Siūlo atstatyti Baltąjį švyturį

(10)

Amžiaus projektu vadinama ir šiuo metu vykstanti Klaipėdos uosto įplaukos molų rekonstrukcija - ideali proga ištaisyti istorinę skriaudą ir atstatyti arba kitaip įamžinti vienu iš uostamiesčio simbolių buvusį Baltąjį švyturį. Jis stovėjo Melnragėje, šiaurinio bangolaužio pabaigoje.

Tokią idėją iškėlęs Lietuvos farologas palangiškis Aidas Jurkštas neseniai raštu kreipėsi į klaipėdietį prezidentą Gitaną Nausėdą, uostamiesčio valdžią bei valstybines institucijas: esą Baltojo švyturio reikšmė ir buvęs didžiulis populiarumas yra laikmečio patikrinta aplinkybė, jog šį navigacinį objektą atkūrus jis vėl taptų tikra turistine pažiba.

Savo ruožtu 49 mln. eurų kainuosiančių pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukcijos darbų užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tokią iniciatyvą kol kas vertina itin atsargiai ir nuo platesnių komentarų susilaiko.

Dėmesio jūra

Jūrinės valstybės jūrinis miestas, visiškai pamiršęs vieną iš populiariausių simbolių, apie kurio egzistavimą galima sužinoti tik specialiai pasidomėjus. Klaipėdoje nėra jokio, kad ir simbolinio, Baltojo švyturio atminimo ženklo.

Šis grakštus, siaurėjančio cilindro formos, trijų aukštų su ažūrine 1 m aukščio tvorele įrengta apžvalgos aikštele cokolinėje dalyje švyturys buvo įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d. „Vakarų ekspresui“ A. Jurkštas teigė, jog tokia tiksli švyturio šviesos (anuomet naudotos dujos) įžiebimo data - gana retas atvejis.

Baltasis švyturys pavadinimą gavo dėl savo fasado spalvos (ant pietinio molo, Kopgalyje, stovėjo Pilkuoju pramintas neišvaizdus švyturiukas), o degė jame raudona šviesa.

Remiantis senoviniais brėžiniais, arti 9 metrų aukščio navigacinis objektas stūksojo pačiame anuomet 2 150 m ilgio šiaurinio molo gale ant specialiai įrengto mūrytų akmenų postamento. Iki švyturio vedė siaurojo geležinkelio bėgiai, kurių likučiai dar neseniai buvo aptinkami Pirmojoje Melnragėje ir net naudoti prie molo esančių sodybų tvoroms įrengti.

Sunku pasakyti, kodėl, tačiau nedidukas šiaurinio molo švyturys praeityje tapo kone kultiniu Klaipėdos marinistiniu statiniu, populiarumu visiškai užgožęs pagrindinį, šachmatinį, uostamiesčio švyturį.

Yra išleista dešimtys skirtingų Baltojo švyturio vaizdų atvirukų serijų: ir spalvotų, ir juodų-baltų, ir dailininkų piešinių. Ypač mėgstami buvo žieminiai vaizdai, kai švyturys ir bangolaužio galas virsdavo nuostabia apledėjusia skulptūrine kompozicija.

Prie Baltojo švyturio tarsi garbės reikalas (kaip būnant Paryžiuje - prie Eifelio bokšto) buvo nusifotografuoti tiek vietiniams, tiek turistams, tiek įvairių epochų tarnautojams.

Prie jo pozavo 1920-1923 m. Klaipėdos kraštą administravusios Prancūzijos kariškiai, Lietuvai prijungus Klaipėdos kraštą - mūsų šalies pareigūnai, buvo leidžiami Naujųjų metų atvirukai su apledėjusio Baltojo švyturio vaizdu ir t. t.

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1922 m., Klaipėdos krašto prekybos rūmai išleido laikinuosius vietinius pinigus - notgeldus (markes), kurie pasižymėjo menišku apipavidalinimu panaudojant įvairius to krašto žymiausius jo identitetą akcentuojančius simbolius. 10 markių notgeldų kupiūros centre - ne kas kitas, o Baltasis švyturys.

TARPUKARIS. Lietuviški 1923 m. pašto ženklai su Baltuoju švyturiu.

Jis pavaizduotas ir lietuviškuose įvairios vertės bei formų, leidimo metų pašto ženkluose, išleistuose po Klaipėdos krašto prijungimo 1923 m. Baltasis švyturys puošė 1933 m. išspausdinto „Mūsų kalendoriaus“ viršelį.

Šlovės spinduliuose šis marinistinis perliukas maudėsi ir po 1939 m. hitlerinės Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto okupacijos: žmonės noriai fotografavosi, vietiniai leidėjai masiškai tiražavo atvirukus su šiuo švyturiu.

Net Mozarto gimtinėje Salzburgo mieste (Austrija) leisto savaitraščio „Wochenblatt der Landesbauernschaft Alpenland“ 1939 m. balandžio mėn. pirmajame puslapyje panaudota Baltojo švyturio nuotrauka.

Kartu su kitais strateginiais objektais šis švyturys buvo susprogdintas atsitraukiančių vokiečių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m.

Unikali proga

Nors eurą Lietuva įsivedė 2015 m. pradžioje, daugelis dar atsimena 1997 m. laidos 200 litų kupiūrą, kurios averse pavaizduotas vienas žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, filosofas, rašytojas Vydūnas, o reverse - šiaurinis molas su ilgą spindulio šuorą metančiu Baltuoju švyturiu.

Kupiūrą kūręs dailininkas Rytis Valantinas anuomet teigė: „Studijuodamas Klaipėdą, nesuradau ryškesnių bruožų. Iškilo klausimas - vaizduoti miestą fragmentiškame vokiškos architektūros pavelde ar gilintis į uostą, pramonę? Vydūno asmenybė, jo švietėjiškumas, pasaulėjauta stumtelėjo filosofiškumo link. Intuicija kuždėjo, jog reikėtų apibendrinančio simbolio. Nutariau pasirinkti charakteringą uosto simbolį - švyturį.“

VšĮ „Aido švyturiai“ 2011 m. išleido Lietuvos švyturių piešinių (autorius - A. Jurkštas) atvirukų rinkinį, kuriame taip pat pavaizduotas Baltasis.

Taigi, savotiškų iniciatyvų įamžinti, pagerbti jau 77 metus nebeegzistuojantį šiaurinio molo švyturį būta ir XXI a., tačiau ant paties bangolaužio nėra jokios net užuominos. Bet yra kitų paminklų.

Molo gale pritvirtinta atminimo lenta bei pastatytas inkaras, įamžinantys 1933 m. liepos 15 d. į Rygą pradėjusios plaukti ir audros metu į molą sudužusios (žuvo 3 žmonės) pirmosios Lietuvos jūrų skautų jachtos „Budys“ tragediją. 2018 m. bendrovės „Arijus“ iniciatyva ir lėšomis ant bangolaužio pastatyta meninė skulptūra (autoriai Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas) „Pasivaikščiojimas su žuvimi“.

Todėl, anot A. Jurkšto, jau seniai atėjo laikas atiduoti duoklę ir Baltajam švyturiui, o dabar tai padaryti esąs tinkamiausias momentas.

„Uosto įplauka, molai ir navigacinė technika įprastai rekonstruojami retai, dažniausiai atsiradus naujam uosto modernizavimo ar plėtros poreikiui. Tokia unikali situacija susiklostė šiuo metu Klaipėdos uoste.

Vyksta bangolaužių rekonstravimo darbai. Bus paaukštinti bei pailginti esami molai. Pagrindinė jų funkcija - saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau daugybę metų jie turi ir socialinę funkciją - bangolaužiai yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai.

Esant tokiai situacijai susiklostė puiki proga atstatyti senąjį Klaipėdos uosto Baltąjį švyturį - svarbiausią uosto ir miesto simbolį“, - teigiama farologo rašte.

Jo teigimu, pertvarkydama Klaipėdos uosto įplauką netrukus KVJUD skelbs konkursą įrengti naujus į uostą plaukiančių laivų orientyrus, vadinamąsias vedlines. Šviečiančiais navigaciniais ženklais turi būti pažymėti ir bangolaužių galai.

„Šiaurinio, lankytojų mylimo molo galą turėtų papuošti, užbaigti atstatytas Baltasis švyturys. Prašau inicijuoti Baltojo švyturio atstatymo įtraukimą į bangolaužių rekonstrukcijos projektą. Beveik visi uostai turi tokių molų pabaigose esančius švyturiukus, kurie yra ypač lankomi.

IKONA. Nedidukas, bet grakštus švyturys populiarumu tarp lankytojų buvo aplenkęs savo didįjį brolį krante. Nežinomo fotografo 1940 m. nuotrauka.

Pavyzdžiui, Turkijoje, Alanijoje, neseniai ant bangolaužio pastatė naują švyturį, imituojantį senovinį, ir jis žaibiškai tapo traukos objektu. Tokie švyturiai būna lankytojų numylėti. Ir Gdanske, ir Ventspilyje stovi, o mes net atminimo lentos neturime. Padarykime daugiau: atkurkime sunaikintą marinistinį simbolį“, - „Vakarų ekspresui“ teigė A. Jurkštas.

Esą jo statyba neturėtų kainuoti labai daug, nes švyturys buvęs nesudėtingos konstrukcijos, nedidelis, o istoriniam preciziškumui išlaikyti yra išlikę daugybė ikonografinės medžiagos, brėžiniai.

Kels bangas

Remiantis oficialiai pateikiama KVJUD informacija, numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Bangolaužių rekonstrukcijos darbų vertė - apie 49 mln. eurų (su PVM). Projekto įgyvendinimo laikotarpis: iki 2023 m. vasaros pradžios.

„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, ką apie galimybę atstatyti Baltąjį švyturį mano KVJUD vadovybė, šios atstovai buvo lakoniški: „Mintis galbūt įdomi, tačiau šiandieną komentuoti klausimą ar idėją, kurios nežinai, būtų neatsakinga“, - raštu atsakė KVJUD rinkodaros specialistė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. Pridurta, jog uostininkai atviri diskusijai, jei tokia prasidės.

Panašu, kad idėja išties neliks be rezonanso: ją pristatyti bei pasiūlyti įtraukti į Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos 2022 m. veiklos planą ketina minėtos organizacijos narys bei Lietuvos jūrinininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

„Dabar tikrai yra gera proga jei ne atstatyti Baltąjį švyturį, tai bent pagarbiai jį įamžinti ant molo. Jei reikės, pradėsiu ir parašų rinkimo akciją, įtrauksiu į veiklą jūrinės bendruomenės organizacijas. Laiko iki šiaurinio bangolaužio rekonstrukcijos pabaigos yra sočiai, tačiau reikia skubėti kaip nors teisiškai įtvirtinti iniciatyvą.

Neaišku, kaip viskas pasikeis, kai valstybės įmonė KVJUD bus reorganizuota į akcinę bendrovę 2023-iaisiais. Tuomet bendrovės valdybos branduolį sudarys Susisiekimo ministerijos atstovai, kuriems svarbiausia bus uosto pelningumo didinimas, o ne kažkoks švyturiukas. Tad veiksime, kol nevėlu, nes idėja yra puiki“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Bekėža.

2013-2019 m. KVJUD generalinio direktoriaus pareigas ėjęs dabartinis Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus teigė, jog švyturio atstatymas gali būti komplikuotas dėl juridinių niuansų.

„Reikėjo gerokai pasukti galvas, kaip teisiškai nenusižengiant leisti pastatyti ir tą žmogaus su žuvimi skulptūrą ant molo. Ji - formaliai laikina, stovi ant metalinės plokštės ir bet kada gali būti demontuota. Mat molo teisinis statusas yra specifinis. Nežinau, ar apskritai juridiškai būtų galima Baltąjį švyturį kaip nuolatinį statinį įrengti. Gal vėl tektų gudrauti...

Aš tikrai labai palaikau idėją, nes švyturiukas būtų ir impozantiškas lankytojams, ir navigacijai netrukdytų.vaitkus

Galima svarstyti ir apie supaprastintą to švyturio modelį, gal sumažintą skulptūrą, jei neįmanoma būtų autentiško dydžio atstatyti“, - teigė jis.

Tiesa, klaipėdietis apgailestavo, kad siekiai puoselėti jūrinę kultūrą kai kada nesulaukia tinkamo Klaipėdos politinės valdžios dėmesio: skandalinga ir makabriška buvo istorija apie KVJUD pastangomis ir lėšomis sukurtą pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino (1871-1934 m.) skulptūrą (autorius Saulius Juchnevičius).

Miesto valdžia šiam monumentui Klaipėdoje vietos nerado, tad kūrinys 2018 m. iškeliavo į Žemaitiją ir dabar puošia... Telšius.

„Po tokio akibrokšto buvo nusvirusios rankos dar ką nors siūlyti“, - pripažino A. Vaitkus.

Politinis palaikymas

Vis dėlto švyturių simpatikų banga pastaruoju metu Klaipėdoje auga: tai įrodo ir praėjusių metų pabaigoje miesto Tarybos priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės ištisus metus lankyti dabartinį uostamiesčio švyturį Pirmojoje Melnragėje. Paveldosaugos specialistai Vilniuje savo ruožtu vertins, ar šį marinistinį paveldą verta įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Anot uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, jis Baltojo švyturio atstatymo idėją palaikytų ir mano, kad dabar tikrai yra tinkamiausias momentas ją įgyvendinti.

„Marinistiškai įkvepianti mintis, kuri turi ir racionalumo grūdą, nes vyksta bangolaužių rekonstrukcija. Tikrai būtų prasminga grąžinti istorinę skolą šiam jūrinės kultūros paminklui, o tokių mūsų mieste tikrai trūksta. Reikia organizuoti pasitarimą ir išsiaiškinti, ar dar ne vėlu būtų įtraukti į vykdomą projektą papildomus darbus.

Blogiausiu atveju galima ant molo pastatyti švyturio muliažą, sumažintą jo kopiją, įrengti stendą su informacija.grubliauskas

Uostamiesčiui švyturių niekada nebus per daug, nes šie objektai yra akivaizdūs uosto, jūrinio miesto simboliai, jie formuoja Klaipėdos identitetą“, - „Vakarų ekspresui“ teigė meras.

Jo svarstymu, verta siekti maksimumo - švyturio atstatymo. Esą toks veikiantis navigacinis objektas šiaurinio bangolaužio gale prisidėtų ir prie įplaukiančių laivų saugumo.

„Apie atminimo lentos įrengimą negali būti net kalbos, nes ir ne dažnas klaipėdietis žino, jog ant bangolaužio prieškariu būta Baltojo švyturio, ką jau kalbėti apie miesto svečius“, - tikino politikas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder