Teisininkė Zita Šličytė: Turime neįgalų, valdžią uzurpavusį Seimą

(1)

Seimo nariai, kovojantys už demokratiją Baltarusijoje ar kokioje kitoje šalyje, seniai nusispjovė į savų piliečių konstitucines teises. Praėjusiais metais neradę laiko priimti naująjį Referendumo įstatymą, nes senąjį Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu ir nebegaliojančiu, parlamentarai neskuba taisyti padėties ir dabar.

Todėl nuo praėjusių metų liepos 1-osios, kai neliko teisės akto, kuris reguliuotų referendumo rengimo tvarką, jau daugiau nei pusę metų pažeidinėjama Konstitucija, nes jos 9 straipsnis, suteikiantis teisę rengti referendumą, yra eliminuotas, o piliečiai - netekę galimybės reikšti savo nuomonę priimant valstybei svarbius įstatymus.

- Kaip vertinti tai, kad nė kiek nesivaržydamas Konstituciją pažeidinėja pats Seimas? - „Respublika" paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, socialinių mokslų daktarės Zitos ŠLIČYTĖS.

- O kaip galima vertinti? Tai gėdinga. Lietuvoje, ypač Seime, klesti teisinis vulgarumas, teisinių vertybių suvokimo deformacijos ir įvairūs teisinės kultūros recidyvai.

Verta priminti, jog Seimas beveik prieš dešimtmetį, 2012 m. kovo 15-ąją, priėmė konstitucinių įstatymų sąrašą. Pirmuoju šiame sąraše buvo įrašytas konstitucinis Valstybinės kalbos įstatymas, o 5-uoju - konstitucinis Referendumo įstatymas.

Iš viso buvo įvardinti 9 konstituciniai įstatymai, vėliau, 2014 m., sąrašas papildytas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, kuris vienintelis iš šio sąrašo yra priimtas.

Tad beveik per dešimt pastarųjų metų Seimas, pats nustatęs konstitucinių įstatymų sąrašą, sugebėjo priimti tik vieną konstitucinį įstatymą iš dešimties. Kaip tą suprasti ir vertinti?

 

 Organizatorių nuotr.

- Jums, vienai iš Konstitucijos kūrėjų, skaudu ar pikta, kai matote, kas daroma su Konstitucija?

Zita Šličytė: „Seimas, prisiekęs laikytis Konstitucijos, ją gerbti, valosi į ją kojas". Eltos nuotr.

- Galbūt apie Seimą viską pasako jo prioritetai: partnerystės įteisinimas, narkotikų dekriminalizavimas, trijų raidžių įstatymas ir pan.?

- Na taip, labai „svarbu" panaikinti alkoholio prekybos ribojimus, sureguliuoti narkotinių medžiagų vartojimą, įvesti medikamentinį nėštumo nutraukimą, - štai jų aktualijos ir prioritetai. Tai, pasak Seimo narių, yra vertybės, ypač Aušrinė Armonaitė mėgsta „sklaidytis" apie tokias vertybes.

Ar girdėjote, kad mūsų politinis elitas, Seimas, Vyriausybės nariai sakytų, jog pagrindinė mūsų socialinė vertybė yra Konstitucija? Visi kalba apie įvairiausias vertybes, bet kad Konstitucija jiems yra socialinė vertybė, neteko girdėti.

Kodėl šiandien neturime konstitucinio Referendumo įstatymo?

Todėl kad Seimas pademonstravo teisinį neįgalumą - Seimo nariai, kaip jau minėta, patys sudarę konstitucinių įstatymų sąrašą, 2018 m. gruodžio 20 d. priimdami Referendumo įstatymo pataisas, kurios faktiškai buvo naujas Referendumo įstatymas, priėmė šį įstatymą kaip paprastą, kuriam užtenka paprastos Seimo posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų daugumos.

Tai ir yra teisinis vulgarumas, teisinės kultūros recidyvas, kurį būtina šalinti iš mūsų valstybės gyvenimo.

Man, kaip žmogui, didžiausia vertybė yra ryšys su kitais žmonėmis, o kaip pilietei, gyvenančiai Lietuvos Respublikoje, didžiausia socialinė, teisinė vertybė yra Konstitucija.

O svarbiausias teisinės kultūros reiškinys - Konstitucijos stabilumas. Todėl ypač atsargiai vertinu visas kalbas apie bet kurio Konstitucijos straipsnio keitimą.

Amerikos Konstitucija galioja daugiau kaip 200 metų ir yra labai mažai taisyta.

O mūsų Konstitucijai, priimtai 1992 m. spalio 25-ąją, bus tik 30 metų, ir pažiūrėkime, kiek jau tų pataisymų pridaryta. Esu įsitikinusi ir, manau, daugelis man pritartų, kad socialinė vertybė yra Konstitucijos stabilumas, kuris, be kitų ekonominių ir politinių veiksnių, yra svarbi sąlyga siekiant demokratinio visuomenės saugumo.

Pažvelkime į Konstitucinio Teismo (KT) 2020 m. ataskaitą. Per metus KT įvertino 30 teisės aktų, iš jų 26 teisės aktai arba jų atskiros dalys pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Ar to neužtenka, kad galėčiau piktintis tokiu teisiniu neįgalumu ir nestabiliu požiūriu į Konstituciją?

Tačiau didžiulė problema, kad neretai niekas tų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, neištaiso.

Prieštaraujantys Konstitucijai įstatymai galioja metų metus.

Pateiksiu pavyzdį, kaip degradavome. KT 2020 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą, kad 2018 m. priimtas jau minėtas Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Tačiau šie teisės profesionalai, puikiai suvokdami, kad Lietuvoje pagal mūsų Konstituciją nė dienos negali galioti mūsų Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, patys parašė, kad KT nutarimas oficialiai turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d.

Taigi pats Konstitucinis Teismas savo nutarimą metams padėjo į stalčių, taip pratęsdamas Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo galiojimą.

Žinoma, dėl to tarp teisininkų yra visokių nuomonių.

Galbūt mano nuomonė nėra svarbi, bet mane šiurpina tokie dalykai. Manau taip, jei jau nutarta, kad įstatymas negalioja, tai ir viskas - negalioja.

Bet su mūsų Konstitucija yra nepagarbiai elgiamasi, todėl teisės aktui, kuris KT salėje paskelbtas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, dar leidžiama galioti metus laiko, neskelbiant priimto nutarimo oficialiai.

Tokio teisinio vulgarumo sulaukti iš KT man tikrai nepriimtina, nes toks faktas, kad Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas Konstitucinio Teismo valia gali galioti dar metus, yra tragiškas ir yra teisėjo priesaikos sulaužymas.

Seimo delsimas priimti naują Referendumo įstatymą yra valdžios uzurpavimas. Nes pagal Konstituciją, Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai, o Tauta, kaip skelbia 4 Konstitucijos straipsnis, suverenitetą vykdo tiesiogiai, dalyvaudama referendume, arba per demokratiškai išrinktus savo atstovus - Seimo narius.

Įstatymų leidybos darbas Seime visiškai „šlubuoja", jis yra neįgalus teisėkūros darbui.

Tik tiek ir gali: pavyzdžiui, pakeisti alkoholio prieinamumo ribojimo įstatymus, nuolat kažką keisti dėl pandemijos valdymo. Tik ir girdime visokias manipuliacijas dėl Galimybių paso, kai ryte kalbama vienaip, vakare - kitaip.

Kuo daugiau jie manipuliuoja, tuo labiau kelia sumaištį ir nepasitikėjimą. Ir ši teisinio vulgarumo tradicija eina iš vieno Seimo į kitą.

- Jau yra peržengtos raudonos linijos. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad mūsų valstybės ūkinė, teisinė ir dorovinė krizė, kurią dabar išgyvename, tikrai nepriklauso nuo Konstitucijos trūkumų.

Ji kilo dėl valdžios, vykdančios įstatymų priežiūrą, veiklos. Seimo, kaip teisėkūros institucijos, pagarba Konstitucijai galėtų taip pat daug ką išspręsti, tačiau Seimas, prisiekęs laikytis Konstitucijos, ją gerbti, valosi į ją kojas.

 

Organizatorių nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder