Pernai augusi VLG tebejaučia karo sukeltas pasekmes

Praėjusiais metais pastebimai gerėjo daugiau nei dešimt Klaipėdos įmonių vienijančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės rezultatai. Grupės vadovas sako, kad jie galėjo būti dar geresni, jeigu ne sutartys, kurioms vykdyti naudojamos anksčiau dėl karo Ukrainoje smarkiai pabrangusios žaliavos.

Konsoliduotos grupės pajamos pernai viršijo 173 mln. eurų - jos per metus paaugo penktadaliu, tuo metu grynasis pelnas padidėjo beveik keturgubai iki 4,4 mln. eurų. Šie rodikliai - beveik tokie patys, kaip ir laukta (planuota 177 mln. eurų pajamų ir apie 11 mln. eurų pelno iki mokesčių).

Grupės vadovas Arnoldas Šileika sako, kad praėjusius metus vertina pozityviai.

Arnoldas Šileika„Pavyko užtikrinti grupės pardavimų augimą daugiau nei 20 procentų, taip pat pagerėjo ir pelno rodikliai. Tai tikrai nuteikia optimistiškai, įvykdėme visą investicijų programą, kurią buvome numatę, ir pasirengėme šių metų apyvartos šuoliui“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo A. Šileika.

Anot jo, šiemet planuojamas 20 proc. augimas.

Vadovas sako, jog šių metų rezultatus dar gali paveikti anksčiau pasirašytos sutartys, kurias vykdant naudojamos sulig karo Ukrainoje pradžia pabrangusios žaliavos, nes šie įsipareigojimai bus įvykdyti tik kitų metų kovą.

„Dar turime projektų, kurie mums atėjo su Ukrainos karo pradžia, reikia juos pabaigti tam, kad grupės rezultatai būtų labai geri. Tai susiję su sąnaudų pokyčiais, mes pabaigsime tą laivų statybos programą tik kitų metų kovo mėnesį. Norime užbaigti kaip galima greičiau, bet iš principo įtaka dar jausis ir 2024 metų rezultatams“, - pasakojo grupės vadovas.

Rusija ir Ukraina yra didelės metalo tiekėjos, po karo pradžios sutrikus jų tiekimui ir atsisakius pirkti rusišką žaliavą, metalai - tarp jų ir naudojami laivų statybai, - įvairiais vertinimais brango maždaug penktadaliu, vėliau jų kainos stabilizavosi.

Kaip teigiama VLG metiniame pranešime, laivų statyba pernai vis dar buvo nuostolinga - nuostolis siekė 15,6 mln. eurų (2022 metais - 6,9 mln. eurų).

Tačiau 2,7 karto iki 8,1 mln. eurų augo grynasis pelnas iš laivų remonto, iš krovos - dvigubai iki 2,2 mln. eurų, taip pat didėjo pelnai iš laivų agentų, projektavimo ir kitų veiklų.

A. Šileika sako, jog būtent veiklų diversifikavimas yra didžiausia grupės stiprybė.

„Visoms mūsų strateginėms veikloms metai buvo sėkmingi, geri ir laivų remonto, ir metalų konstrukcijų gamybos, ir “Vakarų krovos„, ir kiti rezultatai. Manau, kad mūsų stiprybė ir yra sinergija jūrinės ekonomikos veiklų, kurias mes vykdome. Tuo galime džiaugtis ir didžiuotis“, - teigė vadovas.

Grupė vienija iš viso 15 įmonių, viena iš jų veikia Norvegijoje, likusios - Klaipėdoje. Šiose bendrovėse dirba daugiau nei 1,5 tūkst. darbuotojų arba maždaug šimtu daugiau nei 2022 metais, tačiau jų tebetrūksta.

„Pastebimas ne tik aukštos kvalifikacijos inžinerinių profesijų darbuotojų trūkumas, bet ir darbuotojų, turinčių profesinį pasirengimą atlikti inžinerijos pramonei reikalingus darbus“, - rašoma metiniame pranešime.

Anksčiau A. Šileika „Vakarų ekspresui“ yra sakęs, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinė priežastis, stabdanti grupės plėtrą.

VLG priklauso Estijos „BLRT Grupp“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder