Nemoki rusų kalbos - darbo negausi
(73)Nepaisant karo Ukrainoje, išliko ir dar viena jautri tema - karas taip ir neprivertė kai kurių Lietuvoje gyvenančių rusakalbių mokytis lietuvių kalbos. Ypač tai jaučiama Klaipėdos krašte, kuriame gyvena daug rusų tautybės gyventojų.
Gydytoja sukėlė audrą
Nepaisant situacijos Ukrainoje, rusų kalba paslaugų sektoriuje Klaipėdoje buvo tarsi savaime suprantamas, įprastas dalykas. Šią kalbą galima girdėti ir parduotuvėse, ir gydymo įstaigose.
Ja kalba Ukrainos pabėgėliai, tačiau tai, kad paslaugų teikimas šia kalba yra jautri tema, parodė neseniai kilęs ažiotažas, kai viena garsi Lietuvos gydytoja išplatino pareiškimą daugiau nebeteiksianti konsultacijų pacientams rusiškai.
Šis pareiškimas visuomenę padalino į dvi puses. Vieni gydytoją gyrė už drąsų sprendimą, kiti peikė ir kaltino Hipokrato priesaikos nesilaikymu. Į gydytojos pareiškimą sureagavo ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasakiusi, jog negalima priversti medikų konsultuoti užsienio kalba, tačiau pacientai neturėtų būti dėl kalbos diskriminuojami.
Praėjus mėnesiui po garsaus pareiškimo, vaikų pulmonologė Indrė Plėštytė-Alminė „Vakarų ekspresui“ atviravo, kad palaikymo sulaukė daugiau nei kritikos.
„Mano sprendimas buvo išprovokuotas ne iš neapykantos, o dėl to, kad prisiėmiau atsakomybę, jog tikrai rusų kalba esu nepajėgi konsultuoti taip, kaip reikėtų, nes medicinoje yra daug sudėtingų terminų.
Pavargau laužyti liežuvį ir galvą. Kas pasikeitė? Po šios istorijos ateina rusakalbės mamos ir jau dabar stengiasi su manimi kalbėtis lietuviškai, tačiau su savo vaikučiais vis tiek bendrauja rusų kalba“, - pastebėjimais dalijosi gydytoja.
Lietuviškai nesimoko iš principo
I. Plėštytė-Alminė kalbėjo, kad dar viena priežastis, dėl kurios gimė viešas ir garsus jos pareiškimas - pastebėjimas, kad Lietuvoje gyvenantys rusų tautybės žmonės iš principo nesimoko lietuvių kalbos, nors čia gyvena jau daug metų. Ji mano, kad tokiu būdu rodoma principinė nepagarba šaliai, kurioje gyvenama.
Anot pokalbininkės, per ilgus darbo metus ji pastebėjo, kad su mažaisiais pacientais į konsultacijas ateinantys tėvai net nesivargina su gydytojais kalbėti valstybine lietuvių kalba.
Gydytojai sunku patikėti, kad kelias dešimtis metų Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams sudėtinga išmokti kalbėti kalba tos šalies, kurioje jie gyvena.
„Tai kodėl mes, gydytojai, arba kiti paslaugų teikėjai savo šalyje turėtume pataikauti tokiems žmonių principams? Kitų šalių piliečiai į gydytojų konsultacijas ateina su vertėjais, tokiu būdu parodo pagarbą iš šaliai, ir kalbai“, - yra sakiusi I. Plėštytė-Alminė.
Aptarnavimo srityje - privalumas arba būtinybė
Gydymo įstaigose konsultacijos rusų, kaip ir kitomis kalbomis, yra nei privalomos, nei rekomenduojamos. Dažniausiai, ypač Klaipėdos regione, pacientus šia kalba iš solidarumo konsultuoja rusakalbiai gydytojai. Tačiau yra darbo pozicijų, kuriose šią kalbą mokėti privaloma.
Įdarbinimo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas dienraščiui sako, kad rusų kalbos poreikis įprastai priklauso nuo konkrečios darbo pozicijos, tačiau dažniau tai yra ne poreikis, o galimybė priimti rusiškai šnekančius dėl jau kolektyve egzistuojančio gebėjimo kalbėti tik rusų kalba.
„Žinoma, yra atvejų, kai rusų kalba yra privalumas ir atliepia darbo specifiką. Pavyzdžiui, klientų aptarnavimo srityje, kur sklandus tiesioginis kontaktas su klientais yra itin svarbus, rusų kalbos mokėjimas gali būti reikalavimu arba laikomas privalumu.
Be to, Lietuvoje gyvena bei dirba nemažai rusakalbių, įskaitant ir Ukrainos pabėgėlius, kurie ne visada moka anglų kalbą - todėl gebėjimas kalbėti rusiškai užtikrina sklandesnę komunikaciją bei kokybiškesnį aptarnavimą“, - pastebėjo J. Kovas.
Pasak jo, kalbant apie ukrainiečius ir pagalbą jiems, rusų kalbos žinios ypač praverčia. Pavyzdžiui, jeigu atrankų specialistas moka rusiškai, jis gali padėti ukrainiečiams efektyviai susirasti darbą Lietuvoje, lengviau integruotis į darbo rinką. Sykiu, jeigu darbovietėje šnekama rusų ar anglų kalbomis, įdarbinti ukrainiečiai lengviau integruojasi.
Klaipėdoje reikalauja dažniau
Bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad darbo skelbimų, kuriuose rusų kalba nurodoma kaip būtinybė ar privalumas, dažniau pasitaiko Klaipėdos regione.
„Paprastai ši kalba yra privalumas gamybos, transporto, jūrinėse ir paslaugų įmonėse, laivų statybos bendrovėse, prekybos srityje, kur yra daug pozicijų su užsakymais“, - vardijo R. Karavaitienė.
Reikalauti rusų kalbos mokėjimo Lietuvoje jokie įstatymai nedraudžia, darbdavys gali drąsiai tokį reikalavimą nurodyti darbo skelbime. Pavyzdžiui, Latvija neseniai priėmė įstatymą, kuriuo darbdavys, darbo skelbime nurodantis, kad ieško darbuotojų, mokančių rusų kalbą, yra įpareigotas aiškiai ir argumentuotai nurodyti, kodėl toje darbo pozicijoje rusų kalba yra būtina.
„Pas mus tokios tvarkos nėra, nors galėtų būti, nes juk yra tokių pozicijų, kuriose galima susikalbėti ir valstybine arba anglų kalba. Latvijoje šiuo klausimu yra jaučiamas tvirtas požiūris, o pas mus palikta spręsti pačiam darbdaviui“, - kalbėjo R. Karavaitienė.
Poreikis Klaipėdoje išlieka
Užimtumo tarnybos duomenimis (UŽT), pernai Klaipėdos apskrityje buvo 850 darbo skelbimų, kuriuose buvo nurodyta, jog darbdavys prioritetą teikia rusų kalbą mokantiems darbuotojams.
Daugiausia tokių skelbimų buvo Klaipėdos mieste - net 727, rajone - 59 skelbimai.
UŽT atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, Klaipėdos apskrityje dažniausiai rusų kalbos pageidavimas buvo nurodytas ieškant administratorių, suvirintojų, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, logistikos specialistų (vadybininkų), kelininkų, plokščiųjų stogų stogdengių, personalo specialistų, projektų vadovų, etikečių klijuotojų, santechnikų.
Klaipėdos mieste ieškota rusakalbių šių profesijų darbo skelbimuose: administratorių, suvirintojų, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, logistikos specialistų (vadybininkų), kelininkų. Rajone - plokščiųjų stogų stogdengių, elektrikų, barmenų, lopšelio-darželio auklėtojų, pardavimo vadybininkų, projekto vadovų, sandėlininkų.
„Pernai darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo daugiau nei 170 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų - 9,2 tūkst. darbo pasiūlymų, kuriuose reikalavimu pretenduoti į darbo vietą nurodomas vienokios ar kitokios užsienio kalbos mokėjimas. Iš jų 6 tūkstančiai darbo pasiūlymų mokantiems anglų kalbą, 5 tūkstančiai - rusų kalbą“, - skaičius vardijo UŽT atstovė.
Dažniausiai užsienio kalbų mokėjimas nurodomas transporto, paslaugų ir statybos sektoriuose, ieškant pardavimo, logistikos, administravimo specialistų. Rusų kalbos mokėjimo reikalavimas dažniau pasitaiko ir ieškant tolimųjų reisų vairuotojų, transporto įmonių vadovų, logistikos, pardavimo vadybininkų, betonuotojų, elektrikų, suvirintojų ir kt.
Klaipėdos mieste nuolat ieškoma rusų kalbą mokančių administratorių, suvirintojų, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, vadybininkų, kelininkų.
Trūksta kalbančių vokiškai
„Vakarų ekspreso“ kalbintos įdarbinimo agentūros „Personalo guru“ vadovas Romanas Šaltis pastebėjo, kad surasti rusų kalbą mokančių darbuotojų nesudėtinga, kur kas daugiau problemų kyla darbdaviams, ieškantiems specialistų, mokančių vokiečių kalbą.
„Sunkiai surandame šią kalbą mokančių aukštos kvalifikacijos specialistų. Tokie darbuotojai labai paklausūs ir iš patirties galiu teigti, kad jie gali drąsiai iš darbdavių reikalauti solidžių atlyginimų“, - pastebėjo R. Šaltis.
UŽT duomenimis, pernai vokiečių kalba buvo nurodoma 197 laisvose darbo vietose logistikos ir pardavimo vadybininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams.
Prancūzų kalbos mokėjimą kaip privalumą nurodė 77 skelbimuose pardavimo vadybininkams, turkų - 26 pardavimo vadybininkams, kazachų - 37 duomenų bazių administratoriams, taip pat norvegų kelionių konsultantams, švedų pardavimo vadybininkams ir kt. Lenkų kalbos mokančių darbuotojų dažniau pernai ieškojo Vilniaus regiono ugdymo įstaigos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą