Karas Ukrainoje: kiek ATACMS raketų reikia, kad būtų sunaikinta Krymo priešlėktuvinė gynyba

Atnaujinta 20:27 val.

Kiek ATACMS raketų reikia, kad būtų sunaikinta Krymo priešlėktuvinė gynyba: eksperto atsakymas

Sunaikinus visas S-400 ir S-300 Kryme atsiras galimybė smogti ant Krymo tilto.

Norint veiksmingai sunaikinti Kryme esančias Rusijos oro gynybos sistemas S-400 ir S-300, reikia mažiausiai 30 tolimojo nuotolio raketų ATACMS. Tokią nuomonę "Espreso" eteryje išsakė karinis ekspertas Oleksandras Kovalenko.

Paklaustas, kada tiksliai AFU galės smogti Krymo tiltui, O. Kovalenko atsakė, kad tada, kai bus palankiausios sąlygos.

"Faktas yra tas, kad tokie objektai, kuriuose eksploatuojami S-400 paleidimo įrenginiai, yra Feodosija, Jevpatorija, Sevastopolis, Tarchankuto kyšulys.

Tai tie patys 18-osios ZRP divizijos, dvi 12-osios ZRP divizijos (beje, taip pat išdavikų) ir trečiasis radiotechninis pulkas", - sakė ekspertas.

A. Kovalenko paaiškino, kad būtent šie objektai kelia grėsmę oro atakoms prieš Krymo tiltą, todėl, kai tik jie bus sunaikinti ir Krymo oro erdvėje neliks tolimojo nuotolio kompleksų S-400, S-300, atsivers kelias Krymo tilto sužlugdymui.

"Darome išvadas: norint užbaigti visas vietas, kuriose yra Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400, reikia dar bent 30 raketų, o tada jau galėsime kalbėti apie tai, kad toks neteisėtas statinys kaip Kerčės tiltas nusipelno naujo teisėto sunaikinimo", - reziumavo A. Kovalenko.

JAV suteikė Ukrainai ATACMS raketų

Pasak "The New York Times", praėjusią savaitę JAV slapta nusiuntė Ukrainai daugiau nei 100 ilgojo nuotolio ATACMS raketų partiją.

JAV ambasadorė Ukrainoje Brigitte Brink patvirtino, kad JAV balandį suteikė Ukrainai ATACMS raketų, tačiau neįvardijo, kiek tokių raketų Ukraina gavo.

Dar viena Rusijos pergalė: paėmė Berdichą ir iškėlė vėliavą

Rusijos Federacijos kariuomenė užėmė Berdichą (kaimas Donecko srityje), vakariniame pakraštyje pakabino savo vėliavą.

„DeepState“ analitikai tai paskelbė balandžio 27 d. vakare po blogų žinių apie situaciją Očeretinoje.

„Kovos į vakarus nuo Berdičevo tęsiasi. Gynybos pajėgos kovoja su užnugario veiksmais. Neįmanoma išlaikyti sąlyčio linijos dabartiniu pavidalu, todėl trauktis iš šiaurinio kaimo pakraščio yra būtina priemonė“, – skelbia analitikai.

Jie taip pat pabrėžia, kad dabar svarbiausia išsaugoti gynėjus.

Ukraina neigia atitraukianti „Abrams“ tankus iš fronto

Pranešimai apie tariamą JAV tankų „Abrams“ atitraukimą iš fronto linijų dėl Rusijos dronų keliamos grėsmės yra melagingi.

Ukrainos 47-oji mechanizuota brigada apie tai pranešė per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę, teigia „Ukrinform“.

„[„Abrams“] tankai puikiai veikia mūšio lauke ir tikrai neslėpsime nuo priešo to, kas dažniausiai verčia juos slėptis. Be to, nepaliksime savo pėstininkų be tokios galingos paramos“, – sakė brigada.

Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė teigė viešai nekomentuosianti, kodėl, kur ir ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja mūšio lauke.

Brigada ragino visus pasitikėti tik patikrinta informacija.

„Associated Press“, remdamasi JAV kariuomenės pareigūnais, anksčiau pranešė, kad Ukraina tariamai atitraukė JAV atsiųstus tankus „Abrams“ iš fronto linijų dėl vis aktyvesnio Rusijos kariuomenės bepiločių orlaivių naudojimo. Vėliau pranešimą išplatino kitos naujienų svetainės.

Ukrainos gynėjai pripažįsta – rusai prasiveržė, šaukiamas gynėjų rezervas

Rusų okupantams pavyko prasibrauti ir įsitvirtinti Donecko srities Očeretino kaime. Apie tai pranešė „Khortitsa“ atstovas Nazaras Vološinas.

„Priešas sugebėjo prasibrauti ir įsitvirtinti tam tikroje šios gyvenvietės dalyje. Dabar gyvenvietės dalis, kurioje yra priešas, yra mūsų ugnies kontrolėje. Imamasi visų priemonių priešą iš ten išvaryti, tęsiasi įnirtingos kovos, situaciją kontroliuoja gynybos pajėgų daliniai“, – sakė jis.

N. Vološinas taip pat pranešė, kad siekdamas išvystyti savo taktinę sėkmę Očeretino srityje, priešas šia kryptimi sutelkė keturias Rusijos ginkluotųjų pajėgų brigadas.

„Iš savo pusės imamės visų priemonių, kad stabilizuotume situaciją Avdijivkos kryptimi ir sugrąžintume Očeretino kontrolę. Tam taip pat iš rezervo įvesti papildomi ištekliai ir pajėgos“, – pabrėžė „Khortitsa“ atstovas.

Sevastopolyje – apgadintas Rusijos laivas: rusai jį remontuoja

Vienoje Rusijos gamyklų Kryme buvo aptiktas apgadintas laivas, kurį rusai bando grąžinti į tarnybą po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio.

Stebėjimo grupė „Krymo vėjas“ pažymi, kad kalbama apie „projekto 775“ didelį desantinį laivą.

Jie teigia: „Jis remontuojamas 13-oje Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų remonto gamykloje Sevastopolyje“.

Jie patikslino, kad duomenys apie taikinį buvo perduoti Ukrainos kariuomenei. Kaip žinia, kovo 24-osios naktį Ukraina atakavo į du Rusijos laivus „Azov“ ir „Jamal“. Jie priklausė projektui 775.

Britai apskaičiavo Rusijos nuostolius Ukrainoje: „antroji pasaulio armija“ pararado labai daug

Rusijos nuostoliai Ukrainoje, skaičiuojant žuvusius ir sužeistuosius siekia apie 450 tūkst. Tai pranešė „The Insider“, remdamasis Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Leo Doherty.

Leidinyje pažymima, kad į šį skaičių neįeina likviduoti Rusijos kariškiai, kurie tarnavo Rusijos privačiose karinėse įmonėse.

Be to, į 450 tūkstančių skaičių neįeina kariškiai, kurie dezertyravo iš armijos – jų, pasak L. Dougherty, yra „dešimtys tūkstančių“.

„Mūsų skaičiavimais, ukrainiečiai sunaikino, paliko arba užėmė daugiau nei 10 000 Rusijos šarvuočių, įskaitant apie 3 000 pagrindinių kovos tankų, 109 orlaivius, 136 sraigtasparnius, 346 nepilotuojamus orlaivius, 23 visų klasių karinių jūrų pajėgų laivus, 500 ir daugiau nei visų tipų artilerijos sistemos...“ – pažymėjo L. Dougherty.

Ukraina atrėmė Rusijos atakas rytiniame Dnipro upės krante ir Orichovo sektoriuje

Ukrainos gynėjai atrėmė keturias Rusijos įsibrovėlių atakas rytiniame Dnipro upės krante netoli Krynkų, Chersono srityje, ir tris atakas Orichovo sektoriuje, netoli Staromajorsko ir Robotynės.

„Ukrinform“ duomenimis, Ukrainos Pietų gynybos pajėgos apie tai pranešė „Telegram“.

„Okupantai surengė tris nesėkmingus išpuolius prieš Orichovo ašį, iš kurių du prie Staromajorsko ir vieną prie Robotynės“, – rašoma pranešime.

Rytiniame Dnipro krante, laikinai užgrobtoje Chersono srities dalyje, priešas pradėjo keturis nesėkmingus puolimus prie Krynkų. Patyrusios nuostolių, priešo pajėgos pasitraukė į pradines pozicijas.

Per pastarąją 24 valandas įsibrovėliai įvykdė keturis oro antskrydžius, panaudodami dvi valdomąsias oro bombas ir apie 20 nevaldomų oro raketų Orichovo sektoriuje.

Ukrainos oro gynyba numušė priešo droną Dnipro rajone

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė priešo droną Dnipro rajone, Dnipropetrovsko srityje.

Pasak „Ukrinform“, apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Dnipro rajone suveikė oro gynyba. Dangaus gynėjai numušė priešo bepilotį orlaivį“, – rašė S. Lysakas.

Jis padėkojo Ukrainos kariuomenei už efektyvų darbą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos anksčiau Odesos srityje numušė du Rusijos žvalgybinius bepiločius orlaivius.

Rusai apšaudė kaimą Chersono srityje, sužeista moteris

Rusams apšaudant Stanislavo kaimą Chersono srityje, 21 metų vietos gyventoja patyrė galvos smegenų traumą ir buvo kontūzyta.

Tai šeštadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Per rusų apšaudymą Stanislave buvo sužeista vietos gyventoja. 21 metų moteris patyrė galvos smegenų traumą ir buvo kontūzyta“, – rašoma pranešime.

Pasak regiono administracijos atstovų, medikai pagalbą nukentėjusiajai suteikė vietoje. Ji atsisakė hospitalizacijos.

Kaip buvo pranešta, šeštadienį Rusijos kariškiai raketa smogė Chersonui, buvo sugriautas mokymo įstaigos pastatas, tačiau žmonės nenukentėjo.

Australija perduos Ukrainai bepiločių orlaivių už 32,5 mln. dolerių

Kaip dronų koalicijos narė Australija perduos Ukrainai bepiločių orlaivių už 32,5 mln. dolerių, taip pat oro gynybos sistemų RBS 70 partiją.

Tai šeštadienį Lvive per bendrą su Australijos vicepremjeru, gynybos ministru Richardu Marlesu spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Kaip dronų koalicijos narė Australija patieks mums bepiločių orlaivių už 32,5 mln. dolerių. Ukrainai taip pat bus perduota didelė oro gynybos sistemų RBS 70 partija už keliasdešimt milijonų dolerių“, – sakė D. Šmyhalis.

Jis taip pat informavo, kad per susitikimą su R. Marlesu buvo aptarti įvairūs strateginio bendradarbiavimo klausimai.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų partnerystė bus ilgalaikė ir turi dideles plėtros perspektyvas“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Jis pridūrė, kad kariniu požiūriu Ukraina suinteresuota stiprinti gynybą ir sudaryti prielaidas laimėjimams mūšio lauke.

Kaip jau buvo pranešta, kovo mėnesį Australijos gynybos ministras R. Marlesas pareiškė, kad jo šalis prisijungė prie dronų Ukrainai koalicijos.

Rusijos valdžios institucijos sulaikė 12-ąjį įtariamąjį, susijusį su teroristiniu išpuoliu Maskvoje

Dar vienas Tadžikistano pilietis buvo sulaikytas dėl įtariamo ryšio su kovo 22 d. įvykdytu išpuoliu „Crocus city hall“ koncertų rūmuose, pranešė Maskvos teismas balandžio 27 d.

Ukrainos karinė žvalgyba teigia pataikiusi į Rusijos 5 mln. dolerių vertės radarų sistemą

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR) ir 15-oji atskiroji artilerijos žvalgybos brigada smogė Rusijos radiolokacinei stočiai „Podlet-K1“, balandžio 27 d. pranešė HUR.

Pasak kariuomenės atpažinimo svetainės, „Podlet-K1“, dar žinoma kaip 48Ya6-K1, yra moderni mobili radiolokacinė sistema, skirta oro taikiniams aptikti nedideliame ir itin mažame aukštyje. Pranešama, kad šios sistemos vertė yra apie 5 mln. dolerių ir ji vienu metu gali aptikti iki 200 taikinių.

Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, per išpuolį nukentėjo stoties antenos postas ir dyzelinis generatorius. Daugiau informacijos apie išpuolį ar padarytą žalą agentūra nepateikė.

„Radiolokacinė stotis „Podlet“ yra palyginti naujas Rusijos produktas – 2015 m. ji pradėta platinti agresorių valstybės kariuomenei“, – „Telegram“ teigė HUR.

„Šią sistemą priešas naudojo taikinių koordinatėms aptikti ir perduoti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemoms S-300/S-400.“

Balandžio 17 d. Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo karinį dalinį Kovylkino mieste Rusijos Mordovijos Respublikoje, maždaug už 800 km nuo Ukrainos sienos, ir pataikė į konteinerio radiolokacinę stotį, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė vienas žvalgybos šaltinis.

Kremlius: nėra pagrindo taikos deryboms su Ukraina

Kremlius pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikos deryboms su Ukraina.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad abi šalys nesvarstys konflikto pabaigos po to, kai Kijevas oficialiai atsisakė derėtis.

Šie komentarai susiję su 2022 m. prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytu dekretu, kuriuo bet kokių derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu perspektyva paskelbta „neįmanoma“.

Dekrete teigiama, kad diskusijų galimybė tebėra atvira tam, ką V. Zelenskis pavadino „kitu Rusijos prezidentu“.

Sprogimai Dnipre: rusai smogė infrastruktūros objektui, kilo gaisras

Okupantai rusai smogė infrastruktūros objektui Dnipro rajone, kilo gaisras.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Priešas smogė infrastruktūros objektui Dnipro rajone. Ten kilo gaisras“, – parašė regiono vadovas.

Kaip jau buvo pranešta, balandžio 27-osios rytą Dnipropetrovsko sritis patyrė dar vieną masinę priešo ataką, Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 13 raketų. Du žmonės buvo sužeisti.

Šiame Ukrainos energetikos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti sprogimas naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Krasnodaro regione, kuri buvo atakuota balandžio 27 d. naktį.

Dėl rusų raketų atakos Ukrainos vakaruose atjungta magistralinė „Ukrenerho“ elektros perdavimo linija

Dėl masinės Rusijos raketų atakos Ukrainos vakarų regione buvo atjungta magistralinė bendrovės „Ukrenerho“ elektros perdavimo oro linija.

Kaip rašo „Ukrinform“, nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“ tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

„Šiąnakt rusai smogė dar vieną raketų smūgį energetikos infrastruktūros objektams. Nukentėjo energetikos sistemos objektai Ivano Frankivsko, Lvivo ir Dnipropetrovsko srityse. Dėl saugumo vakarų regione buvo atjungta magistralinė „Ukrenerho“ elektros perdavimo oro linija“, – sakoma pranešime.

Šiuo metu vyksta avariniai ir remonto darbai.

Kaip pažymėjo „Ukrenerho“, dėl saulėtų orų ir savaitgalio elektros energijos vartojimas šeštadienį, balandžio 27-ąją, 9 val. 15 min., sumažėjo 23 proc. palyginti su penktadienio rodikliais.

„Nors vartojimas pastebimai sumažėjimo, energetikos sistemoje šiandien tam tikromis valandomis trūksta elektros. Prašome visus vartotojus taupiai vartoti elektros energiją. O pramonę – kiek įmanoma pasitelkti elektros importą ir naudoti alternatyvius energijos šaltinius“, – pabrėžė „Ukrenerho“.

Pastarąją parą Charkivo srityje taikomi elektros vartojimo ribojimai. Kryvyj Riho pramonės įmonėms taip pat visą parą ribojamas elektros tiekimas.

Beveik visą parą, išskyrus nakties valandas, elektros energija importuojama iš Rumunijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos ir Moldovos. Bendra apimtis – 6 629 MW, o maksimali galia kai kuriomis valandomis – iki 1 640 MW. Nuo gruodžio 1 d. techninės galimybės importuoti elektros energiją iš Europos į Ukrainą ir Moldovą siekia 1700 MW per valandą.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 27-osios naktį Rusija masiškai atakavo energetikos objektus Dnipropetrovsko, Ivano Frankivsko ir Lvivo srityse – buvo apgadinta įranga, sužeistas vienas žmogus.

ISW įvertino, ar Ukraina sugebės išlaisvinti visas žemes iš okupantų

Ukrainos gebėjimas ilgainiui atgauti visas savo žemes priklauso nuo Vakarų, Kremliaus ir Kijevo sprendimų.

Apie tai naujoje apžvalgoje rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymėjo, kad Vakarų žiniasklaida praneša, jog JAV pareigūnai atnaujino diskusijas dėl „sienų įšaldymo“ idėjos, tačiau kraštutinio JAV pagalbos paketo gali nepakakti, kad Ukraina atgautų visas savo teritorijas. Todėl diskusijos apie galimas karo baigties būsenas yra labai ankstyvos.

JAV karinė pagalba jau keliauja į Ukrainą, tačiau prireiks kelių savaičių, kol ji pasieks fronto dalinius ir turės apčiuopiamą poveikį mūšio lauke.

Analitikai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmiausia turės pasinaudoti JAV pagalba, kad stabilizuotų fronto liniją ir sustabdytų priešo veržimąsi Avdijivkos kryptimi, ypač Časiv Jaro rajone.

Be to, analitikai atkreipė dėmesį, kad neaiškus ir vasarą numatomos Rusijos puolamosios operacijos, kuri, tikėtina, prasidės birželio mėnesį, mastas. Ekspertai užsiminė, kad Rusijos karinė vadovybė gali aktyviai vertinti ir koreguoti būsimo puolimo planus, atsižvelgdama į susidūrimą su geriau aprūpintomis Ukrainos pajėgomis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės atremti šį Rusijos puolimą, kad vasaros mėnesiais nepadarytų reikšmingos operacinės pažangos, prieš perimdamos iniciatyvą ir pradėdamos kontrpuolimą vėliau 2024 ar 2025 m.

Pasak ISW analitikų, visapusiška ir nuosekli Vakarų partnerių pagalba bus labai svarbi būsimoms Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo operacijoms. „JAV ir Vakarai turės reaguoti, kai Ukrainos kariuomenės vadai nustatys tokių operacijų apimtį ir kryptį, ir pranešti Vakarų partneriams apie Ukrainos poreikius likus kelioms savaitėms ir mėnesiams iki būsimų kontrpuolimo operacijų“, – sakė analitikai.

„Bild“: okupantai užėmė Solovjevo kaimą ir išplėtė proveržį Očeretino srityje

Rusų okupantai užėmė Solovjevo kaimą, taip pratęsdami proveržį Očeretino srityje.

Prieš kelias dienas rusai prasiveržė į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, įveikdami 3 km gilyn į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (AFU) pozicijas iki Očeretino kaimo. Pasak BILD atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Repkės, dabar okupantai pradėjo plėsti užimtą teritoriją. Jie jau užėmė Novobachmutovkos kaimą, o dabar įžengė į gretimą Solovjevo kaimą.

„Į pietus jiems pavyko peržengti vandens užtvarą Berdičių kaime, užimti Semenovką, taip pat praeiti 2 km iki Umano ir Jasnobrodovkos“, – teigiama medžiagoje.

Pasak J. Repkės, per devynis mėnesius nuo Avdijivkos užėmimo okupantai pasistūmėjo 12 km į vakarus.

Lvivo srityje nuo rusų raketų nukentėjo energetikos objektai

Naktį į šeštadienį Lvivo sritį atakavo priešo įvairių klasių sparnuotosios raketos ir aerobalistinės raketos „Kinžal“. Dviejuose srities rajonuose apgadinti du kritinės energetikos infrastruktūros objektai.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Per oro pavojų, kuris Lvivo srityje truko nuo 3 val. 58 min. iki 6 val. 02 min., mūsų regionui smogė įvairių klasių sparnuotosios raketos ir aerobalistinės raketos „Kinžal“. Vakarų oro gynybos pajėgų kariai numušė tris sparnuotąsias raketas. Deja, neišvengta ir smūgių“, – parašė pareigūnas.

Jis pažymėjo, kad priešas atakavo du kritinės energetikos infrastruktūros objektus Strijaus ir Červonohrado rajonuose. Juose kilo gaisrai, kuriuos operatyviai užgesino Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos daliniai. Padaryta žalos.

„Dabartiniais duomenimis, Lvivo srityje nukentėjusiųjų ir gyvenamosios infrastruktūros sugriovimų nėra. Srities gyvybinės veiklos užtikrinimo sistemos dirba numatytu režimu. Avariniai elektros tiekimo nutraukimai neplanuojami“, – patikino M. Kozyckis.

Jis pažymėjo, kad ir praėjusią naktį okupantai atakavo energetikos infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko, Ivano Frankivsko ir Lvivo srityse, todėl energetikos sistemai sunku išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą.

„Turime padėti. Kad nereikėtų taikyti valandinių elektros energijos tiekimo nutraukimų, nuo 19 val. iki 22 val. neįjunkite daug energijos sunaudojančių elektros prietaisų. Ribokite tokių prietaisų įjungimą vienu metu“, – kreipėsi į regiono gyventojus pareigūnas.

Jis paaiškino turįs omenyje kondicionierius, elektrinius virdulius, dulkių siurblius, šildytuvus, lygintuvus, skalbimo mašinas, mikrobangų krosneles.

M. Kozyckis taip pat paprašė išjungti visus nenaudojamus prietaisus, o apšvietimui patarė naudoti energiją taupančias lemputes.

Kaip jau buvo pranešta, naktį į šeštadienį rusai surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.

Norvegija skirs 13,7 mln. dolerių Ukrainos 2A4 „Leopard“ tankų techninei priežiūrai Lenkijoje

Lėšos bus skirtos suteiktos įrangos priežiūrai ir remontui, o techninė pagalba bus administruojama Lenkijos techninės priežiūros centre.

Robotynėje žuvo ukrainiečių žurnalistas A. Topčijus

Zaporižios srities Robotynės gyvenvietėje vykdydamas kovinę užduotį žuvo ukrainiečių žurnalistas Andrijus Topčijus.

Kaip rašo šeštadienį „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausioji Rada.

„Ir vėl siaubinga netektis tarp žiniasklaidos darbuotojų... Balandžio 20 d. vykdydamas kovinę užduotį Zaporižios srities Robotynės rajone žuvo žurnalistas Andrijus Topčijus“, – sakoma pranešime.

Jis 2007 metais baigė Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Istorijos fakultetą. Rašė straipsnius istorinėmis temomis, publikavo įdomius ir turiningus interviu su mokslininkais laikraštyje „Faktai“. Jis buvo leidinio „Telegraf“ žurnalistas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, šaulių bataliono kovinis medikas Andrijus ginti Ukrainos stojo dar 2014 metais. Per antiteroristinę operaciją jam buvo suteiktas seržanto laipsnis.

„Su pertraukomis žurnalisto darbui Andrijus dešimt metų kariavo už Ukrainą. Ir žuvo kaip karys – mūšio lauke“, – rašo kolegos.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo 2014 iki 2024 metų rusai pražudė 83 Ukrainos žiniasklaidos atstovus.

Ukrainos oro gynyba naktį sunaikino 21 iš 34 rusų paleistų raketų

Balandžio 27-osios naktį okupantai rusai smogė Ukrainai kombinuotą smūgį įvairių tipų raketomis. Ukrainos oro gynyba sunaikino 21 raketą iš 34.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Pažymima, kad priešas iš viso panaudojo 34 iš oro, sausumos ir jūros paleidžiamas raketas:

devynias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555 iš strateginės aviacijos lėktuvų Tu-95 MS (paleidimo rajonas – Saratovo sritis, RF);

devynias valdomąsias aviacines raketas Ch-59/Ch-69 (iš Belgorodo srities oro erdvės ir Azovo jūros akvatorijos);

dvi zenitines valdomąsias raketas S-300 (iš Belgorodo srities, RF);

dvi sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ (iš Krymo);

keturias aerobalistines raketas Ch-47M2 „Kinžal“ iš lėktuvų MiG-31K (paleistos iš Riazanės ir Tambovo sričių oro erdvės, RF);

aštuonias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ iš Juodosios jūros akvatorijos.

„Priešo oro atakai atremti buvo pasitelkti Oro pajėgų naikintuvai, zenitinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės ir radioelektroninės kovos priemonės“, – sakė M. Oleščukas.

Oro mūšyje buvo sunaikintas 21 taikinys:

šešios sparnuotosios raketos Ch-101/Ch-555;

aštuonios valdomosios aviacinės raketos Ch-59/Ch-69;

sparnuotoji raketa „Iskander-K“;

šešios sparnuotosios raketos „Kalibr“.

M. Oleščukas padėkojo visiems daliniams, kurie naktį atrėmė okupantų raketų ataką.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija naktį atakavo keturias kompanijos DTEK šilumines elektrines, yra nukentėjusiųjų, smarkiai apgadinta įranga.

D. Šmyhalis: šiais metais Ukraina gavo 12 mlrd. dolerių tarptautinę pagalbą biudžeto deficitui padengti

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per vyriausybės posėdį pranešė, kad nuo metų pradžios Ukraina gavo maždaug 12 mlrd. dolerių išorės finansavimą biudžeto deficitui mažinti.

Jis pabrėžė neseniai iš ES gautą 1,5 mlrd. eurų sumą ir pažymėjo, kad beveik 8 mlrd. dolerių bus gauta iš JAV pagalbos paketo, kuris buvo priimtas šią savaitę.

D. Šmyhalis pabrėžė, kad šios lėšos yra labai svarbios finansuojant medicinos paslaugas, sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokytojų atlyginimus bei socialines programas.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar daugiau kaip 1 100 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 124 okupantus rusus. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko maždaug 465 054 kareivių.

Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 268 tankų (+6), 13 971 šarvuotosios kovos mašinos (+14), 11 905 artilerijos sistemų (+38), 1 049 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 775 oro gynybos priemonių (+3), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 485 dronų (+24), 2 124 sparnuotųjų raketų (+5), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 16 019 automobilių (+35), 1 968 specialiosios technikos vienetų (+6).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusai apšaudė Charkivo ligoninę, kurioje buvo daugiau kaip tūkstantis žmonių

Per naktinį Charkivo apšaudymą raketomis nukentėjo medicinos kompleksas, kuriame atakos metu buvo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Kaip rašo „Ukrinform“, Charkivo meras Ihoris Terechovas tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Šiek tiek išsamiau apie naktinius smūgius. Buvo užpultas medicinos kompleksas, kurio korpusuose raketų atakos metu buvo daugiau nei tūkstantis žmonių – 900 pacientų ir pustrečio šimto darbuotojų“, – sakoma pranešime.

Kaip pažymima, raketos pataikė į žemę, o ne į gydymo įstaigos pastatus, nesunkiai sužeistas vienas žmogus.

„Kai dėl žalos – nuo sprogimų bangos nukentėjo keli pastatai: išdaužyti langai, apgadinti stogai, nutrauktos elektros perdavimo linijos, vandentiekis ir kitos inžinerinės komunikacijos“, – pranešė meras.

Vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad naktį į šeštadienį Rusijos kariškiai smogė Charkivo Saltivkos rajonui.

Rusijos Krasnodaro kraštą atakavo bepiločiai orlaiviai, užsidegė naftos perdirbimo gamykla

Naktį į šeštadienį Rusijoje smogiamieji dronai atakavo Krasnodaro kraštą. Užfiksuota pataikymų ir gaisras kompanijos „Slaviansk EKO“ naftos perdirbimo gamykloje netoli Kubanės Slaviansko miesto.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Krasnodaro krašto gubernatoriaus Veniamino Kondratjevo informacija „Telegram“ kanale.

Pasak valdininko, Slaviansko, Severskajos ir Kuščevskajos rajonuose „buvo nuslopinta“ daugiau kaip 10 dronų.

„Buvo bandoma atakuoti naftos perdirbimo gamyklą ir infrastruktūros objektus. Kaip pranešama iš vietų, nukentėjusiųjų ir didelių sugriovimų nėra. Operatyvinės tarnybos likviduoja gaisrą drono kritimo vietoje“, – parašė jis.

Pasak vietos pokalbių svetainių, apie 5 valandą Kubanės Slaviansko priemiestyje nugriaudėjo sprogimai, po kurių danguje pasirodė ryški pašvaistė.

Vietos gyventojai „Telegram“ kanale MASH teigia, kad prieš tai liudininkai girdėjo danguje variklio garsą.

„Telegram“ kanalas VČK-OGPU praneša, kad dronai smogė kompanijos „Slaviansk EKO“ naftos perdirbimo gamyklai, bitumo gamyklai, Ilskio naftos perdirbimo gamyklai ir kai kuriems kitiems objektams.

Krasnodaro krašto Slaviansko rajono administracija patvirtino, kad dronai atakavo tenykštę naftos perdirbimo gamyklą.

Pastaraisiais mėnesiais iš įvairių Rusijos regionų vis dažniau pranešama apie bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrą, o įmonėse, gaminančiose produkciją karinėms reikmėms, dažnai kyla paslaptingi gaisrai ir griaudėja sprogimai.

Tyrimas: JAV GLSDB bombos Ukrainoje pasirodė neveiksmingos

Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo įsigijimui ir tiekimui Billo LaPlante'o, JAV GLSDB amunicija karo Ukrainoje sąlygomis veikė labai prastai.

Apie tai socialiniame tinkle X (buvusiame "Twitter") rašė OSINT tyrėjas Džonas Ridžas (John Ridge).

Verta patikslinti, kad pats LaPlante'as neįvardijo konkretaus ginklo tipo.

"Viena bendrovė, nesakysiu, kas tai, sugalvojo labai šaunų sumanymą paimti ginklą "oras-žemė" ir sukurti jo antžeminę versiją, ir tai būtų tolimojo nuotolio šaunamasis ginklas", - sakė Pentagono atstovas.

Nors pareiškime ginklo pavadinimas nenurodomas, GLSDB yra vienintelė sistema, kurią Ukraina gavo iš JAV ir kuri puikiai atitinka LaPlante'o aprašymą.

Tiesą sakant, būtent apie tai praneša Džonas Ridžas (John Ridge).

Kaip vieną iš prasto LaPlante veikimo priežasčių jis įvardijo rusiškas REB sistemas, didelę priklausomybę nuo naudojimo sąlygų (GLSDB trukdo purvas ir pan.) ir bendrą komplekso neišvystymą.

"Jei žmonėms, kovojantiems už savo gyvybes, siunčiate kažką, kas neveikia, jie pabandys tai tris kartus, o paskui atidės. Būtent taip ir atsitiko", - sakė JAV pareigūnas.

Kas yra GLSDB

Nuo žemės paleidžiamą mažo skersmens bombą (GLSDB) sukūrė "Boeing" ir "Saab Group", kurios modifikavo aviacinę bombą GBU-39, pridėdamos prie jos raketinį variklį.

Taip atsirado galimybė bombą paleisti iš M270 ir M142 HIMARS antžeminių raketų sistemų.

Didžiausias GLSDB naikinimo spindulys yra 150 km. Pataikymo tikslumas - iki 1 metro. Daugiau apie tai, kas yra amerikietiška amunicija, galite paskaityti mūsų specialioje medžiagoje.

Ukraina gauna naujų bombų

Anksčiau buvo pranešta, kad Vakarai nusprendė perduoti Ukrainai valdomąsias bombas "Paveway IV".

Kalbama apie Didžiojoje Britanijoje pagamintas aviacines bombas, kurių bendras svoris 230 kg, jose įrengtos lazerinės ir GPS orientavimo sistemos.

Paveway IV turi detonavimo tam tikrame aukštyje funkciją.

Taip pat žinoma, kad Ukraina fronte jau naudoja naujas prancūziškas AASM Hammer bombas. Tarp jų nešiotojų yra Ukrainos naikintuvai Su-27.

NATO vadovas: „Ukrainai dar ne per vėlu“ nugalėti Rusiją

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų.

„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję, – sakė jis, atvykęs vizito į Berlyną. – Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui“.

Ukraina patyrė nesėkmių mūšio lauke prieš Rusijos pajėgas dėl šaudmenų ir ginklų trūkumo.

Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardinės paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, davė naujų pažadų.

„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiu ginklų ir amunicijos tiekimu – ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas taip pat pažėrė kritikos Kinijai, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalindamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.

„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis, perspėdamas, kad „jie negali būti abiejose pusėse vienu metu“.

Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius, o Vokietijos bendrovės investuoja milžiniškus pinigus Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.

Tačiau po to, kai Ukrainos karo sukeltas energetinis šokas ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams, didėja spaudimas Vokietijos įmonėms mažinti savo priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.

Vis dėlto praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija nenori „atsiskirti“ nuo Kinijos, veikiau siekia sumažinti „vienpusę priklausomybę“.

Ukraina paneigė Rusijos pareiškimą, kad dėl vaikų grąžinimo vyko „pirmosios derybos akis į akį“

Pranešimai, neva dėl vaikų grąžinimo tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko „pirmosios derybos akis į akį“ neatitinka tikrovės, nurodė Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centras, remdamasis Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco suteikta informacija.

Šios dezinformacijos šaltinis buvo Rusijos prezidento vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova.

„Pirmą kartą akis į aki derėjomės su Ukraina. Į Ukrainą keliaus dvidešimt devyni vaikai, į Rusiją – devyniolika“, – trečiadienį, balandžio 24 d. paskelbė ji.

Ji nepaaiškino, kodėl vaikai buvo rusų rankose ar iš kur jie ten atsidūrė.

„Tiesą sakant, Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės – jis atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai vaikai namo grįžta ir derybos vyksta Katarui ir Kataro diplomatams tarpininkaujant“, – nurodė stebėjimo agentūra.

Centro nuomone, šiuo pareiškimu M. Lvova-Belova norėjo sumenkinti Rusijos atsakomybę už priverstinį ukrainiečių vaikų išvežimą.

Pranešama, kad Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas šiuo metu su darbo vizitu lankosi Katare. Balandžio 24 d. kontrolierius susitiko su valstybės tarptautinio bendradarbiavimo ministru Lolva Rashidu Al-Khateru, su kuriuo aptarė neteisėtai Rusijoje laikomų ukrainiečių grąžinimo klausimą.

Rusai paleido raketą į Ukrainos traukinį su keleiviais, sužeisti 7 žmonės

Rusija paleido raketą į Charkivo regiono Balaklijos geležinkelio stotį, kai keleiviai jau buvo sulipę į traukinį, kuris turėjo netrukus išvykti.

Taip teigia Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas, šią žinią paskelbęs „Telegrame“.

„Užpuolikų raketa pataikė į geležinkelio stotį, kai žmonės jau sėdėjo priemiestinio traukinio, važiuojančio maršrutu Charkivas-Iziumas, keleiviniuose vagonuose. Trys moterys, 37, 47 ir 60 metų, ir keturi vyrai, 39, 49, 49 ir 62 metų, dėl rusų smūgio patyrė įvairaus sunkumo sprogstamųjų sužalojimų. Jiems teikiama medicininė pagalba ligoninėje“, – sakė administracijos vadovas.

Smogusios raketos tipas ir kitos smūgio detalės tikslinamos, pridūrė O. Syniehubovas.

JAV pareigūnas: didelio masto ukrainiečių puolimo artimiausioje nereikėtų tikėtis

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo.

Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Tačiau ši naujoji pagalba – bendro 61 mlrd. JAV dolerių numatyto skirto pagalbos paketo dalis – pasirodys po to, kai JAV politikai mėnesių mėnesius ginčijosi dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, o Kyjivo pajėgos tuo tarpu patyrė amunicijos stygių ir nesėkmių mūšio lauke.

„Ukrainos pajėgos jau kuris laikas taupiai naudoja savo amuniciją ir pajėgumus. Tad rusų pajėgos iš esmės įgijo iniciatyvą“, – žurnalistams pasakė nežinomu panoręs likti aukštesniojo rango JAV gynybos pareigūnas.

Pagalba iš JAV ir kitų šalių „suteiks ukrainiečiams galimybę pradėti vėl perimti iniciatyvą į savo rankas“, tačiau „tai nebus greitas procesas“, – kalbėjo oficialus asmuo.

„Ukrainiečiams reikės daug ką atkurti, kad galėtų įsisavinti šias naujas atsargas... ir užtikrinti, kad gali apginti savo pozicijas. Todėl artimiausioje ateityje jokio didelio masto puolimo neprognozuočiau“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos yra vienas iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai tiekėjų, per 2022 m. vasarį prasidėjusią rusų invaziją suteikęs milijardinę pagalbą saugumui stiprinti.

Tačiau besikivirčijantys Kongreso nariai beveik pusantrų metų nesugebėjo susitarti dėl naujos reikšmingos pagalbos Kyjivui, o prezidentas Joe Bidenas naują pagalbą skirti numatantį įstatymą pasirašė tik šį trečiadienį.

Ukrainos kariuomenė susiduria su didžiuliu ginkluotės ir rekrūtų trūkumu – tuo tarpu Maskva nesiliauja pulti iš rytų ir JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas yra pasakęs, kad „tikrai įmanoma, jog Rusija ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti papildomų taktinių pergalių“.

Ukrainoje nuteisti sutuoktiniai, šnipinėję Rusijai

Ukrainoje sutuoktinių pora dėl tėvynės išdavimo nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vyrui ir moteriai buvo pateikti kaltinimai teikus informaciją Rusijai apie Ukrainos kariuomenės pozicijas, įskaitant „sužeistų ukrainiečių karių stacionaraus gydymo vietas“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Pagal jų nurodytą informaciją okupantai esą bombardavo vietos ligoninę Pietų Ukrainos Chersono mieste.

Spėjama, kad sutuoktinius užverbavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kai jie atsiliepė į skelbimą rusų „Telegram“ kanale. Jame suinteresuotiems asmenims buvo siūlomas apmokėjimas už informaciją apie ukrainiečių pozicijas.

Popiežius ragina konfliktus spręsti derybomis

Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo.

„Visų kariaujančių šalių prašau: nutraukite karą. Siekite derybų. Siekite taikos“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas trečiadienio vakarą parodytame interviu JAV televizijos stočiai CBS. – Derybomis pasiekta taika yra geriau nei nesibaigiantis karas“.

Paklaustas, ar pats galėtų būti tarpininku konfliktuose, 87-erių pontifikas teigė: „Aš galiu melstis. Darau tai. Daug meldžiuosi“.

Pranciškus tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar po daugiau kaip dvejų metų karo Ukrainoje turi žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis į tai reagavo bendru raginimu užbaigti konfliktus.

Praėjusį mėnesį kitas popiežiaus TV interviu sukėlė didelį nepasitenkinimą Ukrainoje. Jame jis patarė pagalvoti apie „baltos vėliavos“ iškėlimą – karo metais tai laikoma kapituliacijos ženklu.

Interviu Pranciškus taip pat vengė atsakyti ir į klausimą, ar badaujančių palestiniečių vaikų Gazos Ruože vaizdus galima prilyginti genocidui, kuriuo Izraelį kaltina įvairios šalys. Jis tik pasakė, jog iš kasdieninių pokalbių telefonu žino, kad padėtis Gazos Ruože yra „labai, labai sunki“.

Tačiau popiežius turėjo aiškią poziciją, kai jo buvo pasiteirauta apie žmones, kurie neigia klimato kaitą. „Tie žmonės išprotėję. Net jei jiems rodai tyrimus, jie jais netiki, – kalbėjo Pranciškus. – Klimato kaita egzistuoja“.

Lenkija įkalino rusą už jos kariuomenės šnipinėjimą

Lenkijos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad vienas rusas – istorinių rekonstrukcijų mėgėjas – buvo įkalintas už šnipinėjimą Maskvos naudai.

NATO narė ir ištikima kaimyninės Ukrainos rėmėja tapo prokremliško šnipinėjimo taikiniu nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo karą.

Vyras, kurio tapatybė neskelbiama, buvo sulaikytas praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios ir praėjusią savaitę nuteistas kalėti dvejus su puse metų, pranešė šiaurinio Lenkijos miesto Gdansko prokurorai.

Pasak jų, vyras per istorinių rekonstrukcijų grupes užmezgė ryšius su lenkų kariais, „kuriais pasinaudojo darbui Rusijos žvalgybos naudai“.

„Jis rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, įskaitant atskirų karinių dalinių dislokaciją“, – pridūrė prokurorai savo pranešime. Rusas daugelį metų gyveno ir vykdė verslą Lenkijoje.

Atskiroje byloje Lenkijos ir Ukrainos prokurorai praėjusią savaitę pranešė, kad Lenkijoje sulaikė vyrą, įtariamą planavus išpuolį prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Taip pat anksčiau šį mėnesį Lenkijos teisėsauga sulaikė du vyrus, įtariamus kovo mėnesį Vilniuje užpuolus artimą mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką. L. Volkovas kovo 12 dieną prie savo namų Lietuvos sostinėje buvo apdaužytas plaktuku.

Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų

Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. Iš viso Kyjivui perduoti 44 ginkluotės paketai, ketvirtadienį Lenkijos parlamente sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anot karinių ekspertų, Lenkija, be kita ko, pristatė Ukrainai 300 tankų ir kovos mašinų, 14 lėktuvų, taip pat sraigtasparnių, oro gynybos sistemų ir amunicijos.

R. Sikorskis taip pat sakė, kad nuo karo pradžios Varšuva 16 mlrd. eurų skyrė humanitarinei pagalbai pačioje Ukrainoje bei Ukrainos pabėgėlių paramai Lenkijoje. Jo duomenimis, 950 000 ukrainiečių Lenkijoje gavo laikiną asmeninį identifikacijos numerį (PESEL).

Jis palengvina kreipimąsi į institucijas bei naudojimąsi valstybinės sveikatos sistemos paslaugomis. Todėl lenkų institucijoms ši statistika yra pagrindas nustatant apsaugos prašančių žmonių skaičių. Tačiau gali būti, kad ukrainiečių, kuriuos priėmė Lenkija, skaičius yra keliskart didesnis, sakė R. Sikorskis.

Lenkijos diplomatijos vadovas ragino Vakarus ryžtingai toliau remti Ukrainą ir pareiškė įsitikinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendrų Vakarų pastangų dėka karą pralaimės.

Ukrainai ir Rusijai apsikeitus ugnimi, žuvo mažiausiai septyni žmonės

Ukrainos ir Rusijos pajėgos ketvirtadienį apsikeitė dronų ir artilerijos ugnimi, per kurią žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė regionų pareigūnai abiejose fronto pusėse.

Civilių žūčių padaugėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos stipriai spaudžia Ukrainos rytinį Donecko regioną prieš gegužės 9 dieną Maskvoje vyksiančius renginius, skirtus Sovietų Sąjungos pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti.

Pietinėje Zaporižios srityje per Ukrainos drono ataką žuvo du žmonės, o dar du – nuo Ukrainos artilerijos ugnies Chersono srityje, pranešė pareigūnai.

Kremlius teigė 2022 metų pabaigoje aneksavęs abu regionus, nors Rusijos pajėgos vis dar kovoja dėl visiškos jų kontrolės.

„Vyras ir moteris žuvo dėl smūgio į civilinį automobilį. Jų keturi mažamečiai vaikai liko našlaičiais“, – socialiniame tinkle rašė Rusijos paskirtas Zaporižios vadovas Jevgenijus Balickis. Jis sakė, kad vaikai bus paimti į globą ir jiems bus suteikta psichologinė pagalba.

Rusijos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo atskirai pranešė, kad dar du žmonės žuvo nuo ukrainiečių ugnies Dniprijanų kaime.

Abiejuose pafrontės regionuose intensyvūs mūšiai vyko 2022 metais ir 2023-ųjų vasarą, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kuris nepateisino lūkesčių Zaporižioje.

Nuo to laiko pagrindinė kovų dalis persikėlė į rytinį Donecko regioną, į kurį Maskva taip pat pretenduoja kaip į Rusijos teritoriją.

Ukrainietis Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas sakė, kad per atskirus apšaudymus Udachnės kaime žuvo du žmonės, o Kurachivkos kaime – vienas žmogus. „Galutiniai apšaudymo padariniai dar nenustatyti“, – sakė jis.

Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos

Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė nuolatinė prezidento atstovė Krymui Tamila Taševa.

„Žinoma, Krymas yra neatsiejama Ukrainos valstybės dalis, todėl su Rusijos Federacija negali būti jokių derybų dėl to, kam jis priklauso“, – pabrėžė T. Taševa.

Ji pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad Ukraina savo teritorijas išvaduoti siekia ne tik todėl, kad tai yra saugumo ir teritorijos vientisumo klausimas, bet ir dėl to, kad jose okupacijos ir priespaudos sąlygose gyvena Ukrainos piliečiai.

„Visuomet kalbame apie tai, kad turime susigrąžinti saviškius. Mes kovojame ne tik dėl teritorijų, bet ir dėl savo gyventojų. Vienintelė galimybė Krymo totoriams ir kitoms vietinėms tautoms gyventi taikiai, siekti plėtros ir egzistuoti atsiras tik tuo atveju, kai Krymo pusiasalis bus išvaduotas iš okupantų ir sugrįš po Ukrainos valstybės vėliava“, – pabrėžė T. Taševa.

Komisarė taip pat pabrėžė, kad 2021 m. pristatyta Krymo platforma, prie kurios dabar yra prisijungę daugiau nei 60 šalių, aktyviai dirba visais lygmenimis ir matmenimis. Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė ir keletas pasaulio Pietų šalių, ypač Lotynų Amerikos, Persijos įlankos ir kitų regionų.

T. Taševos teigimu, tai yra labai svarbi darbo kryptis.

Šiuo metu rengiamasi vyriausybių vadovų viršūnių susitikimui, kuris įvyks rugpjūčio 23 d., taip pat parlamentų vadovų susitikimui, kuris vėliau šiais metais bus surengtas Latvijoje.

Kremlius teigia, kad Ukrainos gautos ATACMS raketos neturės įtakos karo baigčiai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos aprūpinimas tolimojo nuotolio ginklais, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas ATACMS, neturės esminės įtakos jau trečius metus vykstančio karo baigčiai.

Šie komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Valstybės departamentas pranešė, kad JAV slapta nusiuntė Ukrainai ATACMS raketas, skirtas naudoti jos teritorijoje, ir kad ginklai buvo pristatyti šį mėnesį.

„Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Jos eina link to, kad padidintų savo jau tiekiamų ginklų sistemų nuotolį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai iš esmės nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų. Mes pasieksime savo. Tačiau tai sukels daugiau problemų pačiai Ukrainai“, – pridūrė D. Peskovas.

Kai kurios ATACMS raketos gali pataikyti į taikinius, esančius iki 300 km atstumu, o Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad būtent toks tolimojo nuotolio raketų variantas tiekiamas Ukrainai.

Omsko mieste esančioje naftos bazėje kilo milžiniškas gaisras

Rusijos Omsko mieste esančioje Krasnojarsko trakto įmonėje ketvirtadienio ryte užsidegė trys konteineriai su naftos produktais, kilo didelis gaisras. Gaisrui gesinti buvo iškviesti net specialūs traukiniai, praneša ukrainiečių portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija ir socialiniais tinklais.

„Krasnojarsko trakte dega trys konteineriai su naftos produktais, kurių kiekvieno tūris yra 200 litrų. Gaisro plotas – 500 kvadratinių metrų“, – pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija 10 valandą vietos laiku.

Įvykio vietoje dirba 58 specialistai ir 15 technikos vienetų, į gaisro gesinimą įsitraukė du ugniagesių automobiliai.

Vėliau Rusija paskelbė, kad tariamas gaisras lokalizuotas, jo plotas – 1000 kvadratinių metrų. Tikėtina, kad gaisras pakankamai greitai išplito dvigubai didesniame plote, rašo „rbc.ua“.

Rusai apšaudė kaimą Charkivo srityje, sužeistos dvi moterys

Ketvirtadienį Charkivo srities Kupiansko rajone per rusų apšaudymą buvo sužeistos dvi moterys.

Tai per televizijos maratoną pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Novoosynovės gyvenvietėje dvi moterys buvo sužeistos dėl priešo smūgio“, – sakė pareigūnas.

Jis patikslino, kad nukentėjo 70 ir 73 metų amžiaus moterys.

Kaip jau buvo pranešta, praėjusią parą rusai apšaudė Čuhujivo, Charkivo ir Kupiansko rajonus. Sugriauta apie 30 privačių namų, Kyrylivkoje nukentėjo licėjaus ir kaimo tarybos pastatai, dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas.

Sakydamas kalbą E. Macronas įspėjo, kad Europa yra „mirtinga“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą įveikti pasikeitusio pasaulio keliamus iššūkius ir įspėjo, kad „mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“.

„Ji gali mirti, ir tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimų“, – sakydamas kalbą pareiškė E. Macronas.

R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai

Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti.

Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Kaip pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas, Ukraina turi teisę savarankiškai formuoti savo ateitį su tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis.

„Rusija meluoja apie tariamus lenkų planus aneksuoti dalį Ukrainos. Donbasas – tai Ukraina, Krymas – tai Ukraina, Lvivas, Voluinė, senoji Rytų Galicija – tai taip pat Ukraina. Todėl pakartosiu taip, kad būtų girdėti ir Kremliuje (ukrainietiškai): Lvivas – tai Ukraina“, – pareiškė R. Sikorskis aidint Seimo narių plojimams.

Jis pabrėžė, kad Rusijos lyderiai ir propagandistai mėgina sukiršinti lenkus su ukrainiečiais, tačiau jiems tai nepavyks.

„Jie pralaimės ir šiame fronte“, – sakė R. Sikorskis.

„Ukrinform“ primena, jog nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos propaganda sistemingai skleidžia melagienas, kad esą Lenkija ketina užgrobti dalį Vakarų Ukrainos teritorijos.

Ukraina pranešė sulaikiusi kolaborantą, padėjusį Rusijai nukreipti smūgius

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai.

Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo.

Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Pasak SBU, įtariamasis mėgino pabėgti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją netoli Kupiansko miesto, esančio prie pat fronto linijos.

Buvęs kareivis kaltinamas dirbęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) agentu, jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo, pranešė SBU. „Žengti šiuos žingsnius jį paskatino okupuotoje teritorijoje gyvenantys jo tėvai“, – sakoma pranešime.

Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme

Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme.

Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų gynybos pajėgų Strateginės komunikacijos centro vadovas Dmytro Pletenčukas, praneša „Ukrinform“.

„Jie kompensuoja sparnuotųjų raketų nešėjų stygių jūrų akvatorijoje mobiliosiomis platformomis Kryme. Šiuo tikslu jie atlieka žvalgybą. Šiandien danguje galima pamatyti, kaip sako ekspertai, visą dronų zoologijos sodą. Tai „Orlan“, „Shahed“, „Forpost“ ir t. t. Nuolat skraido lėktuvai – MiG, TU, AN“, – sakė jis.

Anot D. Pletenčuko, priešas iš oro ieško objektų, kuriems būtų galima smogti iš Krymo.

Jis išreiškė viltį, kad Ukraina, gavusi dar vieną karinės pagalbos partiją iš JAV, įstengs išlyginti situaciją.

Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos informavo, kad ketvirtadienį, balandžio 25-ąją, 7 val., Juodojoje ir Azovo jūrose nebuvo Rusijos karinių laivų.

R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu

Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu.

Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais.

„Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai. Verta tai priminti, bet ne tam, kad keltume rusams didesnės grėsmės jausmą, nes NATO yra gynybos paktas, o tam, kad parodytume, jog Rusijos ataka prieš bet kurią Aljanso narę baigtųsi neišvengiamu jos pralaimėjimu“, – sakė jis.

R. Sikorskis pažymėjo, kad „Rusijos karinis ir ekonominis potencialas nublanksta prieš Vakarų potencialą“. Pasak URM vadovo, „jei mums nepritrūks valios, Rusija pralaimės“. „Vienintelė Putino viltis yra mūsų ryžto stygius“, – perspėjo jis.

Pasak R. Sikorskio, „Rusija po pirmosios mobilizacijos bangos turėjo kiek daugiau nei 1 milijoną 300 tūkstančių kareivių“. „NATO karinis personalas – be papildomos mobilizacijos – viršija tris su puse milijono žmonių ir yra beveik tris kartus didesnis“, – pridūrė jis.

„NATO aviacijos ištekliai yra trigubai didesni už Rusijos aviacijos išteklius. Aljansas turi keturis kartus daugiau antvandeninių laivų ir tris kartus daugiau povandeninių laivų“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas.

Jis informavo, kad NATO ir ES šalių nominalus bendrasis vidaus produktas viršija 45 trilijonus dolerių. „Bendras Rusijos ir Baltarusijos BVP sudaro tik 2,2 trilijono dolerių ir yra 20 kartų mažesnis“, – pažymėjo ministras.

Jis taip pat priminė, kad „2022 metais penkiolika aktyviausiai Ukrainą remiančių NATO šalių gynybos tikslams išleido daugiau nei 1,17 trilijono dolerių, o Rusija – tik 86,4 milijardo dolerių, arba 14 kartų mažiau“.

Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo penkis Rusijos regionus

Balandžio 24-osios naktį Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo Voronežo, Smolensko, Kursko ir Belgorodo sritis, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Dar vienas dronas buvo numuštas Lipecko srityje, savo „Telegram“ kanale parašė srities vadovas Igoris Artamonovas.

Smolensko srities vadovas Vasilijus Anochinas teigė, kad atakos prieš regioną taikinys galėjo būti kuro ir energetikos objektai. Dėl smūgių kilo gaisrai, tačiau niekas nenukentėjo, pažymėjo gubernatorius.

Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas teigė, kad virš regiono buvo numušti keturi bepiločiai orlaiviai, nors anksčiau Gynybos ministerija buvo pranešusi tik apie du.

Kaip savo ruožtu rašo ASTRA, remdamasi šaltiniais, bepilotis orlaivis bandė atakuoti karinį aerodromą Voroneže, tačiau buvo numuštas. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito ant namo, aerodromas nenukentėjo.

Anksčiau tapo žinoma, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė dviem naftos bazėms Smolensko srityje. SBU koordinuojama ataka buvo nukreipta į bendrovės „Rosneft“ degalų ir tepalų sandėliavimo ir perpumpavimo bazes Jarcevo ir Razdorovo gyvenvietėse.

Jose buvo laikoma 26 000 kubinių metrų degalų.

A. Jermakas žada geras naujienas dėl „Patriot“ perdavimo Ukrainai

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad netrukus bus gerų naujienų dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo Ukrainai.

Jis tai sakė trečiadienį per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Galiu jums tvirtai pasakyti – naujų „Patriotų“ bus. Mums klausimas, iš kur jie mus pasieks, yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad jų būtų, ir būtų kuo greičiau, nes tai – mūsų miestų apsauga, mūsų žmonių apsauga“, – pabrėžė A. Jermakas.

Paklaustas, iš kurių šalių tikimasi oro gynybos sistemų „Patriot“, pareigūnas atsakė: „Mes kalbamės su daugeliu partnerių, pirmiausia – su amerikiečiais, nes tai jų ginkluotė, nuo jos neabejotinai daug kas priklauso. Tačiau mums žinoma ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, ir kitų pozicija. Esu įsitikinęs, kad netrukus sulauksime gerų naujienų“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietija paragino Europos Sąjungą ir NATO kuo greičiau sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iškėlė bendrą iniciatyvą ir paragino trečiąsias šalis peržiūrėti savo galimybes šioje srityje. Iniciatyva praėjusią savaitę buvo svarstoma Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.

Rusai iš artilerijos apšaudė Kupiansko centrą

Trečiadienio rytą Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė Charkivo srities Kupiansko miesto centrą ir sukėlė gaisrą.

Kaip rašo „Ukrinform“, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba tai pranešė feisbuke.

„Balandžio 24-osios rytą šalies teroristės kariuomenė smogė artilerijos smūgį Kupiansko centrui. Vienas iš sviedinių pataikė į nebenaudojamą dviejų aukštų pastatą ir sukėlė gaisrą, apėmusį 300 kvadratinių metrų plotą“, – sakoma pranešime.

Gelbėtojai užgesino gaisrą, dirbdami gresiant pakartotinių apšaudymų pavojui.

Nukentėjusiųjų nėra.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, žmonių, sužeistų per naktinį Rusijos raketų smūgį Charkivo Ševčenkos ​​rajonui, skaičius išaugo iki šešių.

V. Zelenskis apie ginklų tiekimą: dabar svarbiausia – sparta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dabar svarbiausia – susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo Ukrainos kariams įgyvendinimo sparta.

Jis tai pareiškė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.

„Dabar svarbiausia – sparta. Susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo mūsų kariams įgyvendinimo sparta. Visų Rusijos sankcijų apėjimo schemų įveikimo sparta. Politinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti gyvybes nuo Rusijos teroro, priėmimo sparta“, – sakė V. Zelenskis.

Anot jo, kiekvienas laiko negaištantis lyderis yra gyvybės gelbėtojas. Kiekviena valstybė, kuri moka elgtis operatyviai, gina taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką.

V. Zelenskis taip pat padėkojo visiems pasaulyje, kurie padeda ukrainiečiams atkurti normalų gyvenimą po Rusijos smūgių. „Dėkoju visiems, kurie padeda mūsų kariams ginti Ukrainos miestus ir kaimus nuo Rusijos blogio“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV Kongreso Senatas antradienį priėmė įstatymo projektą H.R.815, numatantį pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui bei atsaką į kitus iššūkius JAV nacionaliniam saugumui.

Vokietijos laikraštis svarsto apie Lenkijos vaidmenį atblokuojant JAV pagalbą Ukrainai

Remiantis antradienio vakarą Vokietijos dienraščio tinklalapyje paskelbtu straipsniu, Rusijai užpuolus Ukrainą Lenkija tapo priešakinės linijos valstybe ir itin svarbia NATO nare.  

„Kitaip nei jos sąjungininkės Europoje, Varšuvos valdžia dabar turi svarbių įrankių“, – teigia straipsnio autoriai Stefanie Bolzen and Philippas Fritzas. – Jėgos demonstravimas Vašingtone parodė didelę Lenkijos įtaką, kariniu požiūriu šalis priklauso sunkiasvorėms“.

Autorių nuomone, reikšmingi Lenkijos kariniai pajėgumai leidžia daryti įtaką sąjungininkėms, Lenkijos diplomatai galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį palengvinant susitarimą JAV dėl pagalbos Ukrainai.

„Die Welt“ apžvalgininkai akcentavo neseniai įvykusį prezidento Andrzejaus Dudos vizitą Vašingtone ir jo susitikimą su Donaldu Trumpu. Per diskusiją abu lyderiai aptarė tokius svarbius klausimus kaip karinė parama Ukrainai ir būtinybė NATO šalims didinti išlaidas gynybai.

Gana netikėtai netrukus po susitikimo respublikonai nusprendė nutraukti ilgai trukusį 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai blokavimą.

Straipsnyje sakoma, kad prezidento A. Dudos pastangos įtikinti D. Trumpą galėjo suvaidinti reikšmingą vaidmenį tokiai įvykių raidai, ypač turint omenyje ilgalaikę jųdviejų draugystę. „Galbūt priežastis buvo prezidento A. Dudos pastangos įtikinti D. Trumpą? Juk jis nuo seno yra jo draugas“, – rašoma straipsnyje.

Autoriai taip pat pabrėžia mažiau žinomą faktą, kad pastarosiomis savaitėmis Lenkija buvo aktyviai įsitraukusi į diplomatinį puolimą Vašingtone, siekdama užtikrinti, kad Ukraina gautų reikiamą karinę pagalbą.

Didžiosios Britanijos žvalgyba: dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį

Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos srityje.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Kaip pažymima jos pranešime, nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos grupės „Mediazona“ duomenimis, 2024 metų kovą Rusijos kariniai teismai už dezertyravimą nuteisė rekordinį skaičių Rusijos kariškių – 684. Bendras dezertyravimo atvejų skaičius nuo „dalinės“ mobilizacijos 2022 metų rugsėjį pasiekė 7 400, o daugiausia atvejų užfiksuota Maskvos srityje – 496.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, daugelis kareivių, kurie buvo susekti ir perduoti kariniam teismui, buvo nuteisti lygtinai ir grąžinti į savo dalinius bei priešakines linijas. O Rusijos piliečių, vengiančių atlikti karinę tarnybą, prašymų suteikti prieglobstį Vakarų šalyse skaičius pasiekė rekordinį lygį.

„Rusijos kariškiai, įskaitant tuos, kurie buvo priverstinai užverbuoti per dalinę mobilizaciją 2022 m. rugsėjį, turi likti karinėje tarnyboje neribotą laiką ir mažai tikėtina, kad jie bus demobilizuoti“, – pažymėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Naktį okupuotame Mariupolyje griaudėjo sprogimai

Rusijos kariuomenės laikinai okupuotame Mariupolyje naktį į trečiadienį nugriaudėjo mažiausiai 12 galingų sprogimų, kurie buvo girdimi net Zaporižios srities Berdiansko mieste.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Apie 1 val. 20 min. Mariupolyje ir jo apylinkėse nugriaudėjo mažiausiai 12 sprogimų. Juos girdėjo visi miesto ir pakrantės rajonai. Taip pat pranešama, kad jų aidas buvo girdimas iki Berdiansko“, – informavo P. Andriuščenka.

Anot jo, Mariupolyje griaudėjant sprogimams, pietuose buvo paskelbtas raketų pavojus.

P. Andriuščenka pažymėjo, kad tikėtina sprogimų priežastis yra smūgiai iš oro, detalės šiuo metu tikslinamos. Vietiniai gauleiteriai ir okupacinės administracijos atstovai sugalvojo abejotiną paaiškinimą. Praėjus pusvalandžiui po sprogimų, Rusijos tinklalapiai pranešė apie „sistemos „Tornado-S“, kurios raketos gali nuskrieti iki 300 km, smūgius Kurachovės miestui“.

Sužeistųjų per naktinę Rusijos raketų ataką Charkive skaičius išaugo iki šešių

Charkive sužeistųjų per Rusijos raketų ataką Ševčenkos rajone skaičius išaugo iki šešių, feisbuke pranešė Charkivo srities prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, priešo ataka įvyko trečiadienį, maždaug pusvalandį po vidurnakčio. Dvi raketos pataikė į gyvenamojo komplekso teritoriją.

Preliminariai nustatyta, kad rusai paleido raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities. Per smūgį nukentėjo trys daugiaaukščiai pastatai, mažiausiai 33 privatūs automobiliai, kavinės, parduotuvės ir biurai.

„Iš viso buvo sužeisti šeši civiliai. Trys 33, 45 ir 53 metų vyrai sužaloti nesunkiai. Trims moterims 25, 45 ir 54 metų pasireiškė ūminė streso reakcija“, – pranešė prokuratūra. Iš pradžių buvo pranešta, kad sužeisti du žmonės.

Teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.

Pasak Charkivo srities administracijos vadovo Oleho Syniehubovo, per pastarąją parą Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir minosvaidžių apšaudė 15 vietovių Charkivo srityje.

JAV analitikai: netrukus Rusija sustiprins smūgius ir suaktyvins puolimo operacijas

Rusija ketina suintensyvinti smūgius Ukrainai, kad padarytų maksimalią žalą Ukrainos kariuomenės infrastruktūrai ir logistikai iki JAV pagalbos atvykimo, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.

ISW išanalizavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kalbą, pasakytą Gynybos ministerijoje balandžio 23 d., kurioje jis akcentavo Rusijos puolimo operacijas netoli Časiv Jaro, Avdijivkos ir Donecko bei paskelbė apie Rusijos ketinimą intensyvinti smūgius į Ukrainos logistiką.

„Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sustiprins dabar vykdomas puolimo operacijas, kad pasinaudotų ribotomis Ukrainos galimybėmis prieš atvykstant JAV saugumo pagalbai“, – sakoma pranešime.

Pasak analitikų, S. Šoigu dėmesys puolimo operacijoms netoli Časiv Jaro, į vakarus nuo Avdijivkos ir į vakarus bei pietvakarius nuo Donecko rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai sustiprins puolimą šiose srityse.

„DeepState“: okupantai pasistūmėjo keliose Donbaso gyvenvietėse

Rusijos kariuomenė pasiekė laimėjimų prie kai kurių fronto linijos gyvenviečių, kur tęsėsi įnirtingi mūšiai.

Stebėjimo grupės „DeepState“ duomenimis, priešas pasistūmėjo mažiausiai šešiose gyvenvietėse, praneša UNIAN.

„Priešas pasistūmėjo Očeretynėje, Novobachmutivkoje, Novokalynovėje, Berdyčiuose, Semionovkoje ir į pietus nuo Georgijevkos“, – pažymi analitikai.

Rusai praėjusią parą apšaudė 24 gyvenvietes Chersono srityje, yra aukų

Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 24 Chersono srities gyvenvietes – vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.

Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Priešo smūgius patyrė Chersonas, Bilozerka, Antonivka, Sadovė, Poniativka, Jantarnė, Tomyna Balka, Mylovė, Tiahinka, Beryslavas, Novoberyslavas, Novooleksandrivka, Lvovė, Kizomysas, Novokajiriai, Krupycia, Kozackė, Osokorivka, Havrylivka, Novovoroncovka, Michailivka, Stanislavas, Kačkarivka ir Olhivka.

Okupantai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, apgadino daugiaaukštį pastatą ir 14 privačių namų. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, administracinis pastatas, degalinė, ūkiniai pastatai, garažas, automobiliai.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 880 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 461 940 kareivių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 242 tankų (+1), 13 928 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 11 808 artilerijos sistemų (+43), 1 048 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 771 oro gynybos priemonės (+2), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 439 dronų (+32), 2 117 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 892 automobilių (+47), 1 944 specialiosios technikos vienetų (+8).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusija: Buriatijos gyventojas nuteistas 10 metų kalėti už geležinkelio relinės spintos padegimą

Rusijos Buriatijos respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjas Timūras Cirenovas nuteisė vietos gyventoją 10 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje diversijos ir valstybės išdavimo byloje.

Tai pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis teismo tinklalapiu, rašo „Ukrinform“.

Teismas pareiškė, jog teisiamasis padegė transporto infrastruktūros objektą, kad „pakirstų Rusijos ekonominį saugumą ir gynybinį pajėgumą, tuo suteikdamas pagalbą užsienio valstybei ar jos atstovams“.

„Telegram“ kanalas „Babr Mash“ teigia, kad Užbaikalės gyventojas buvo teisiamas būtent už relinės spintos padegimą.

Pasak teismo spaudos tarnybos, tyrimo metu teisiamasis visiškai pripažino savo kaltę ir sudarė ikiteisminį susitarimą dėl bendradarbiavimo su prokuroru.

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijoje ėmė reguliariai liepsnoti geležinkelių infrastruktūra. Kaltinamieji iš pradžių buvo teisiami už chuliganizmą, o vėliau – pagal straipsnį dėl diversijos. Daugeliu atvejų Rusijos pareigūnai teigia, kad teisiamieji veikė Ukrainos specialiųjų tarnybų nurodymu.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net