Geriau prisimint, ką pasakė Teatro genijaus Viljamo Šekspyro HAMLETAS.
Tikriau, kaip aptarė į provinciją išvytus sostinės aktorius:
HAMLETAS. Kas tai per aktoriai?
ROZENKRANCAS. Tie patys, kuriais jūs visuomet taip džiaugdavotės: tragikai iš sostinės.
HAMLETAS. Kodėl jie keliauja? Pastovi vieta jiems būtų naudingesnė tiek garbės, tiek pelno požiūriu.
ROZENKRANCAS. Aš manau, kad tai yra neseniai įvestų naujovių padarinys.
HAMLETAS. Ar ir dabar jie taip pat gerbiami kaip ir anuomet, kai aš tebebuvau mieste? Ar tiek pat žiūrovų?
ROZENKRANCAS. Dabar jau ne.
HAMLETAS. Kaip tai atsitiko? Argi jie pradėjo rūdyti?
ROZENKRANCAS. Ne, jie nuolat stengiasi ir neatsilieka.
Bet yra ten tokia vaikų šutvė, tikras ereliukų lizdas, savo besaikiais plyšojimais sukeliantis plojimų audras; dabar jie madoj; ir tokį jau triukšmą kelia prieš paprastus, kaip jie vadina, teatrus, jog net ir rapyras nešiojantys frantai, bijodami šių žąsiasofiplunksnių, retai beišdrįsta juose pasirodyti.
HAMLETAS. Ką, tai tie vaikai? Kas juos išlaiko? Kas jiems atlygina už darbą? /.../ Ir laimėjo vaikiščiai?
ROZENKRANCAS. Taip, Prince...
Ir t.t.
Atsiverčiu ŠEKSPYRĄ, nebeinu į teatrą.
Su knyga rankoje, ar atsivėręs klasiką YOUTUBE kanale esu ramus ir tikras, kad "vaikiščių šutvė" neapipils mano vargšės galvos rusišku matu, nenusimaus kelnių kartu su triusikaičiais ir nuogi nešoks kardabaleto priešais mano vargšę sielą...
Šiaip ar taip, homo sapiens, ne gyvulys esu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą