Žemėlapis

Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kur iš Afrikos iškeliavo pirmieji žmonės

Mūsų rūšis Afrikoje atsirado daugiau nei prieš 300 tūkst. metų, o migracija iš žemyno prasidėjo prieš 60-70 tūkst. metų, o tai reiškė Homo sapiens plitimo pasaulyje pradžią.

Tačiau ilgą laiką mokslininkams buvo paslaptis, kur šie pionieriai nuvyko palikę Afriką, rašo "Independent".

Dabar ekspertai padarė išvadą, kad šių žmonių grupės tūkstančius metų gyveno kaip vienalytė populiacija geografiniame centre, kuris apėmė Iraną, pietryčių Iraką ir šiaurės rytų Saudo Arabiją, o paskui, maždaug prieš 45 tūkst. metų, pradėjo apgyvendinti visą Aziją ir Europą.

Jų išvados pagrįstos genominių duomenų rinkiniais, gautais iš senovinės DNR ir šiuolaikinių genofondų, kartu su paleoekologiniais duomenimis, kurie parodė, kad šis regionas buvo ideali buveinė.

Tačiau po tūkstantmečių šie žmonės tęsė savo kelionę į atokesnes vietoves.

"Mūsų rezultatai pateikia pirmąjį išsamų vaizdą apie visų šiuolaikinių ne afrikiečių protėvių buvimo vietą ankstyvosios Eurazijos kolonizacijos metu", - komentavo tyrimo vyresnysis autorius antropologas Luka Pagani (Luca Pagani) iš Padujos universiteto Italijoje.

Antropologas ir tyrimo bendraautorius Maiklas Petraglija (Michael Petraglia), Australijos žmogaus evoliucijos tyrimų centro prie Grifito universiteto direktorius, sakė, kad šis tyrimas "yra pasakojimas apie mus ir mūsų istoriją.

Mūsų tikslas buvo atskleisti kai kurias mūsų evoliucijos ir istorijos paslaptis".

"Genetinių ir paleoekologinių modelių derinys leido mums nustatyti, kur gyveno pirmosios žmonių populiacijos, kai jos paliko Afriką", - pabrėžė G. Petraglia.

Pasak tyrėjų, šie žmonės gyveno mažomis mobiliomis medžiotojų-rinkėjų grupėmis.

Vietovė pasižymėjo aplinkos sąlygų įvairove: nuo miškų iki pievų ir savanų bei svyruojančių sausringų ir drėgnų laikotarpių.

"Atrodo, kad medžiotojų-rinkėjų grupėms buvo būdingas sezoninis gyvenimo būdas: vėsesniais mėnesiais jos gyveno žemumose, o šiltesniais - kalnuotose vietovėse", - sakė Petraglia.

Petraglia sakė, kad tuo metu šiose vietovėse gyvenę žmonės buvo tamsios odos ir tamsių plaukų, galbūt panašūs į humusų ar anuakų tautą, kuri dabar gyvena kai kuriose Rytų Afrikos dalyse.

Pasak tyrėjų, galimas jų išsisklaidymas įvairiomis kryptimis už minėtos teritorijos ribų padėjo pagrindą genetiniam šiuolaikinių rytų azijiečių ir europiečių išsiskyrimui.

Tyrime naudoti šiuolaikiniai ir senieji Europos ir Azijos gyventojų genominiai duomenys. "Mums ypač naudingi buvo seniausi genomai, datuojami prieš 45 000-35 000 metų", - sakė molekulinis antropologas ir pagrindinis tyrimo autorius Leonardas Valinis (Leonardo Vallini) iš Padujos universiteto ir Mainco universiteto Vokietijoje.

Mokslininkai sukūrė būdą, kaip išnarplioti didžiulį genetinį populiacijų maišymąsi, įvykusį po to, kai pirmieji žmonės pasklido po pasaulį.

Tačiau Homo sapiens nebuvo pirmoji žmonių rūšis, gyvenusi už Afrikos ribų. Senovinis mūsų rūšių kryžminimasis paliko nedidelį neandertaliečių indėlį į šiuolaikinių ne afrikiečių DNR.

"Neandertaliečiai buvo užfiksuoti kai kuriose Irano, Irako ir Saudo Arabijos dalyse prieš atvykstant Homo Sapiens, todėl šioje teritorijoje galėjo vykti ši sąveika", - sakė Vallini.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder