Laisvės partija iškėlė ultimatumą konservatoriams? Koalicijos likimas – netikėtose rankose

(9)

Šią savaitę paaiškėjo kaina, kurią konservatoriai ir Liberalų sąjūdis turi sumokėti už tolesnį dabartinės valdančiosios koalicijos išlikimą.

 

 

Aiškėja, kad mažiausieji iš valdančiosios koalicijos, vienuolika narių turinti Seimo Laisvės frakcija, pateikė ultimatumą politiniams partneriams, kurio neįvykdžius, tolesnis darbas koalicijoje taptų sunkiai įmanomas.

Mažo kiekio bet kokios rūšies narkotikų dekriminalizavimas – čia ir dabar, nelaukiant pusės metų termino, kai tokį įstatymo projektą būtų galima teikti Seimui pagal dabar galiojančius teisės aktus.

Tokia, kaip aiškėja, yra dabartinės konservatorių – liberalų – laisviečių valdančiosios koalicijos Seime tolesnio išlikimo sąlyga.

Tai, kad vieni iš koalicijos partnerių – ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija – yra pateikę nedviprasmišką ultimatumą neskubėjusiems jų palaikyti konservatoriams, galima nuspėti po trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio metu, svarstant komiteto pirmininko, konservatorių frakcijos atstovo Stasio Šedbaro paskubomis pateiktų siūlymų Seimo Statuto pakeitimui.

Gelbėdami koalicijos likimą, konservatoriai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto rankomis, griebėsi keisti pagrindinį Seimo veiklos dokumentą – Statutą.

Toks žingsnis leistų bent sudaryti įspūdį, kad partneriai stengiasi gelbėti dabartinę politinę Lietuvos valdžią, t.y. jos daugumą Seime.

„Koalicija irgi yra svarbus dalykas. ]Tai yra žingsnelis, parodant, kad sprendžiam, o kaip išspręsim – tai Seime bus balsavimas.

Bet parodymas, kad bandom, atvirai sakau – yra“, – trečiadienį Seimo komiteto posėdžio metu sakė S. Šedbaras, replikuodamas į „valstietės“ Agnės Širinskienės ir socialdemokrato Juliaus Sabatausko pastabas, kad nėra gera praktika keisti Seimo Statutą, siekiant išspręsti koalicijos partnerių „rankų laužymą“ dėl vieno ar kito įstatymo projekto pateikimo terminų.

Pasiūlė keisti Seimo Statutą

Konservatorių frakcijai priklausančio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S. Šedbaro įstatymo projekto pasiūlymas leistų nesilaikyti dabar galiojančios Seimo Statuto normos, kai atmetus Seime įstatymo projektą, pakartotinai teikti jį Seime galima tik praėjus ne mažesniam nei pusės metų laikotarpiui nuo jo atmetimo.

S. Šedbaras siūlo tokiai sąlygai taikyti išlygą ir leisti, kad įstatymo projektas pakartotinai būtų teikiamas nelaukiant šešių mėnesių termino tuo atveju, „kai Seimas, vadovaudamasis šio statuto 159 straipsnio 3 dalimi, paveda pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.“

Jei tokiai pataisai būtų pritarta Seime, narkotikų dekriminalizavmo klausimas būtų galimas svarstyti ir, surinkus pakankamai parlamentarų balsų, priimti jau šį gruodį.

Šį pasiūlymą S. Šedbaras įregistravo praėjus savaitei po to, kai Seime buvo nepritarta Laisvės partijos teiktam Administracinio nusižengimų kodekso pakeitimui – lapkričio 18-ąją.

Parengti naują įstatymo projektą – būtent tokią užduotį, Seimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui suformulavo po to, kai šių metų lapkričio 11-ą dieną Seime pateikimo stadijoje buvo atmestas Laisvės partijos narės Morganos Danielės teiktas narkotikų dekriminalizavimo projektas.

Pagal jį, buvo siūloma, kad atsakomybė už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų būtų perkelta iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Iš Baudžiamojo kodekso būtų braukiama nuostata, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Ši nuostata būtų perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą ir nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 200–400 eurų baudą.

Nebalsavo dalis valdančiųjų

Šis klausimas lapkričio 11-osios darbotvarkėje buvo įtrauktas tik vėlai vakare lapkričio 10-ąją, ir tai sukėlė aštrias diskusijas kitos dienos Seimo posėdžio metu, kas, iš dalies, galėjo ir lemti balsavimo rezultatus.

Delfi primena, kad Laisvės partijos teiktas narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektas fiasko patyrė jau pačioje pirminėje jo stadijoje – pateikimo Seime metu.

Per priėmimą už Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ir jose numatytą atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių laikymą balsavo 61-as Seimo narys, prieš buvo 58-i, 7-i balsuodami susilaikė.

Vieningai „už“ balsavo valdantieji iš Laisvės ir Liberalų sąjūdžio frakcijų. Tuo tarpu tarp balsavusiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje, parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas susilaikė, o Audronius Ažubalis balsavo „prieš“.

Balsavime nedalyvavo Seimo konservatoriai Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Jonas Varkalys ir Romualdas Vaitkus.

Opozicijos atstovai iš Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, socialdemokratų frakcijos, Regionų frakcijos ir „valstiečių“ frakcijos pataisų dėl narkotikų dekriminalizavimo nepalaikė – balsavo „prieš“ arba susilaikė.

Žadėjo nesitraukti ir neatleisti

Po balsavimo Seime Laisvės frakcija net neslėpė, kad nuo savo siūlymų nesitrauks, o partnerių išdavystę – svarstys ir vertins.

To, kad narkotikų klausimas gali tapti valdančiosios koalicijos tolesnio išlikimo sąlyga, tuomet neneigė net Seimo opozicija.

„Manau, po paskutinio balsavimo dėl dekriminalizavimo tektoninis lūžis išryškės labai greitai, kai pradėsime balsuoti dėl biudžeto įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų. Aš manau, kad Laisvės frakcija krikdemams nelabai atleis“, – komentavo Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pasak pataisų iniciatorė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė iš karto po tuometinio balsavimo teigė negalinti atsakyti, ar Laisvės partija sieks palikti koaliciją.

„Bet manau, kad tikrai bus kalbama apie tai, kaip toliau dirbti koalicijoje“, – pridūrė tuomet M. Danielė.

Dar sodriau apie balsavimo rezultatus lapkričio 11-ąją pasisakė Laisvės partijos pirmininkė, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

„Seime yra daug žiaurių žmonių. Ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti po tokio sprendimo. Tai liūdna, baisu. <...> Laisvės partija tikrai įsivertins šį balsavimą“, – tuomet teigė A. Armonaitė ir patvirtino, jog atskiri frakcijos nariai yra kėlę klausimą apie ateitį koalicijoje.

Kad situacija valdančiojoje koalicijoje po balsavimo jau buvo įkaitusi iki maksimumo, neslėpė ir konservatorių partijos lyderis, užsienio reikalų ministras ir Seimo narys Gabrielius Landsbergis.

Jis laisviečių kalbas dėl tolesnio koalicijos išlikimo vertino rimtai.

„Čia rimtas teiginys. Reikės sėst, kalbėtis“, – tuomet sakė politikas.

Statuto pataisos – tam, kad būtų teikiamas netaisytas mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projektas?

Tai, kad narkotikų dekriminalizavimo klausimas gali tapti esmine dabartinės valdančiosios koalicijos išlikimo sąlyga, ir kad po balsavimo skubiai ieškota būsimų sprendimų situacijos tarp koalicijos partnerių švelninimui, įrodo ir beprecedentis faktas, kad dar lapkričio 11-ąją, sužinojus balsavimo rezultatus, pulta gelbėti klausimo tolesnį likimą.

Trečiadienį kalbėdamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio metu tą pripažino ir S. Šedbaras.

Lapkričio 11-ąją po nepalankaus balsavimo atmetus įstatymo projekto pateikimą, buvo priimtas beprecedentis Seimo sprendimas – įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti naują įstatymo projekto variantą ir jį pateikti Seimui.

Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką, tokį projektą komitetas galėtų teikti ne anksčiau kaip ateinančių metų gegužės 11-ą dieną.

„Aš neprisimenu, kad atmetimo stadijoje būtų komitetas įpareigotas Seimo dauguma (parengti naują įstatymo projektą – aut. past.). <...> Tai yra ypatingi atvejai, nes jeigu nėra daugumos priimti įstatymą, tai labai turi būti ypatingas atvejis, turbūt kartą per dešimt metų, kad atsirastų dauguma, kuri matytų problemą ir komitetą kažkurį įpareigotų parengti naują įstatymą“, – trečiadienį Seimo komitete sakė S. Šedbaras.

Tačiau dabar aiškėja, kad, užuot bandę parengti naują narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektą ir jį teikę ateinantį pavasarį, valdantieji, S. Šedbaro vaidmenyje, ėmėsi kitos taktikos, kuri leistų priimti tą patį, t.y. Seime jau atmestąjį, narkotikų dekriminalizavimo projektą teikti Seimui pakartotinai, ir teikti nelaukiant pusės metų termino.

Ta kita taktika – pakeisti Seimo Statuto normas, ir įgalinti narkotikų klausimą teikti nekeistą ir tuojau pat.

Tai, kad S. Šedbaro siūlomos Statuto keitimo pataisos iš tiesų yra reikalingos būtent tik tam, kad būtų teikiamas ne koks nors pataisytas, sušvelnintas ar pakeistas narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektas, o būtent toks, koks jau buvo teiktas, įrodo ir Seimo Teisės departamento pateikta išvada minėtam projektui.

Seimo Teisės departamentas savo pateiktoje išvadoje nesutinka su tokiu Statuto keitimu ir sako, kad jis yra perteklinis, nes „naujai parengtam įstatymo projektui pateikti negalioja šešių mėnesių terminas“.

T.y. jei S. Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš tiesų turėtų valios ir politinio sutarimo parengti naują, kitokį nei teiktas Laisvės partijos, narkotikų dekriminalizavimo projekto variantą, tai tokį projektą būtų galima registruoti tuojau pat ir teikti Seimui procedūriniams sprendimams.

Tai, kad to nedaroma, o bandoma sudaryti landą apeiti dabar galiojantį terminą, galbūt rodo, kad Laisvės partija galimai savo ultimatume konservatoriams ir liberalams yra pasakiusi nedviprasmiškai – tik toks ir nė žingsnio atgal. Kitu atveju – koalicijos išlikimo klausimas.

Trečiadienį Seimo komitetas S. Šedbaro lemiamuoju balsu nusprendė, kad to paties S. Šedbaro pateiktas siūlymas Seimo Statuto teikimui bus svarstomas Seime.

Iš aštuonių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių, keturi – „valstietė“ A. Širinskienė, socialdemokratas J. Sabatauskas, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Česlav Olševski ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų frakcijos atstovas Algirdas Stončaitis – balsuodami susilaikė.

„Už balsavo“ konservatorė Irena Haase, vietoj Gabrieliaus Landsbergio komiteto posėdyje dalyvavęs konservatorius Andrius Navickas, vietoj Laisvės partijos atstovės Aušrinės Armonaitės posėdyje ją pavadavusi narkotikų dekriminalizavimo projekto autorė Morgana Danielė ir pats konservatorių frakcijai atstovaujantis komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder