Seimas ištuštino pajūrio muziejus

(11)

Jau pusė metų praėjo nuo didelį atgarsį sukėlusių karinių reliktų poėmių iš Vakarų Lietuvos muziejų, bet istoriniai ginklai ir su jais susiję eksponatai iki šiol guli policijos patalpose, muziejai jų neatgauna.

„Savaitės ekspresas“ išsiaiškino, kad labiausiai nukentėjo šiltuoju metų laiku į pajūrį suplūstančių poilsiautojų itin lankoma, Giruliuose esanti Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos „Memel Nord“ ginklų bei šaudmenų ekspozicija. Iš jos praktiškai nebeliko nieko, istorijos liudytojai išvežti sunaikinti.

Seimo priimtos ir 2019 m. įsigaliojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos privedė prie tokio absurdo, jog norint Giruliuose ant kopos legaliai eksponuoti buvusio pabūklo vamzdį Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos darbuotojui teko gauti leidimą šaunamajam ginklui laikyti. Tam reikėjo net psichiatro išvados.

Eksponatų negrąžino

Pagal minėtą įstatymą visi tiek privačiose kolekcijose, tiek muziejuose, viešose ekspozicijose saugomi net ir nepavojingi, senoviniai, kolekciniai ginklai iki šių metų rugsėjo 14 d. turėjo būti iš naujo įvertinti ekspertų ir įregistruoti.

Muziejai vienas po kito ėmė kreiptis į policiją vykdydami teisinę prievolę. Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejui (MLIM) priklausančio Antrojo pasaulinio karo muziejaus „39/45“ gegužę buvo išvežti 37 įvairių laikmečių ginklai (nuo 1886 m. iki XX a. vid.), jų dalys, sprogmenys, minosvaidžių sviediniai ir kt. kariniai reliktai. Policijos sulaukė ir nuo 1935 m. veikiantis grafų Tiškevičių rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus: išvežti net 103 eksponatai, kurių seniausias - tai XVIII a. pab. pėstininkų titnaginio šautuvo (fuzėjos) prancūziško tipo spyna. Tam pasitelkti ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai.

Paimti ne tik ginklai, bet ir jų dalys, vamzdžiai, dėtuvės ir kt. Minėtų muziejų direktorių ir vyriausiųjų fondų saugotojų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.: neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Muziejininkams gresia administracinės bausmės.

RELIKTAI. Taip Antrojo pasaulinio karo baterijos „Memel Nord“ bunkeryje įrengta ir 10 metų kaupta ekspozicija atrodė šią gegužę. Dabar daugumos šių radinių nebėra.

„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, kas yra daroma su eksponatais, kokiomis sąlygomis jie laikomi, kada planuojama muziejams grąžinti reliktus, ar baigti tyrimai muziejininkų atžvilgiu, Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė atsakė, jog procedūros dar vyksta.

„Klaipėdos apskrities VPK VTT Licencijavimo skyriaus pareigūnų duomenimis, muziejiniai eksponatai - ginklai, šaudmenys arba jų dalys - Klaipėdos apskrityje yra paimti iš dviejų - Mažosios Lietuvos istorijos ir Kretingos muziejų.

Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, suformuotos užduotys ekspertams - mažesnio kalibro objektus tiria Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos, didesnio nei 12,7 mm - Kriminalistinių tyrimų centro prie Policijos departamento specialistai. Iš muziejų paimti objektai saugomi šiose tarnybose pagal nustatytą tvarką.

Ekspertų išvadų ikiteisminius tyrimus atliekantys tyrėjai dar nėra gavę. Galutinius sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų baigties priims prokurorai“, - informavo ji.

Didžiojoje Vandens gatvėje esančiose MLIM patalpose eksponuojama ir buvusioje Pergalės a. (dabartinėje Lietuvininkų a.) stovėjusi 1937 m. pavyzdžio prieštankinė sovietinė patranka.

„Jos ekspertizę atlieka Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, išvadų taip pat dar nėra gauta“, - teigė policijos atstovė.

NEGRĄŽINO. Klaipėdos piliavietėje esančiame muziejuje „39/45“ vietoje karinių eksponatų - tuščios erdvės.

MLIM vadovas dr. Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ sakė, jog dabar tenka tik laukti.

„Buvo policija iškvietusi mūsų muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus darbuotoją, rinkinių saugotoją. Sakė, kad dalis ginklų patikrinti, esą pripažinti nenaudotinais. Mūsų ginklai buvo dar sovietmečiu neutralizuoti, bet nėra dokumentų, kas gręžė, neterminuoti leidimai, tad laukia tam tikros procedūros. Tiesą pasakius, mes nesame gerai informuoti, kas vyksta“, - teigė jis.

Pateiktas ir konkretus pavyzdys: 2020 m. pab. MLIM iš JAV buvo padovanotas puikiai išlikęs 1923 m. vykusio vadinamojo Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio pistoletas.

Jo legalizavimas iš viso muziejui kainavo apie 300 eurų (ginklas buvo išmontuotas, deaktyvuotos detalės, vežtas į Vilnių, atliktos detalių fotofiksacijos, vėliau jos grąžintos į Klaipėdą, vėl surinktas ginklas, parengti atitinkantys dokumentai ir kt.).

Vamzdis - ginklas

PRP teritorijoje, Giruliuose esančios Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos „Memel Nord“ viename iš bunkerių, jau keliolika metų veikia ekspozicija, kurią noriai lanko žmonės, vedamos ekskursijos. Bunkerio patalpose buvo galima išvysti daugiausiai prie pačios paplūdimio baterijos ar Klaipėdos apylinkėse rastus karinius reliktus. Tarp jų - daugybė įvairiausių surūdijusių ginklų, sprogmenų dalių, šovinių gilzių ir kt. Ši ekspozicija po policijos vizito dabar gerokai ištuštėjusi.

„Pareigūnai apžiūrėjo rinkinius ir leido pasilikti tai, kas, jų manymu, nekėlė pavojaus, o kitus eksponatus išsivežė sunaikinti. Tiksliai nepasakysiu, kiek, bet dvi didelės dėžės buvo išneštos, du kartus vyko. Mums vertingas yra ant kopos esantis, atkastas priešlėktuvinio pabūklo vamzdis, nes jis - savo pirminėje vietoje.

Pasirodo, ir jam reikia leidimo. Kadangi ši pagal teisinį traktavimą ginklo dalis yra A klasės, buvo atvykę ekspertai jau iš Vilniaus. Spręs, ar būtina tą vamzdį deaktyvuoti, gręžti jame skylę ar skyles. Dar neturime atsakymo, nes nuo jo daug kas priklausys.

TUŠČIA. Toks vaizdas „Memel Nord“ lankytojus pasitiko po to, kai policija išsivežė sunaikinti dešimtis eksponatais buvusių ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir jų dalių.

Kiek tai kainuos, ar galima bus vietoje deaktyvuoti, ar reikės gabenti didžiulį vamzdį kažkur. Juk tokie sudėtingi logistiniai darbai taip pat atsieitų, matyt, nemažą sumą. “Memel Nord„ bateriją patikėjimo teise valdanti PRP direkcija spręs apie tolesnį pabūklo dalies likimą po ekspertizės, paaiškėjus sąmatai“, - „Savaitės ekspresui“ sakė PRP direktorius Darius Nicius.

Galima priminti garsiojo 1944 m. gamybos Salantų tanko „IS 2“, iš kurio likęs tik kiautas ir šis bene tris dešimtmečius stovi Orvidų sodyboje-muziejuje Gargždelės kaime, istoriją. Už sovietinio tanko deaktyvaciją Kretingos rajono savivaldybė suplojo 2,5 tūkst. eurų (dar apie 120 eurų kainavo pažymos, kad tankas yra deaktyvuotas, gavimas).

Įdomiausia, kad PRP direkcija, norėdama legaliai eksponuoti 128 mm „Flak-40“ vokiško pabūklo vamzdį, turėjo pavesti vienam iš darbuotojų (ekspozicijos gidui Timūrui Bandzai) gauti leidimą laikyti ginklą.

„Kitaip neužregistruosi to pabūklo vamzdžio... Mūsų darbuotojui reikėjo atlikti tokias pačias procedūras, kaip medžiotojams, norintiems turėti šautuvus“, - teigė D. Nicius. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą T. Bandzai reikėjo gauti ir gydytojo psichiatro išduotą medicininę pažymą.

„Apie šeimą klausinėjo, rekomendacijas reikėjo gauti...“ - „Vakarų ekspresui“ teigė pastarasis.

Žala istorijai

VšĮ „Memel Nord“ direktorius ir vienas iš ekspozicijos Girulių baterijos bunkeryje kūrėjų Aivaras Kurskis teigė, jog dėl susidariusios padėties nereikėtų vynioti žodžių į vatą.

„Tai yra tragedija, absurdas. Mes, savanoriai, metų metus kasėm smėlį, tvarkėm šį karinį paveldą, rasdavom įvairiausių tiesiogiai su baterija susijusių reliktų, tarp kurių - ir gilzės, šoviniai, granatų dalys ir kt. Viskas - surūdiję, nekelia pavojaus.

Žmonės atnešė ir padovanojo ar paskolino Antrojo pasaulinio karo ginklus, jų dalis, kurios rastos apylinkėse. Tai ir vietoje aptiktas itališkas, Pirmojo pasaulinio karo karabinas, ir “Flak-29„ pabūklo vamzdis bei daugybė kitų. Taip kaupta kolekcija, pasakojanti apie karą. Dabar gal 90 proc. jos išvežta tiesiog sunaikinti. Karo ekspozicija - be karinių eksponatų“, - „Savaitės ekspresui“ sakė jis.

T. Bandza sutiko, jog dabar bus bandoma istoriją pateikti labiau per karių buitį, nes ginkluotės likę palyginti nedaug.

„Galėjome patraukliai, demonstruodami tuos radinius, pasakoti apie karybos ypatumus. Turėjome minų-šokliukių, minosvaidžių minų, kulkosvaidžių šovinių juostų, įspūdingo dydžio tūtų. Viso to nebėra. Dešimt metų kaupėme.
 

Ekspozicija patyrė didžiulį nuostolį, nuskurdo, neliko esminių karo istorijos elementų, tik buitiniai. Kada nors ateities kartos tikrai pasmerks tai, kas vyksta dėl kažkokio absurdiško įstatymo pakeitimo, pagal kurį ir lazda gali iššauti. Ironiška, bet šiemet, dar prieš išvežant eksponatus, nuo 1 iki 2 eurų buvo padidinta bilieto į ekspoziciją kaina“, - pastebėjo A. Kurskis.

Paklaustas, kaip bus elgiamasi, jei valant, tvarkant teritoriją ir vėl bus randama karinių reliktų, D. Nicius atsakė trumpai: „Nieko nebekaupsime, nurodyta skambinti 112.“

Leidimą laikyti ginklus turėjo gauti ir Priekulėje įsikūrusio Laisvės kovų bei tremties muziejaus (Gargždų krašto muziejaus filialo) vadovė Sabina Vinciūnienė.

„Ir mes netekome įdomių eksponatų, kuriuos išsivežė sunaikinti. Pasilikome tik du labai svarbius: tai Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiški šautuvai, kuriuos turėjo partizanai. Jie, bėgdami nuo persekiotojų, ginklus išmetė į tvenkinį, nes nenorėjo, kad šie atitektų priešui.

Nusausinus vandens telkinį ginklai buvo rasti, jie perduoti mūsų muziejui ir jau deaktyvuoti. Nors ir buvo neveikiantys, bet reikėjo man gauti leidimą juos laikyti“, - „Savaitės ekspresui“ sakė ji.

Koks bus iš MLIM ir Kretingos muziejų paimtų eksponatų likimas - neaišku, nes viskas priklausys nuo eksponatų deaktyvavimo kaštų. Užsiminta, jog dėl pinigų stygiaus dalį vertybių gali tekti tiesiog palikti policijoje sunaikinti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder