavilionis savo ruožtu pagrasino, kad A.Skaisgirytei teks atvykti į Seimo komitetą pasiaiškinti dėl savo retorikos: „Mums reikės išsiaiškinti, ką reiškia ponios A.Skaisgirytės pasakymai, kad Prezidentūra tariasi tik su tuo, su kuo yra būtina.“

Kilus sumaiščiai dėl A.Merkel skambučių A.Lukašenkai ir G.Nausėdai jiems pritarus Ž.Pavilionis išreiškė nuogąstavimą, kad „baigdama kadenciją kanclerė daro kažką, kas yra visiškai nepriimtina Briuselyje ir Europos Sąjungoje“. „Lygiai tą patį aš galėčiau pasakyti ir apie mūsų prezidentą“, – pridūrė politikas.

Tiesa, premjerė I.Šimonytė ir G.Landsbergis nusprendė su prezidentu į tolesnius ginčus dėl žinučių nesivelti.

Bet Ž.Pavilionis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jo ir komiteto pozicija nepasikeitė ir A.Skaisgirytė kviečiama į Seimą: „Šiuo metu renku medžiagą ir laukiu jos atsakymų.

Iki šiol Lietuva galėjo didžiuotis, kad užsienio politikoje šalies vadovai veikė darniai, – visi sprendimai buvo priimami konsensuso būdu. Aš matau, kad ši tradicija yra gerokai sušlubavusi ir taip yra dėl asmeninio prezidento patarėjos vaidmens, kuris yra mažų mažiausiai neprofesionalus.“

Politikas abejojo, ar prezidento patarėja laikosi Konstitucijos nuostatos, kad užsienio politiką šalies vadovas vykdo kartu su Vyriausybe: „Tai parodė ir skambučių istorija. Gal tai galime pavadinti ir atsitiktinumais, bet jų būta jau ne vieno.“

Pasistumdymai dėl galių

Ką rodo šis naujausias Prezidentūros ir valdančiųjų kivirčas? Ar juo nesiekiama pamokyti G.Landsbergio ar net sukurti aplinkybių, po kurių prezidentas galėtų reikalauti ministro pasitraukimo?

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pripažino, kad tam tikros vertybinės takoskyros tarp valdančiųjų ir prezidento išryškėjo jau gana seniai: „Šioks toks pasistumdymas dėl galių, dėl įtakos vyksta nuolat.

Mano galva, jis labai žalingas kalbant apie užsienio politiką – čia mes visą laiką buvome vieningi. Dėl to tenka apgailestauti.“

„Lietuvos ryto“ paklausta, ar prezidentas ir jo aplinka pajėgi didžiausios valdančiosios partijos lyderį išversti iš ministro posto, V.Čmilytė-Nielsen atsakė, kad tokie žingsniai dabar būtų žalingi, todėl ji tikisi, jog pakaks politinės išminties ir tokių iniciatyvų nebus.

E.Gentvilas kalbėjo kategoriškiau: „Prezidento ir ministro pastarojo meto santykiai yra tragiški.

Panašu, kad tarp institucijų nėra bendradarbiavimo.

Toks įspūdis, kad arba prezidentas nepasitiki ministru, arba siekia jį pažeminti, nes norima parodyti, kad prezidentas valdo informaciją, o ministras – ne.

Ministras kažką nežinodamas šneka, o tuo metu tikroji informacija guli ant prezidento stalo.

Tarsi laukiama momento, kad gal paaiškės, jog G.Landsbergis pašnekėjo neteisingai.“

Beje, liberalas priminė, kaip nesusiklosčius D.Grybauskaitės ir buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko santykiams pastarasis žaibiškai neteko posto. „Šiuo atveju neraginu priimti kokių nors panašių greitų sprendimų, tačiau raginu pradėti dirbti kartu“, – pridūrė politikos veteranas.

Tuo metu vienas socialdemokratų lyderių Juozas Olekas mano, kad dėl izoliacijos kaltas pats G.Landsbergis: „Ministras neturi pakankamai gerų kontaktų ir svorio diplomatiniame pasaulyje, todėl kartais lieka užmirštas.“

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder